Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. (V. N.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį bylos šalys ir jų atstovai neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla, vadovaujantis ABTĮ 78 str. 3 d., išnagrinėta jiems nedalyvaujant (b. l. 49, 51).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas ginčija Komisijos, VMI ir Vilniaus AVMI sprendimus bei prašo juos panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus (b. l. 10-13, 16-21, 24-27).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus AVMI Akcizų apmokestinimo skyriaus vyriausioji specialistė, vykdydama pavedimą tikrinti Nr. (duomenys neskelbtini), atliko V. N. akcizų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą ir 2008-09-26 surašė Patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 24 828 Lt, iš jų: 20 218 Lt akcizo mokesčio ir 4 610 Lt akcizo mokesčio delspinigių (Komisijos byla, b. l. 21-23). Mokestinio patikrinimo nustatė, kad 2007-07-10 Lazdijų rajono apylinkės teismas nutarimu konstatavo, kad pareiškėjas 2007-03-05 apie 17.00 val. Lazdijų mieste, vykdamas Vytauto-Pasieniečių g., sustojęs prie Pasieniečių g. 11 namo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių, 2.2.1 p. reikalavimus, automobiliu „Audi 100“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu M. N., gabeno 10740 pakelių cigarečių „Jinng Ling“ su rusiško pavyzdžio banderolėmis, jis pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 4 d. ir jam paskirta 10 000 Lt bauda su sulaikytų cigarečių konfiskavimu (Komisijos byla, b. l. 28-29). Vilniaus AVMI viršininko pavaduotoja, išnagrinėjusi Aktą, 2008-10-30 nusprendė jį patvirtinti pareiškėjo skundžiamu Vilniaus AVMI sprendimu ir skirti 10 procentų dydžio baudą – 2 022 Lt akcizų mokesčio baudą (Komisijos byla, b. l. 13-16). Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas Aktas, 2008-11-07 su skundu kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių (Komisijos byla, b. l. 10-11). Centrinis mokesčių administratorius 2008-12-24 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą dėl Akto tvirtinimo (Komisijos b. l. 5-9). Pareiškėjas šį sprendimą 2007-12-01 apskundė Komisijai (Komisijos byla, b. l. 6-9). Komisija Sprendimu nutarė patvirtinti VMI sprendimą (Komisijos byla, b. l. 39-44).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), Akcizų įstatymas (toliau – Įstatymas) ir kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Pagal MAĮ 2 str. 23 d., mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Minimo įstatymo 2 str. 18 d. mokestinė prievolė apibrėžiama kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.

Prekių apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus reglamentuoja Įstatymas. Įstatymo 2 str. 1 d. reglamentuota, kad akcizais yra apmokestinama etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, energetiniai produktai ir elektros energija. Šio įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios (....) teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Pagal Įstatymo 8 str. 9 d., šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes, o minimo įstatymo 9 str. 8 p. nustatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos viršininko įsakymu 2004-06-02 Nr.VA- 111 patvirtintų Apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų informavimo apie banderolėmis nepaženklintus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, įvežtus iš užsienio ir laikomus Lietuvoje taisyklių 3 p., fizinis asmuo, įvežęs iš užsienio ir laikantis Lietuvos Respublikoje alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių daugiau negu nustatyta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1 p., tai yra laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui viršija: (...) 100 pakelių cigarečių, 400 vienetų cigarilių, 200 vienetų cigarų, 1 kg rūkomojo tabako, privalo kitą dieną, po gaminių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją (o jeigu tai yra ne darbo diena, tuomet artimiausią darbo dieną), apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra laikomi gaminiai, pateikti tinkamai užpildytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-06-02 įsakymu Nr. VA-111 patvirtintos FR0718 formos Pranešimą apie laikomus banderolėmis nepaženklintų alkoholio ir tabako gaminių kiekius. Ši forma turi būti pildoma dviem egzemplioriais: vienas egzempliorius teikiamas Apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o antrasis egzempliorius lieka asmeniui.

Vadovaujantis Taisyklių 2.1.1. p., Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento) nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 p. nurodytus atvejus).

Europos Tarybos 1992-02-25 Direktyvos Dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės (92/12/EEB) (toliau – Direktyva) 6 str. 1 d. (c) nustatyta, kad akcizas tampa mokėtinu, kai produktai išleidžiami vartojimui arba nustačius trūkumus, kuriems esant akcizas turi būti sumokėtas (...). Akcizais apmokestinamų produktų išleidimas vartojimui yra šių produktų importas, įskaitant ir neteisėtą, jeigu jiems nebuvo pritaikytas laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimas. Pagal Direktyvos 7 str. 3 d., priklausomai nuo aplinkybių, mokestį privalo sumokėti pristatymui skirtus produktus pristatantis ar laikantis asmuo, arba produktus naudojimui kitoje nei ta, kurioje produktai jau buvo išleisti vartojimui, valstybėje narėje gaunantis asmuo, arba atitinkamas prekybininkas ar viešoji įstaiga.

