Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Česlovas KulikauskasAdm. byla Nr. ATP-115-134/2016Teisminio proceso Nr.4-08-3-03430-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. vasario 22 d.

Panevėžys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinį teisės pažeidimų protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarimo, D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal LR administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 130² str. – 20 (dvidešimt) parų administraciniu areštu, pritaikius ATPK 30¹ str. netaikytas transporto priemonės konfiskavimas.

Skundžiamu nutarimu D. J. nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 12 d., apie 0.01 val. (duomenys neskelbti), Panevėžyje, vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbti), neturėdamas neteisės vairuoti transporto priemonių (neįgijęs), būdamas neblaivus (nustatytas 1,20 promilių girtumas). Pažeidimą padarė pakartotinai per vienerius metus po nuobaudos paskyrimo, kai jam 2015 m. sausio 12 d. paskirta nuobauda už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą ir tokiais veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Skunde teigiama, kad transporto priemonės savininkas, prieš duodamas vairuoti savo automobilį, turėjo įsitikinti, ar jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę vairuos asmuo, kuris turi teisę vairuoti, bei ar šis asmuo nėra apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ar alkoholio, ir šis įsitikinimas neturi būti formalus. Tuo tarp teismas remdamasis vien transporto priemonės savininko paaiškinimu, kad jis nežinojo, jog jo automobilį vairuoja neblaivus ir neturintis teisės vairuoti asmuo, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad M. R. neatliko jokių realių veiksmų, kuriais buvo galima užtikrinti, kad transporto priemone nebūtų vykdomas teisės pažeidimas, t.y. neapklausė, ar D. J. turi teisę vairuoti, neprašė šio asmens parodyti vairuotojo pažymėjimo. Be to teisės pažeidimo padarymo metu D. J. buvo nustatytas 1,2 promilės girtumas (artimas vidutiniam laipsniui, M. R. teisės pažeidimo metu važiavo automobilyje, kurį vairavo D. J., o patruliai R. G. ir M. R. nurodė, kad matėsi D. J. girtumo požymiai (alkoholio kvapas ir kt.), todėl, objektyviai M. R. turėjo suprasti ir suprato, kad davė automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, tai yra žinojo, kad jo transporto priemonė naudojama administraciniam teisės pažeidimui daryti. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucija, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria netaikyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise nepriklauso pažeidėjui, konfiskavimu. Taigi Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarimą, manydama, kad teismas nepagrįstai taikė pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskavo transporto priemonės, su kuria buvo padarytas pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą privaloma taikyti ir papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, kai yra sąlygos skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą arba jos visai neskirti, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, t.y. kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-21-2012, 2AT-31-2013). Taigi, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas D. J. paaiškino, jog ketino pirkti automobilį Volvo, tam, kad suremontavęs, galėtų parduoti. Todėl paskambino M. R., kuris yra iš matymo pažįstamas, jam sutikus nuvyko apžiūrėti automobilio. Tą vakarą buvo išgėręs keletą skardinių alaus, tačiau jautėsi blaivus. M. R. leidus, jis vairavo automobilį, M. R. sėdėjo šalia. Tai, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, M. R. nežinojo. Tokias pat aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir M. R.. Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad automobilis Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbti) nebuvo paimtas prieš savininko M. R. valią, jis laisva valia leido kitam asmeniui disponuoti jam priklausančiu automobiliu. Be to, kad automobilio atvykęs apžiūrėti D. J., kuriam įvykio vietos metu nustatytas 1,20 promilių girtumas yra artimas vidutiniam laipsniui, teismo vertinimu, M. R. negalėjo nepastebėti. Nes policijos pareigūnai pažeidimo metu nustatė, jog iš D. J. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad M. R. privalėjo užtikrinti, kad jo turtas nebūtų panaudotas teisės pažeidimams daryti, o perduodamas automobilį asmeniui neturinčiam teisės vairuoti bei galimai pavartojusiam alkoholio, pasielgė neapgalvotai ir nerūpestingai, tokiu būdu prisiėmė šio daikto atsitiktinio žuvimo riziką. Aukštesnės instancijos teismas laiko, jog šiuo atveju negalima išvada, kad M. R. nebuvo atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskuoti automobilio, kadangi susidariusi situacija nebuvo išskirtinė, sudaranti pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą. Daroma išvada, kad M. R. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių D. J. asmens duomenų (b. l.7-16) matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra drausmingas vairuotojas, nes nuo 2005 m. iki 2015 m. net 15 kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, nors ir žymiai mažesnio pavojingumo už nagrinėjamą, paskutinį pažeidimą padarė, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Tai, kad D. J., būdamas baustas už vairavimą neblaiviam ir žinodamas tokio elgesio teisines pasekmes, vėl vairavo girtas, reiškia, kad jis sąmoningai prisiėmė tokių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Šis teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir nevertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Esant tokioms aplinkybėms, Panevėžio miesto apylinkės teismas, pritaikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, atsižvelgė išimtinai tik į automobilio savininko interesus ir to pagrindu netaikydamas M. R. automobilio, kurį D. J. vairavo pažeidimo metu, konfiskavimo, netinkamai pritaikė teisės normas, toks sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl pripažintinas nepagrįstu ir keistinas.

Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarimą pakeisti: panaikinti ATPK 30¹ str. taikymą ir konfiskuoti automobilį Volvo valst.Nr. (duomenys neskelbti) automobilį, priklausantį M. R..

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.