Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus , ginančio nepilnamečio T. M. interesus, ieškinį atsakovams Z. S. ir V. M. bei trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje B. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą , prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams Z. S. ir V. M. jų nepilnamečio sūnaus T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovas nurodė, kad atsakovai Z. S. ir V. M. yra nepilnamečio T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai, tačiau vaiko patys neaugina, vaikas gyvena rūpintojos savo močiutės B. M. šeimoje. T. M. yra likęs be tėvų rūpybos. 2017 m. sausio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu Z. S. ir V. M. laikinai – dvejiems metams- apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio sūnaus T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Iš atsakovų Z. S. ir, V. M. priteistas išlaikymas sūnui T. M. po 60 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, vaikui nustatyta nuolatinė rūpyba B. M. šeimoje, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su rūpintoja. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu T. M. nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nustatyta laikinoji globa, jo laikinąją globėja paskirta B. M.. Po 2017 m. sausio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo , kuriuo Z. S. ir V. M. buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio sūnaus T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu , atsakovų elgesys sūnaus T. atžvilgiu nepasikeitė, jie nesiima iniciatyvos patys auginti, rūpintis, prižiūrėti , auklėti sūnų T., yra nusišalinę nuo savo, kaip tėvų pareigų, sūnaus nelanko, juo nesirūpina. Z. S. 2018 m. kovo mėnesį išvyko gyventi į Airiją, ten šiuo metu ir gyvena, vaiko pati neaugina, nelanko, su vaiku bendrauja telefonu, perveda priteistą išlaikymą. V. M. su sūnumi visiškai nebendrauja, jam išlaikymo neteikia, pats sutinka, kad jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia. Atsakovai nebando keisti esamos situacijos ir nėra duomenų, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti. Kadangi atsakovai Z. S. ir V. M. įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdo, t. y. visiškai nesirūpina savo vaiko priežiūra, sveikata, auklėjimu, jo neaugina, su juo nebendrauja, vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiui vaikui, neprisiima atsakomybės už savo vaiką , todėl yra pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią .

Atsakovai Z. S. ir V. M. bei trečiasis asmuo B. M. per nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Ieškovo - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. K. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi ir nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir ieškinyje.

Atsakovas V. M. teismo posėdžio metu ieškinį pripažino ir paaiškino, kad jis su sūnumi T. visiškai nebendrauja, jo neaugina, neišlaiko, su vaiku nepalaiko jokių ryšių, jie yra svetimi. Vaikas auga pas jo motiną B. M.. Jis sukūrė savo šeimą, turi tris vaikus ir sutinka, kad jo tėvo valdžia sūnaus T. atžvilgiu būtų apribota neterminuotai.

Trečiasis asmuo B. M. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko ir paaiškino, kad ji yra T. močiutė, T. jos namuose gyvena nuo 3 metų amžiaus . Z. S. pradžioje lankydavo T., tačiau retai. V. M. savo sūnumi visiškai nesirūpina, jo neišlaiko. Visą tą laiką T. rūpinasi ji. T. mama Z. S., kuri gyvena užsienyje, su T. paskutiniu metu bendrauja telefonu, perveda vaikui išlaikymą. Jos sūnus V. M. su T. paskutiniu metu visiškai nebendrauja, neduoda pinigų vaiko išlaikymui. Ji sutinka ir toliau rūpintis savo anūku T..

Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, ieškovo atstovės E. K., atsakovo V. M. bei trečiojo asmens B. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovai Z. S. ir V. M. turi nepilnametį sūnų T. M., gimusį (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 7 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-80 T. M. buvo nustatyta laikinoji globa iki 2008 m. rugpjūčio 6 d., o jo laikinąja globėja buvo paskirta senelė B. M.. 2008 m. rugsėjo 2 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-427 T. M. jo tėvo V. M. prašymu dar kartą buvo nustatyta laikinoji globa iki 2009 m. liepos 9 d., o jo laikinąja globėja buvo paskirta senelė B. M.. 2010 m. spalio 5 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-617 Z. S. (tuo metu G.) šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AS-88(3.3.) T. M. nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nustatyta laikinoji globa, o jo laikinąja globėja buvo paskirta B. M.. Nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio T. M. faktiškai gyvena savo močiutės B. M. šeimoje, kur jam sudarytos visos sąlygos augti ir vystytis. T. M. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Z. S. savo sūnaus T. M. faktiškai neaugina nuo 2005 metų, kai T. apsigyveno senelių B. M. ir V. M. šeimoje. Iki 2010 m. spalio mėnesio neteikė sūnui T. jokio išlaikymo, tačiau dabar išlaikymą sūnui teikia reguliariai. Šiuo metu Z. S. gyvena ir dirba užsienyje, bendrauja su sūnumi kompiuteriu, telefonu, teikia jam išlaikymą V. M. savo sūnaus T. M. faktiškai neaugina nuo 2008 metų, kai išvažiavo uždarbiauti į užsienį. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio su sūnumi nebebendrauja ir neteikia jam išlaikymo. Šiuo metu V. M. gyvena (duomenys neskelbtini), yra vedęs, turi vaikų, nedirba. T. M. nori, kad juo rūpintųsi senelė B. M.. B. M. sutinka ir toliau rūpintis savo anūku T. M..