Remdamasi paminėtu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Pagrindas taikyti Įstatymo nuostatas yra pats akcizų objektu laikomų prekių turėjimo faktas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymas nedetalizuoja vietos, kurioje konkrečiai turi būti laikomos banderolėmis nepaženklintos, akcizais apmokestinamos prekės, kad joms nebūtų taikomos įstatymo nuostatos. Atkreipia dėmesį, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad „pagal žodžio „laikyti“ reikšmę, pateiktą Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000 m. psl. 350), akivaizdu, kad laikantis prekes yra tas asmuo, kuris prekes turi savo žinioje, savo naudai. Pagal Įstatymą asmeniui, laikančiam banderolėmis nepažymėtas, akcizais apmokestinamas prekes, prievolė mokėti akcizus atsiranda neatsižvelgiant į tai, ar šios prekės jam priklauso nuosavybės teise, ar ne“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-3-973-2006 ir Nr. A-3-689-2007).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2007-07-10 nutarimu konstatavo, kad pareiškėjas laikė akcizais apmokestinamas prekes. Kad V. N. turėjo savo žinioje, gabeno automobiliu, akcizais apmokestinamas prekes yra įrodyta nurodytu įsiteisėjusiu teismo nutarimu, todėl vadovaujantis ABTĮ 58 str. 2 d., šios aplinkybės laikytinos nustatytomis. Taigi, kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo teiginiai, kad jis nelaikė, tik gabeno cigaretes, kad jos nėra jo nuosavybė. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjui pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, atsirado prievolė mokėti akcizus. Pareiškėjas netinkamai aiškina mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes, kaip jau minėta, apmokestinimas akcizais yra siejamas su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu. Todėl mokesčių administratorius nustatęs, kad pareiškėjas nesumokėjo akcizo pradėjęs laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), pagrįstai ir teisėtai nurodė jam šią prievolę įvykdyti ir, vadovaudamasis Įstatymo 8 str. 1 d. 8 p., 8 str. 9 d. bei 9 str. 8 d., pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 24828 Lt akcizo mokesčio.

Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad cigarečių konfiskavimas ir jų sunaikinimas neturi įtakos atsiradusiai pareiškėjo mokestinei prievolei mokėti akcizus.

Įstatymo 31 str. 1 d. nustatyta, kad (...) nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos bei Europos Sąjungos reglamentų nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA- 155 patvirtintų Apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklių 5 p. nurodyta, kad nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį (...) draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs galiojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs kokybės sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos. Minimų taisyklių 7 p. reglamentuota, kad norėdami pasinaudoti atleidimu nuo akcizų, ūkio subjektai privalo išimti iš apyvartos visus sunaikintinus tabako gaminius bei pateikti AVMI prašymą sunaikinti apdorotą tabaką prižiūrint AVMI atstovui. Jeigu už tokį apdorotą tabaką akcizai dar nebuvo sumokėti, tokiame prašyme ūkio subjektas turi teisę prašyti sunaikintą apdorotą tabaką atleisti nuo akcizų. Prašyme turi būti nurodytas prašomų sunaikinti tabako gaminių pavadinimas, kiekis, banderolių numeriai ar jų intervalai, sumokėtų akcizų sumos ir kiti būtini duomenys, taip pat apdoroto tabako neatitikimo teisės aktų reikalavimams požymiai ar kitos priežastys dėl kurių apdorotas tabakas naikinamas. Su prašymu privaloma pateikti dokumentus, įrodančius sumokėtų akcizų sumas.

Iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad su ginču susiję 10 740 pakelių cigarečių „Jing Ling“, buvo konfiskuoti, tačiau duomenų, kad cigaretės buvo sunaikintos, byloje nėra (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8-203-780/2008, b. l. 68-70). Juridinis faktas, kuriam esant galima taikyti pareiškėjo nurodomą Įstatymo 31 str. 1 d., byloje taip pat nenustatytas. Taigi, kaip jau minėta, cigarečių konfiskavimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai pareiškėjo mokestinei prievolei mokėti akcizus. Be to, aptartų teisės aktų nuostatos numato galimybę atleisti nuo akcizų tik juridinių asmenų legalioje apyvartoje turimiems tabako gaminiams ir netaikoma fizinių asmenų neteisėtai laikomam tabakui. Pastebi ir tai, kad Įstatymas nenumato, jog sunaikinti neteisėtai įgyti tabako gaminiai yra atleidžiami nuo akcizų.

Taip pat laiko nepagrįstu ir pareiškėjo teiginį, kad jis yra baudžiamas už tą patį pažeidimą antrą kartą, kad tokiais veiksmais pažeidžiamas ne bis in idem principas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Įstatyme nurodytų mokestinių prievolių įvykdymas (akcizų apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas) nėra nuobauda už atliktus neteisėtus veiksmus, todėl negali pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytų sankcijų. Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai reguliuojami mokesčių teisės aktai,

todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-05-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007).

Pagal MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Minimo įstatymo 139 str. 1 d. įvirtinta, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis paminėtomis MAĮ nuostatomis, pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo 4 610 Lt akcizo mokesčio delspinigių ir paskyrė 2 022 Lt – 10 procentų dydžio – akcizo mokesčio baudą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Komisija, VMI ir Vilniaus AVMI tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti skundžiamų sprendimų nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. N. (V. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.