Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-10 · Byla Nr. ATP-229-318/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
ATP-229-318/2014
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-01039-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-229-318/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-01039-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1;79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo D. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., 400 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2013 m. spalio 3 d., laikotarpiu nuo 19.19 val. iki 20.05 val. policijos pareigūnei O. K. tarnybos metu būnant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate, adresu Draugystės g. 32, Elektrėnai, ir bendraujant su juo tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu, pokalbio metu bendravo nepagarbiai ir įžeidžiančiai, grasino policijos pareigūnei O. K. atleisti ją iš darbo, pavartojo jos atžvilgiu necenzūrinį žodį, pavadindamas ją „kale“, tuo pažeidė policijos pareigūnės O. K. garbę ir orumą. Tokiais savo veiksmais D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Šalies argumentai

D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie objektyviai atspindėtų įvykio situaciją ir būtų pripažintini įrodymais.

Šalies argumentai

Skunde D. B. nurodo, kad jis nepatikėjo, jog asmuo, prisistatęs policijos pareigūne, iš tiesų sako tiesą, nes tuo metu jis buvo šokiruotas ir nežinojo kaip vertinti situaciją. Pažeidėjas telefoninį pokalbį palaikė tik dėl intrigos, norėdamas sužinoti, ką nors daugiau. Rašydamas paaiškinimą jis savo kaltės nepripažino, o tik atkartojo teisės pažeidimo protokole įvardintą situaciją. Tuo metu jis jau žinojo, kad O. K. yra pareigūnė, tačiau tai nereiškė, jog taip buvo bendravimo telefonu metu. D. B. atkreipia dėmesį į tai, kad teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kai asmuo suvokia savo veiklos pavojingumą, numato pasekmes ir jų siekia. Pažeidėjo manymu, šioje situacijoje jo kaltės nėra, nes jis nesuprato, kad bendrauja su pareigūne. Taip pat neįrodytas ir tikslas, kodėl jis būtų turėjęs tyčią žeminti ir užgaulioti pareigūnę bei vartoti jos atžvilgiu apibūdinimą „kalė“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio vyresnioji tyrėja prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad netikėti policijos pareigūnės O. K. duotais parodymais nėra pagrindo, nes jos parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Byloje nėra duomenų apie jos suinteresuotumą bylos baigtimi, ar tai, kad prieš įvykį ji buvo subjektyviai priešiškai nusistačiusi prieš pažeidėją D. B.. Iš duoto paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš duotų parodymų matyti, kad pažeidėjas D. B. suprato ir suvokė, kad bendrauja su policijos pareigūne, tačiau sąmoningai ir suprasdamas savo veiksmus, policijos pareigūnės O. K. atžvilgiu, vartojo jos garbę ir orumą žeminančius, įžeidžiančius žodžius.

Motyvuojamoji dalis

D. B. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino D. B. kaltu, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris žodžiu, kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą.

D. B. kaltė įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 7-8), telefoninių skambučių išklotine (b. l. 20-21), iš dalies paties pažeidėjo D. B. parodymais (b. l. 26-31), liudytojos O. K. parodymais (b. l. 26-31).