Ieškinys tenkintinas .

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Detaliau tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (šio straipsnio 1 dalis) ir kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei (šio straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo veikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 str. 1 d.).

Kai tėvai (vienas iš tėvų) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, gali būti taikoma vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžiai apriboti užtenka bent vienos šiame įstatyme nurodytos sąlygos, jei yra nustatyta tėvų kaltė. Nesant tėvų kaltės, nors ir yra Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, tėvų valdžia negali būti ribojama, tuo atveju vaikai nuo tėvų atskiriami (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Byloje surinktais duomenimis (ieškovo atstovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimais, rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad atsakovai Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdami T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvais, jo neaugina ir nesirūpina (Z. S. nuo 2005 metų, V. M. nuo 2008 metų), atsakovas V. M. nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio nebevykdo ir konstitucinės pareigos išlaikyti savo vaiką, su juo visiškai nebendrauja, kas leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovai Z. S. ir V. M. vengia atlikti savo pareigą auklėti savo nepilnametį sūnų T. M. ir juo nesirūpina, todėl, atsižvelgus į savivaldybės institucijos išvadą, apribotina atsakovų Z. S. ir V. M. tėvų valdžia jų nepilnamečio sūnaus T. M. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas numato du tėvų valdžios ribojimo būdus – laikiną ir neterminuotą. Nors abiem atvejais tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, išskyrus teisę matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, minėti tėvų valdžios ribojimo būdai nėra tolygūs, nes apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis, 3.214 straipsnis). Tėvų valdžios ribojimo būdą parenka teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, tėvų veiksmus, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, tam, kad tėvų valdžia būtų apribota neterminuotai, būtinos dvi sąlygos: 1) tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir 2) nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Ieškovas prašo taikyti griežčiausią sankciją – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Vaikas turi augti sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad atsakovai Z. S. ir V. M. vengia atlikti savo pareigą auklėti savo nepilnametį sūnų T. M. ir juo visiškai nesirūpina .

2017 m. sausio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu Z. S., V. M. laikinai ( dvejiems metams) buvo apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio sūnaus T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Iš atsakovų Z. S. ir, V. M. priteistas išlaikymas sūnui T. M. po 60 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, vaikui nustatyta nuolatinė rūpyba B. M. šeimoje, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su rūpintoja. Po 2017 m. sausio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atsakovams Z. S. ir V. M. buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio sūnaus T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu , atsakovų elgesys sūnaus T. atžvilgiu nepasikeitė, jie nesiima iniciatyvos patys auginti, prižiūrėti , auklėti sūnų T., yra nusišalinę nuo savo, kaip tėvų pareigų, jie sūnaus nelanko, juo nesirūpina. Atsakovė Z. S. 2018 m. kovo mėnesį iš Lietuvos išvyko gyventi į Airiją, ten šiuo metu ir gyvena bei dirba, vaiko nelanko, jo neaugina, nesirūpina jo auklėjimu, sveikata, mokymusi, su vaiku bendrauja tik telefonu, perveda priteistą išlaikymą. V. M. su sūnumi visiškai nebendrauja, vaiko nelanko, jo neaugina, nesirūpina jo auklėjimu, sveikata, mokymusi, jam išlaikymo neteikia. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovai Z. S. ir V. M. iki šiol netinkamai vykdė savo, kaip tėvų pareigas nepilnamečiui vaikui T. M.- jo neaugino, neauklėjo ir neprižiūrėjo, nesudarė sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šioje byloje yra neginčijamų įrodymų, kad atsakovai ir toliau netinkamai rūpinasi savo sūnumi po 2017 m. sausio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atsakovams buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų sūnaus T. atžvilgiu , padėtis atsakovų šeimoje nepasikeitė, jie nesistengė pasitaisyti, pasikeisti , nesiėmė jokių realių veiksmų , kad susigrąžinti sūnų į šeima, atsakovė Z. S. pakeitė gyvenamąją vietą, išvyko iš Lietuvos, atsakovas V. M. teismo posėdyje sutiko, kad jo tėvų valdžia sūnaus T. atžvilgiu būtų apribota neterminuotai, nes jie yra vienas kitam visiškai svetimi. Todėl teismas mano, kad šioje susidariusioje situacijoje reikalinga taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą ( CK 3.180 -3.184 str.).

Atsakovams neterminuotai apribojus motinos ir tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 4 d.). Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 str.).

Šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Iš atsakovų Z. S. ir V. M. priteistina 3,36 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 96 str.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-271, 275, 279, 281-282, 400-409 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti .

Neterminuotai apriboti atsakovų Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) 1,68 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas - 5660.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1,68 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas - 5660.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Atsakovams Z. S. ir V. M. išaiškinti neterminuoto tėvų valdžios apribojimo teisines pasekmes - tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo sąlygas – tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti pakeistas terminuotu arba vaiko atskyrimu nuo tėvų, tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis), ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (ar vienas iš jų), kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip sekančią darbo dieną nusiųsti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.