- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-477-290-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- E. Š., E., ir D
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Teisėjas Viktoras Preikšas Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.7., 1.2.14.5.2.; 1.2.29.2., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2.
NUOSPRENDIS
2007 m. rugsėjo 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams advokatams Vytautui Gineikai ir Antanui Markūnui, nuteistajam E. Š., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro bei nuteistųjų E. Š. ir I. V. apeliacinius skundus dėl Lazdijų apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo
E. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., ir nuteistas:
- pagal Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
- pagal Baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne apėmus švelnesnę, nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. E. Š. išteisintas.
I. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., ir nuteistas:
- pagal Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal Baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne apėmus švelnesnę, nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. V., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
E. Š. ir I. V. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d. už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje kartu su D. V., 2006 m. gruodžio 16 d., apie 19 val. 30 min., I. V. likus saugoti lauke, E. Š. ir D. V. per duris įsibrovė į patalpą – S. M. Z. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., ir panaudodami fizinį smurtą – D. V. pargriovus S.M. Z. ant grindų ir ją laikant bei spardant, be to, nežinant I. V., panaudodami peilį – E. Š. peiliu įpjovus nukentėjusiosios ranką, taip abu padarydami S.M. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pjautinės žaizdelės dešinės plaštakos delniniame paviršiuje V delnakaulio projekcijoje, dešinės plaštakos V piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, paviršinio odos nubrozdinimo dešinio skruosto srityje, vėliau į butą įsibrovus ir I. V., pagrobė S.M. Z. priklausančius 20 litų bei dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. LR648860 ir pensininko pažymėjimą Nr. 447718.
Be to, E. Š. šiuo nuosprendžiu išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. gruodžio 16 d. apie 20 val., per duris pasikėsino įsibrauti į patalpą, J. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., turėdamas tikslą pagrobti jame esančius vertingus daiktus, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nepajėgė išlaužti durų.
Nuosprendyje konstatuota, kad E. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, todėl pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. jis išteisintinas. Darydamas šią išvadą, teismas nurodė, kad nėra neabejotinų įrodymų, jog kaltinamasis E. Š. nutraukė nusikalstamus veiksmus dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – nepajėgė išlaužti J. V. buto durų ir įsibrauti vidun. Taip pat nėra įrodymų, kad kas nors sutrukdė tęsti įsibrovimą – kaltinamasis E. Š. pradėjo laužti duris gretimame bute tebesant nukentėjusiajai S.M. Z. ir po kurio laiko be aiškios priežasties nutraukė savo veiksmus. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog nėra paneigtas E. Š. tvirtinimas, kad jis nutraukė brovimąsi į J. V. butą savanoriškai, o abejonės dėl kaltinamojo kaltės vertintinos jo naudai.
Šalies argumentai
Vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria E. Š. išteisintas už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteisti 1 metams laisvės atėmimo; vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., prie bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., dalinai pridėti bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir galutinę bausmę paskirti 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas patikėjo kaltinamojo parodymais, neatsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Kaltinamasis E. Š. tik teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis bandė metaliniu strypu išlaužti duris, bet po to persigalvojo ir nors galėjo išlaužti duris, tačiau tai daryti atsisakė savanoriškai. Nukentėjusioji J. V. parodė, kad jos buto durys buvo laužtos dviejose vietose - viršuje metaliniu strypu ir apačioje kauptuku, kurie buvo likę įkišti į durų tarpus ir kad durų užraktas buvo sugadintas, tačiau neatrakintas, todėl durys neatsidarė. Pats E. Š. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad jis bandė išlaužti duris metaliniu strypu, turėdamas tikslą pagrobti vertingų daiktų, tačiau jų neišlaužė, kadangi vienas durų išlaužti nepajėgė. Nukentėjusioji S. M. Z. parodė, kad po jos apiplėšimo, nusikaltėliai nuėjo prie J. V. buto ir į jį brovėsi apie 20 minučių laiko. Kaltinamasis I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo šalia E. Š., kai šis bandė išlaužti duris. Priešais esančio M. Z. buto durys buvo praviros. Kai pamatė, kad Z. nusiėmė nuo akių raištį ir bandė keltis, jie iš namo išėjo. Anot apelianto, visa tai rodo, kad E. Š. ne savonoriškai nutraukė nusikalstamus veiksmus, o nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t.y. todėl, kad lauždamas duris apie 20 minučių laiko, naudodamas du įrankius - metalinį strypą ir kauptuką, sulaužydamas durų spyną, jų vienas išlaužti nepajėgė ir iš įvykio vietos pasišalino, pastebėjęs, kad prieš tai sumušta ir apiplėšta nukentėjusioji S.M. Z. nusiėmė raištį ir kėlėsi. Vyriausiasis prokuroras teigia, kad teismas neteisingai taikė Baudžiamojo kodekso 23 str. 1 d., be to, nuosprendyje rėmėsi ne šiuo BK straipsniu, o Baudžiamojo proceso kodekso 23 straipsniu, kuris reglamentuoja kaltinamojo akto surašymą.
Nuteistasis E. Š. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti paskirtąją bausmę, nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, be to, buvo pagrobtas mažos vertės turtas, žalą atlygino, o tai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nustatyta tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apelianto nuomone, atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis šį nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, kadangi, negalėdamas surasti pastovaus darbo, šeimą išlaikė dirbdamas atsitiktinius darbus, tuo metu jo materialinė padėtis buvo labai sunki. Be to, nuteistasis prašo apėmimo būdu subendrinti 2007-05-21 ir 2007-05-30 nuosprendžiais paskirtąsias bausmes.
Nuteistasis I. V. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo vaidmenį darant nusikaltimus, į tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir nepagrįstai paskyrė per griežtą, su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Apeliantas nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašymą vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo E. Š. ir nuteistųjų gynėjų prašymus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo I. V. apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus įvertino neteisingai, padarydamas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko E. Š. pagal Lietuvos Respublikos 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. išteisintas nepagrįstai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 1 d. 2 p.).
Kolegija daro išvadą, kad E. Š. 2006 m. gruodžio 16 d. apie 20 val. per duris pasikėsino įsibrauti į patalpą, J. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, turėdamas tikslą pagrobti jame esančius vertingus daiktus, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nepajėgė išlaužti durų.
Kolegija, nesutikdama su apylinkės teismo išvadomis, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog kaltinamasis E. Š. nutraukė nusikalstamus veiksmus dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – nepajėgė išlaužti J. V. buto durų bei įsibrauti vidun ir kad kas nors jam sutrukdė tęsti įsibrovimą – kaltinamasis E. Š. pradėjo laužti duris gretimame bute tebesant nukentėjusiajai S.M. Z. ir po kurio laiko be aiškios priežasties nutraukė savo veiksmus, konstatuoja, jog byloje yra surinkta ir ištirta pakankamai faktinių duomenų, kurie laikytini patikimais ir leistinais įrodymais, patvirtinančiais E. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Vien nuosprendyje nurodytų motyvų, tai yra, jog J. V. buto durų spyna buvo sugadinta, kas matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 3-6), tarp durų ir staktos įkištas metalinis strypas, durys nėra kaip nors specialiai įtvirtintos, tam, kad šioje dalyje būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, nepakanka.
E. Š. aiškinimas teisme, kad jis metaliniu strypu mėgino išlaužti J. V. buto duris, ketindamas ką nors pavogti, šiuos veiksmus nutraukė savanoriškai ir kad norėdamas būtų galėjęs išlaužti duris bei patekti į vidų, visų pirma, prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu bei 2007-03-22 teisme duotiems parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, pastarasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir patvirtino, kad durų greta nukentėjusiosios S.M. Z. buto neatidarė dėl to, kad vienas to padaryti neįstengė (t.1, b.l. 42). Teisminio nagrinėjimo metu 2007-03-22 jis davė analogiškus parodymus, tvirtino bandęs metaliniu strypu, kurį paliko įspraustą tarpduryje, įsilaužti į kitą butą, tačiau, nepajėgęs įveikti durų, iš ten pasišalino (t.1, b.l. 173).
E. Š. 2007-05-29 teisme duotus parodymus, jog jis laužimosi į J. V. butą veiksmus nutraukė savanoriškai, taip pat paneigia nukentėjusiųjų J. V., Stasės M. Z. bei nuteistojo I. V. parodymai, kuriais netikėti teismui nėra jokio pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Nukentėjusioji J. V. teisme parodė, kad jai priklausančio buto durys buvo laužtos dviejose vietose - viršuje metaliniu strypu ir apačioje kauptuku. Įrankiai buvo likę įkišti į durų tarpus, o spyna neįveikta. Tą aplinkybę, kad įsibrauti iš karto nepavyko, patvirtina nukentėjusiosios S.M. Z. parodymai, kad po jos apiplėšimo nusikaltėliai į J. V. butą brovėsi apie 20 minučių laiko.
Kaip matyti iš nuteistojo I. V. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 118) bei teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, jis stovėjo prie gretimo buto durų, kuomet E. Š. bandė jas išlaužti. Iš namo pasišalino pamatę, jog S.M. Z. nusiėmė nuo akių raištį ir bandė keltis. Taigi E. Š. objektyviai neturėjo visų galimybių pabaigti nusikaltimą, kadangi negalėjo vienas įveikti durų užrakto, be to, nukentėjusiosios S.M. Z. minėti aktyvūs veiksmai po jos apiplėšimo kėlė realią grėsmę būti atpažintam.
Visa tai rodo, kad E. Š. ne savonoriškai nutraukė nusikalstamus veiksmus, o nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t.y. todėl, kad lauždamas duris apie 20 minučių laiko, naudodamas du įrankius - metalinį strypą ir kauptuką, sulaužydamas durų spyną, jų vienas išlaužti nepajėgė ir iš įvykio vietos pasišalino, pastebėjęs, kad prieš tai sumušta ir apiplėšta nukentėjusioji S.M. Z. nusiėmė nuo akių raištį ir kėlėsi.
Kolegija, remdamasi minėtų asmenų parodymais, E. Š. parodymus, duotus 2007 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu, atmesdama kaip nepagrįstus ir vertindama juos kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, daro išvadą, jog apylinkės teismas nepagrįstai E. Š. nutrauktą veiką įvertino kaip savanorišką atsisakymą pabaigti nusikaltimą. E. Š. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d.
Skiriant bausmę E. Š., atsižvelgtina į tai, kad jis naują apysunkį nusikaltimą pasikėsino padaryti neišnykus teistumui, anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus, kas rodo, jog jis lėšas pragyvenimui linkęs gauti nusikalstamu būdu, charakterizuojamas neigiamai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas aplinkybes, E. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytam bausmės minimumui.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, neteisingai nurodytas įstatymas, kuriuo teismas vadovavosi E. Š. veiksmus vertindamas kaip savanorišką atsisakymą nuo nusikaltimo. Tai laikytina rašybos klaida, kuri ištaisytina, nurodant, jog vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 23 straipsniu.
Dėl nuteistojo I. V. apeliacinio skundo
Skirdamas bausmę nuteistajam I. V., apylinkės teismas įvertino ir atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas, bausmę paskyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Kaip matyti iš bausmės skyrimo motyvų, atsižvelgta į tai, kad nuteistojo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo mažesnis negu bendrininkų – jis tiesiogiai smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, gyvena konfliktiškoje šeimoje su motina ir patėviu, charakterizuojamas patenkinamai. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nuosprendyje nurodyta, jog tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegija konstatuoja, kad paskirtoji bausmė, kuri yra artima įstatymo už tokią veiką numatytai minimaliai bausmei, yra teisinga, ją mažinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Dėl nuteistojo E. Š. apeliacinio skundo
Skirdamas bausmę nuteistajam E. Š., apylinkės teismas įvertino ir atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas, bausmę paskyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Atsižvelgta į tai, kad jis už nusikaltimus nuosavybei buvo teistas daug kartų, nedirba, charakterizuojamas neigiamai, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; pagrobtas mažos vertės turtas, žala nukentėjusiajai atlyginta. Vien tai, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai buvo išleisti ne pirminėms reikmėms, o alui, cigaretėms bei bandelėms, be to, pagrobtus pinigus, kaip teisme nurodė pats E. Š., išleido ne jis, o I. V. su D. V., rodo, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties. Tad šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 4 p.), kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Kolegija konstatuoja, kad nuteistajam E. Š. už kiekvieną jam inkriminuotą nusikaltimą pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.
Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas subendrinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-05-21 bei 2007-05-30 nuosprendžiais paskirtąsias bausmes tenkintinas. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-05-21 nuosprendis buvo neįsiteisėjęs, atskirais nuosprendžiais paskirtosios bausmės negalėjo būti subendrintos. Šiuo metu minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs. Bausmės, paskirtos Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-05-21, 2007-05-30 nuosprendžiais, o taip pat ir šiuo nuosprendžiu, negali būti vykdomos atskirai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 , 9 dalimis, jos subendrintinos. Šiuo atveju taikyti bausmių apėmimo būdą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., kolegija
nusprendė:
Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 1 d., 4 d. prie bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d., BK 302 str. 1 d., dalinai pridėti bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta laisvės atėmimo bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 10 MGL (1250 litų) baudą.
I. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.