- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- TS-82-893/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Nuteistasis
- D. Z.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 08 d. nutarimo Nr. 59-163 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Z. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į paskirtą bausmę įskaitant kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 d. gruodžio 10 d. 2016 m. spalio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė D. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2021 m. spalio 08 d. nutarimu Nr. 59-163 nutarė netaikyti D. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pateikiant rekomendaciją nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Komisija skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad atsižvelgtina į nuteistojo vidutinę pakartotino nusikalstamo elgesio riziką ir vidutinę smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybę, kuri, esant destabilizuojantiems aplinkos veiksniams, tokiems kaip frustruojantys įvykiai, emocijų valdymo sunkumai, apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų būsena, yra galimos smurtinio elgesio raiškos didėjimo tendencijos.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis D. Z. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, paskiriant teismo parinktus įsipareigojimus. Nuteistojo manymu, Komisijos nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Skundas motyvuojamas tuo, kad pasartojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės, nes skyrė daug laiko savianalizei ir saviugdai, taip pat aktyviai dalyvavo intervencinėse programose, mokosi ir dirba pagal individualią veiklą, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, prisiima atsakomybę dėl turimų problemų atsiradimo ir yra motyvuotas jas spręsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad D. Z. teistas kelis kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosiomis grupės sąlygomis, (duomenys neskelbtini). Nuteistasis laisvės atėmimo metu dirba ir mokosi, nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. pradėjo dalyvauti individualioje psichologinėje intervencijoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rinkos analizė“, tačiau motyvacija valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius įsitraukiant į individualų resocializacijos procesą išlieka nepakankama. Iš bylos duomenų matyti, kad pastarasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį skatintas tik vieną kartą, baustas trylika kartų, tai rodo, kad nuteistojo nuostatos į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą ir apribojimus išliko dviprasmiškos.
Įvertinus socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, matyti, kad D. Z. pirmą kartą teistas 15 metų amžiaus, praeityje buvo linkęs vadovautis nusikalstamumą palaikančiomis nuostatomis, pasižymėjo impulsyviu elgesiu. Būnant laisvėje dirbo nelegalius darbus, tai buvo jo pragyvenimo šaltinis, pajamos nebuvo stabilios, pinigų pragyvenimui trūkdavo. Nuteistojo laisvalaikis būnant laisvėje nebuvo pozityvus, laisvalaikį leisdavo su draugais, kartais vartodavo alkoholį, taip pat, pažymima, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose kartą atsisakė pasitikrinti testu dėl narkotinių medžiagų vartojimo, be to, būdamas pataisos namuose, dėl alkoholio vartojimo buvo baustas tris kartus, du kartus buvo atsisakęs tikrintis blaivumą, motyvuodamas tuo, kad nenorėjo. Asmuo nemano, jog turi didelę alkoholio vartojimo problemą, kuri gali būti siejama su asocialaus gyvenimo būdo bei elgesio raiška, pastarasis priklausomybę neigia, tačiau dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, skirtuose mažinti alkoholio vartojimą, po kurių jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išliko minimali. Nuteistasis geba kritiškai vertinti nusikaltimus, supranta būtinybę laikytis įstatymų, tačiau kaltės jausmas dėl padarytų nusikaltimų nėra labai gilus. Pastarasis laikėsi kriminalinės subkultūros nuostatų, praeityje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė, bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat nesilaikė nustatytų elgesio normų bei reikalavimų – jam buvo skirta trylika drausminių nuobaudų. Nors nuteistasis reiškia norą būti visuomenės nariu, turėti legalų darbą, akcentuoja šeimos svarbą, tačiau elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jog jis ne visuomet linkęs suvaržyti savo elgesį ir lanksčiau reaguoti socialinėse situacijose.
Tos aplinkybės, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, vykdo Komisijos rekomendacijas, palaiko ryšius su šeima, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Šiuo atveju pažymėtina, jog Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, dar nereiškia, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam D. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus D. Z. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, net ir taikant intensyvią priežiūrą, nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus D. Z. iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuteistojo D. Z. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
nutaria:
D. Z. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 08 d. nutarimo Nr. 59-163, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.