Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016 m. lapkričio 17 d., apie 8.25 val., (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio būklę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje esančius atitvarus ir juos apgadino.

2016 m. lapkričio 18 d. V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad V. S. 2016 m. lapkričio 17 d., 8.25 val. (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio būklę, nepasirinko važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje esančius atitvarus, juos apgadino ir iš įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

V. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad ta atkarpa važinėja jau 30 metų, joje negalima pasiekti didelio greičio. Buvo stiprus šaltas vėjas. Aplink buvo drėgmė. Kelias buvo padengtas plonu ledu. Didelio greičio nebuvo. Atsitrenkė į atitvarą, du kartus apsisuko. Sureaguoti ir ką nors padaryti tuo metu buvo neįmanoma. Jam buvo šoko būsena. Patraukė mašiną truputį į šoną, kad ji nestovėtų grynai ant posūkio, kad netrukdytų eismui. Paskambino įmonės vadovams, draudikams. Jie paklausė, kas atsitiko. Jis prisistatė, pasakė vardą, pavardę, įmonės pavadinimą, mašinos numerį bei kas atsitiko. Pasakė, kad mašina apgadinta. Jo paklausė, ar jis pranešė policijai. Atsakė, kad nepranešė, kadangi nukentėjusių nėra, tik mašina apgadinta. Jo paklausė apie atitvarus. Jis pasakė, kad buvo tamsu ir nematė, kas atsitiko tiems atitvarams. Pasakė, kad gal porą įlinkimų ir yra, tačiau nebuvo įsitikinęs, ar jie būtent nuo jo mašinos, ar buvo iš ankščiau. Draudimo atstovas pasakė, kad jei žala iki 1500 eurų, tuomet jie išmoka jiems tuos pinigus pagal KASKO draudimą, nekviečiant jokių pareigūnų. Jis neturėjo tikslo sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos. Jo mašinai pradėjo bėgti antifrizas. Nusprendė, kad reikia kuo greičiau važiuoti į autoservisą. Jam nurodė važiuoti į jų autoservisą „(duomenys neskelbtini) “. Nuvažiavo, laukė žmogaus, kuris galėjo apiforminti mašiną dėl draudiminio įvykio. Bendravo su daug žmonių ir nei vienas nepasakė, kad būtinai turi pranešti policijai. Kitą dieną atvažiavo draudimo kompanijos ekspertas. Jis jį nuvežė į įvykio vietą, ten viską matavo, nufotografavo. Ekspertas pasakė, kad jis galėjo pranešti Kelių tarnybai. Eksperto paklausė, ar dabar gali pranešti Kelių tarnybai, jis atsakė, kad jau per vėlu. Nors galėjo draudimo kompanijai apie įvykį pranešti per tris dienas nuo eismo įvykio pradžios, tačiau apie įvykį pranešė iš karto. Telefone yra SMS žinutė, kuri atėjo 17 dieną 21.08 val., kad įvykis buvo užregistruotas atskiru numeriu. Vadovai pasiūlė iškviesti kelių policiją, jis taip ir padarė. „(duomenys neskelbtini) ” pasakė, kad jų mašinos vertė yra 2874 eurų, o žala mašinai padaryta už 3700 eurų. Nežinojo KET nuostatos, kad jei nėra žinomas sužaloto turto savininkas, reikia kviesti policiją. Šio eismo įvykio metu buvo blaivus. Policijai pranešė kitą dieną. Pareigūnai patikrino neblaivumą. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas, nes kartu su juo gyvena uošvienė, kuri yra 99 m. amžiaus, jai reikalinga pastovi priežiūra. Jo darbas yra susijęs su vairavimu, nes jis ne tik dirba su klientais, bet ir perveža krovinius. Jei netektų vairuotojo pažymėjimo, netektų darbo. O jo amžiuje su jo sveikatos būkle, būtų neįmanoma susirasti kitą darbą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Donatas Milius teisme paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimai suformuoti pagrįstai. Tai matosi iš bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų, iš V. S. apklausos. Jis sukėlė eismo įvykį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsitrenkė į atitvarus, apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, neįvykdė pareigos pranešti policijai apie įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, įsigaliojusio nuo 2017-01-01, (toliau – ANK) 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad V. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. važiuodamas neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio būklę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje esančius atitvarus, dėl ko buvo apgadintas svetimas turtas – atitvarai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina šią išvadą, ginčo byloje dėl to taip pat nėra. Be V. S. parodymų teisme, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, V. S. paaiškinimu, Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis, informacija apie eismo įvykį, administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis, VĮ Šiaulių regiono keliai pranešimu dėl padarytos 890,49 Eur žalos, kuri atlyginta draudimo bendrovės ir kuriame nurodyta, kad V. S. pretenzijų neturi, transporto priemonės draudimų liudijimais, Interekspresas pažyma, įgaliojimu, charakteristika, BTA draudimo bendrovės pranešimu, kuriame nurodyta, kad V. S. pranešė apie eismo įvykį tą pačią dieną bei nurodė įvykio aplinkybes, CD kompaktu su garso įrašu, mobilaus ryšio telefono išklotine ir kitais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas svetimas turtas - atitvarai, V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

V. S. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, be kita ko numačiusio atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), už kurį buvo numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 423 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už, be kita ko, turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau, kaip matyti iš šio straipsnio, atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones (1 dalis), taip pat neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (3 dalis). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalyje), dėl kurio V. S. buvo surašytas protokolas, specialiojoje normoje nebenumato. Kita vertus, protokole formuluojant pažeidimo esmę nurodyta, jog V. S. pažeidė KET 9, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus, numatančius eismo dalyvių pareigas. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. V. S., vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui ir to pasekoje apgadino turtą.

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad V. S. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnį, tačiau, kaip minėta, įrodyta jo kaltė padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį užtraukia administracinę atsakomybę (t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų), vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, V. S. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir atitinkamai bylos teisena vykdytina pagal ANK.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. S. padarė eismo įvykį, tačiau apie eismo įvykį policijai nepranešė ir išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie jo veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą teisės normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos paaiškino, kad iškart po eismo įvykio paskambino draudikams ir pranešė apie eismo įvykį, kurio metu apgadintas automobilis ir atitvarai. Neturėjo tikslo sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos. Bendravo su daug žmonių ir nei vienas nepasakė, kad būtinai turi pranešti policijai. Vadovai pasiūlė iškviesti kelių policiją ir jis iškart taip ir padarė.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Įvertinus visus surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad V. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y., nėra nustatytas būtinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalies numatyto pažeidimo sudėties požymis – tyčinė kaltė. V. S. iškart po įvykio pranešė draudimo bendrovei ir nurodė, kad atsitrenkė į atitvarus, tačiau neturėdamas tyčios, negalvodamas, kad dar reikia pranešti ir policijai, ir tik vadovybei tą paaiškinus, jau kitą dieną paskambino policijai ir pranešė apie eismo įvykį. Tai, kad V. S. nesiekė išvengti atsakomybės, patvirtina draudimo bendrovės BTA pranešimai, kuriuose nurodyta, kad V. S. iškart po eismo įvykio informavo apie įvykusį eismo įvykį ir tai, kad atsitrenkė į atitvarus. Tai patvirtina ir pateiktas CD su pokalbio garso įrašu, kurio klausantis aiškiai girdisi, kaip vyras praneša apie eismo įvykį konkrečiai nurodydamas automobilį, vairuotoją ir apgadinimus ant automobilio bei atitvarų. Taip pat nurodė, kad nepildė jokios deklaracijos, kol ekspertai neapžiūrėjo ir neįvertino padarytos žalos. Iš V. S. balso pokalbio metu negalima daryti išvados, kad asmuo buvo neblaivus. Jo kalbos būdas buvo analogiškas kaip ir teismo posėdžių metu. Galima taip pat daryti prielaidą, kad V. S. buvo suklaidintas draudimo įmonės darbuotojo, kadangi pokalbio metu girdisi, kaip darbuotojas nurodo, kad pagal KASKO taisykles, tik jei žala yra daugiau nei 1500 Eur, būtinas pranešimas policijai, kuri užfiksuotų įvykį (garso įraše 20161117085427_52600600_861471208 nuo 5.25 min.). Iš V. S. duotų parodymų matyti, kad jis sąžiningai manė, jog policijai pranešti apie įvykį iš karto po įvykio nebūtina. Pažymėtina, kad pagal KET 222 punktą jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju galima laikyti, kad nors ir netiesiogiai, tačiau V. S. nukentėjusiam dėl sugadintų atitvarų asmeniui – VĮ “Šiaulių region keliai” – apie įvykį pranešė, kadangi iš pateiktų garso įrašų matyti, jog buvo informuota tiek KASKO draudimo bendrovė, tiek privalomojo draudimo bendrovės atstovė, o padaryta žala 2016-12-05 jau buvo atlyginta (26 b. l.).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos dydį, V. S. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą – nėra duomenų, kad asmuo įvykio metu būtų buvęs neblaivus, transporto priemonė techniškai tvarkinga bei drausta privalomuoju civilinės atsakomybės bei kasko draudimais, bei į jo atliktus veiksmus po eismo įvykio. Išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad V. S. sąžiningai galėjo klysti dėl pranešimo apie eismo įvykį, teismo posėdžio metu nurodė, kad apie pareigą tokioje situacijoje pranešti policijai apie įvykį iki šiol nežinojo, apgadinęs svetimą turtą, neturėjo tyčios specialiai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, žalos atlyginimo, įvykio nuslėpimo, todėl konstatuotina, kad V. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. S. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo neabejotina tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo V. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p., ANK 619 str. 2 d., 591 str. 1 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. S. – pažeidimas padarytas netyčia, dėl jo neatsargių ir neapdairių veiksmų, tačiau asmuo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, siekiant pasiekti nuobaudos tikslus, apsiriboti įspėjimu šiuo atveju nėra galimybės. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad V. S. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir skirti 10 (dešimties) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos teiseną V. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) požymių.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.