Lietuvos Respublikos BPK 182 str. 2 d. numatyta, kad asmuo į apklausą gali būti šaukiamas telefonu ar kitais būdais. Taigi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos O. K. veiksmai, siekiant per kuo trumpesnį laiką atlikti procesinius veiksmus, buvo teisėti. Be to pareigūnė iš tarnybinio mobilaus telefono paskambinusi D. B. prisistatė savo vardu ir pavarde, nurodė savo pareigas, skambučio tikslą bei aplinkybes, policijos komisariato, į kurį asmuo buvo šaukiamas atvykti, adresą, atsakė į visus jai užduodamus klausimus. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. (b. l. 27), todėl pastarasis neturėjo jokio pagrindo abejoti jam skambinusios tyrėjos tapatybe ar skambučio tikslu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnė O. K. su D. B. telefonu kalbėjo keturis kartus. D. B. neneigė, jog trečią kartą jis pats paskambino O. K. ir dar kartą paklausė, kas jam skambina (b. l. 27). Taigi aplinkybės, kad pažeidėjas pats aktyviai domėjosi skambučiu, ne kartą tikslinosi pareigūnės vardą ir pavardę, policijos komisariato, į kurį buvo šaukiamas atvykti adresą ir šaukimo tikslą, pats skambino į tyrėjos tarnybinį mobilų, prašė, kad šaukimas į apklausą būtų atsiųstas registruotu paštu, su antspaudu ir viršininko parašu (b. l. 27), o paskutinio pokalbio metu pareigūnę pavadino įžeidžiančiu žodžiu ir pasakė, kad ji daugiau policijoje nebedirbs, rodo, kad pastarasis suprato, kad pokalbis vyksta su Elektrėnų policijos komisariato tyrėja. Aplinkybę, kad D. B. suvokė, kad jam skambina pareigūnė, patvirtina Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R473158, kuriame pažeidėjas paaiškino, jog su pareigūne O. K. jis bendravo mandagiai ir be jokių įžeidinėjimų (b. l. 3). Nors apeliaciniame skunde D. B. nurodo, kad jis rašydamas pasiaiškinimą tik atkartojo protokole aprašytą situaciją, todėl tai negali būti vertinama kaip jo kaltės pripažinimas, tačiau pažymėtina, kad pastarasis pasiaiškinime neužsiminė apie tai, kad jam įtarimą sukėlė skambinančiojo asmens tapatybė. Taigi D. B. pozicija, kad jis pagrįstai manė, jog kalbasi su savo pažįstama K. U., vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti patraukimo administracinėn atsakomybėn. Liudytoja O. K., kuri teismo posėdžio metu davė nuoseklius ir logiškus parodymus, neprieštaraujančius byloje nustatytiems objektyviems faktiniams duomenims, parodė, jog jai nekilo jokių abejonių, kad D. B. suprato, kad kalbasi su pareigūne (b. l. 29). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytoja turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją. Tokių duomenų nepateikė ir D. B., todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jis pareigūnės skambutį laikė provokacija dėl jau kurį laiką su jo pažįstama K. U. bei jos šeimos nariais besitęsiančių konfliktų. Teismo posėdžio metu D. B. aiškino, kad K. U. brolis jam skambino ir grasino (b. l. 28), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių tokį pastarojo aiškinimą. Nors D. B. teigia, kad jam pasirodė neaiškus skambinančios tyrėjos balsas, todėl jis įtarė, kad tai yra provokacija, tačiau pareigūnė jam paaiškino, jog negali garsiau kalbėti, nes jai skauda gerklę (b. l. 29). Todėl pažeidėjas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad kažkas bando užmaskuoti savo balsą. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. klausė, ar pareigūnė nepažįsta K. U.. Tai patvirtina, kad pažeidėjas būdamas triukšmingoje aplinkoje, negalėdamas labai gerai girdėti skambinančiosios O. K., stengėsi išsiaiškinti su kuo kalba, o kai ta pati informacija buvo pakartota kelis kartus, pastarasis, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jam skambina kitas asmuo, prisistatantis pareigūne O. K. Be to tokių aplinkybių, jog Elektrėnų policijos komisariato tyrėja būtų kalbėjusi nepagarbiai, jį provokavusi ir kokiais nors išsakytais žodžiais sukėlusi įtarimą, kad skambina policijos pareigūnu apsimetęs asmuo, nenurodė ir pats pažeidėjas.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje esančių ir apylinkės teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. B. 2013 m. spalio 3 d. laikotarpyje nuo 19.19 val. iki 20.05 val., su policijos pareigūne O. K. telefonu bendraujant nepagarbiai ir įžeidžiančiai, grasino pareigūnei atleisti ją iš darbo, vadino „kale“, todėl tokiu savo elgesiu įžeidė policijos pareigūnės garbę ir orumą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. Trakų rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skirta nuobauda iš esmės atitinka, pažeidimo pobūdį, D. B. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, todėl nėra aiškiai per griežta.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Trakų rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Naikinti ar keisti šią apylinkės teismo nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė