- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-31
- Bylos Nr.
- P-662-256-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- Ž. A.
- Atsakovas
- Pakruojo rajono policijos komisariatui
- Kategorijos
- 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. A. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-352/2009 pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas bei darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Ž. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Pakruojo rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 75‑1-TE-24 „Dėl vyresniojo inspektoriaus Ž. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas bei priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Nurodė, kad 2006 m. kovo 11 d., apie 4.30 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys-Šiauliai 15 km įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuodamas automobilį „Ford Probe“ susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Dėl kairės kojos šlaunikaulio ir dubens kaulo lūžių, galvos smegenų sukrėtimo buvo gydomas Panevėžio ligoninės traumatologijos skyriuje. Paaiškino, kad dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnį 2006 m. gegužės 16 d. baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 str. 1 d. 1 p.). Nurodė, kad po eismo įvykio paėmus kraują jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Dėl šio fakto 2006 m. kovo 14 d. Institucijoje jo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Atlikus patikrinimą, 2006 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad jis savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, todėl 2006 m. balandžio 19 d. viršininko įsakymu Nr. 75-1-TE-24 buvo atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Pareiškėjo manymu, tarnybinis patikrinimas atliktas netinkamai, pažeidžiant esmines jo atlikimo procedūras. Paaiškino, kad 2006 m. kovo 24 d. jam buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Nurodė, jog, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimo atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, (toliau – ir Tvarka)16 punktu, tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo eismo įvykio, įvykusio 2006 m. kovo 11 d., iki 2006 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 75-1-TE-24 priėmimo dienos, jis visiškai negalėjo judėti. Taip pat pažymėjo, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. pažyma Nr. 1953 nustatė, kad jo darbingumo lygis yra 25 proc., kuris prilyginamas I invalidumo grupei. Atkreipė dėmesį, kad atliekamo tarnybinio patikrinimo metu neturėjo galimybės rinkti ir teikti įrodymus, pasirinkti advokatą, dėl ko negalėjo pateikti motyvuotų paaiškinimų ar prašymų. Nurodė, kad jam taip pat buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, reabilitacijos periodu (t. y. kuomet buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas bei buvo surašytos patikrinimo išvados) svaigo galva, pykino, negalėjo judėti. Paaiškino, kad jį informavus apie tarnybinį patikrinimą ir patikrinimą atliekantiems pareigūnams kreipusis, kad pateiktų paaiškinimą, nurodė, jog dėl aukščiau išvardintų aplinkybių negalės tinkamai visko paaiškinti. Taip pat žodžiu nurodė, kad tapęs pilnai veiksniu ir turėdamas galimybę surinkti būtinus įrodymus, juos pateiks. Tačiau nei į rašytinį nurodymą apie sveikatos būklę, nei į kitas objektyvias aplinkybes, trukdančias tinkamai pateikti pasiaiškinimą, atsižvelgta nebuvo bei tarnybinio patikrinimo aktas ir įsakymas priimti neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus šių svarbių aplinkybių. Manė, kad tokiu būdu tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo pažeistos jo teisės, tinkamai neužtikrinus teisės paaiškinti įvykio aplinkybes bei surinkti įrodymus, turinčius įtakos situacijos tinkamam įvertinimui. Pabrėžė, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 56 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo metu, kuo ir pasinaudojo Institucijos viršininkas 2006 m. balandžio 19 d. priimdamas įsakymą dėl atleidimo, tačiau Statutas nenumato galimybės atlikti tarnybinį patikrinimą tikrinamajam jo laikinojo nedarbingumo metu. Taip pat pažymėjo, jog patikrinimo metu nebuvo objektyviai ir išsamiai ištirtos visos su įvykiu susijusios svarbios aplinkybės. Tvarkos 20 punkte nurodyta, jog konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, taip pat Tvarkos 15.2 punkte tikrintojui suteikta teisė apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus ir kitus asmenis. Atkreipė dėmesį, kad 2006 m. kovo 29 d. raštu Nr. 75‑1‑S-3544 patikrinimą atliekantys pareigūnai kreipėsi į Panevėžio rajono policijos komisariatą prašydami atsiųsti liudytojų apklausos protokolų kopijas, tačiau, jų negavę, surašė minėtas išvadas. Tyrimą atlikę pareigūnai nepasinaudojo suteikta teise apklausti minėtus asmenis, siekdami išsamiai ir objektyviai ištirti visas galimai padaryto nusižengimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjo manymu, pareigūnai netinkamai įvertino jo sveikatos būklę, kadangi jam buvo skirti vaistai, kurie Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše, patvirtiname Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, išskirti psichotropine medžiaga, leidžiama vartoti medicinos tikslams. Teigė, kad Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras 2006 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 287 nurodė neteisingą informaciją, jog jam psichotropiniai vaistai nepaskirti. Teigė, kad pareigūnai neturėdami visos informacijos, jog jam paskirti psichotropiniai vaistai, negalėjo objektyviai įvertinti, ar jis galėjo teikti paaiškinimus, taip pat abejojo dėl to, ar konkrečiu atveju minėta įstaiga galėjo atlikti ir pateikti tokius įvertinimus. Manė, kad pareigūnai dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tyrimo metu pakankamai neįvertino visų reikšmingų aspektų, todėl veikė nepakankamai rūpestingai, kad būtų pateiktos objektyvios išvados. Paaiškino, kad vykimas automobiliu buvo susijęs su operatyvine veikla, siekiant užkirsti kelią nenumatytam gresiančiam pavojui asmens sveikatai ar net gyvybei, ir būtent tomis aplinkybėmis jis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ar būdais. Tai įrodančius įslaptinto pobūdžio faktus jis būtų pateikęs tarnybinio patikrinimo metu, tačiau dėl aukščiau nurodytų priežasčių negalėjo to padaryti.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Pažymėjo, kad pagal šią materialinės teisės normą pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veiksmas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Nustatė, kad Institucijos 2006 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu priimtas įsakymas atleisti pareiškėją iš tarnybos, yra konstatuota, jog pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus, nors, pradėdamas eiti pareigas, prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad neblaivus vairuodamas automobilį sąmoningai daro administracinį teisės pažeidimą, nepaisė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga. Pažymėjo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, Institucijoje buvo gauta specialisto išvada, kad pareiškėjo kraujyje rasta 1,13 promilės etilo alkoholio ir pareiškėjui 2006 m. kovo 24 d. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kad galimai vairavo automobilį būdamas neblaivus, bei paprašyta pateikti paaiškinimą. Atkreipė dėmesį, kad 2006 m. balandžio 10 d. pareiškėjas su pranešimu susipažino ir jį pasirašė. Panevėžio rajono policijos komisariatas nepateikė Institucijai liudytojų apklausos protokolų ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbiami. Pažymėjo, jog pareiškėjas 2006 m. balandžio 4 d. paaiškinimu atsisakė pateikti paaiškinimą ir nurodė, kad laikinai yra nedarbingas ir eismo įvykio metu patyrė smegenų sukrėtimą. Pakruojo rajono pirminės priežiūros centras 2006 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 287 Institucijai pranešė, kad pareiškėjas gydėsi Panevėžio ligoninės traumatologijos skyriuje, o nuo 2006 m. balandžio 3 d. į psichiatrą nesikreipė ir psichotropiniai vaistai nepaskirti bei šiuo metu paaiškinimus gali teikti. Pastebėjo, kad pats pareiškėjas, apklaustas Panevėžio rajono policijos komisariate 2006 m. kovo 15 d. nurodė, jog vienas važiavo automobiliu iš Vilniaus į Pakruojį. Įsukus iš autostrados į kelią Panevėžys-Šiauliai jį labai suėmė miegas ir gali būti, kad užsnūdo prie vairo, nes prisimena, kad važiavo per Gustonių geležinkelio pervažą, o atsipeikėjo jau stovinčiame automobilyje, negalėdamas ištraukti kojos, kuri buvo įstrigusi tarp vairo ir sėdynės. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nieko neaiškino, jog jis vartojo alkoholį, kad apmalšintų skausmą dėl patirtų sužalojimų ir tokia versija pareiškėjo buvo pateikta vėliau – 2006 m. birželio 9 d. pareiškėjui duodant paaiškinimą Pakruojo rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyryje. Teismas atkreipė dėmesį, jog tai, kad pareiškėjo vairuojamame automobilyje nesimatė talpos nuo alkoholinio gėrimo, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūnai R. P. ir S. P., kurie nuvykę į eismo įvykio vietą apžiūrėjo eismo įvykyje dalyvavusius automobilius ir eismo įvykio vietą. Pabrėžė, kad Institucija turėjo pakankamai duomenų, jog pareiškėjas diskreditavo pareigūno vardą, todėl stabdyti tarnybinį patikrinimą nebuvo pagrindo. Akcentavo, jog aplinkybės, kad pareiškėjas davė paaiškinimą 2006 m. kovo 15 d. Panevėžio rajono policijos komisariate, pats rašė paaiškinimą 2006 m. balandžio 4 d. Institucijos viršininkui rodo, kad jis savo teisėmis naudojosi ir galėjo jomis naudotis. Atkreipė dėmesį, jog vaistai buvo pareiškėjo naudoti jam gulint ligoninėje, todėl Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras pagrįstai rašte nurodė, kad pareiškėjas nuo 2006 m. balandžio 3 d. į psichiatrą nesikreipė ir psichotropiniai vaistai nepaskirti bei šiuo metu paaiškinimus gali teikti. Nurodė, jog byloje esanti specialisto išvada neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjo kraujyje rasta 1,13 procentų etilo alkoholio ir bet kokiu atveju tokie veiksmai (ar jis vairavo neblaivus, ar alkoholį būtų vartojęs po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) negalimi ir būtų vertinami kaip pareigūno vardo diskreditavimas. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyti faktiniai paties pareiškėjo veiksmai, kurie tapo atleidimo pagrindu, tuo pasireiškė jo kaltė dėl pareigūno vardo pažeminimo.
Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, todėl teismas nevertino pareiškėjo išsakytų abejonių dėl netinkamos automobilio apžiūros, nes tai nėra šio teismo kompetencija. Priėjo prie išvados, kad atsakovas teisingai įvertino pareigūno veiką ir pagrįstai priėmė 2006 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 75-1-TE-21 „Dėl vyresniojo inspektoriaus Ž. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“.
III.
Pareiškėjas Ž. A. apeliaciniu skundu (b. l. 113–123) prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
Nurodė, kad teismas nevertino ir nieko nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, nurodytų 2008 m. balandžio 15 d. pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose bei susijusių su privalomu Institucijos atlikto tarnybinio patikrinimo sustabdymu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčijamu įsakymu iš užimamų pareigų buvo atleistas dėl to, jog savo veiksmais neva pažemino pareigūno vardą, surašydamas 2006 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurios pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas įsakymas, atsakovas turėjo pareigą vadovautis tarnybinių patikrinimų atlikimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, pagal kurias nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (Tvarkos 10 p.). Vienintelė išimtis, kuriai esant gali būti nestabdomas tarnybinis patikrinimas, yra galima tais atvejais, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo (kuris, vadovaujantis Tvarkos 1 punktu, apima tiek tarnybinius nusižengimus, tiek ir pareigūno vardą žeminančias veikas), požymių, leidžiančių šį pažeidimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, tačiau šiuo atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje privalo būti aiškiai išskirti minėti požymiai, leidžiantys tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardą žeminančią veiką atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybinio patikrinimo procedūra nebuvo sustabdyta, taip pat nenurodyti savarankiško pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, neva pažeminusio pareigūno vardą, požymiai, kurie būtų leidę atsakovui šį nusižengimą atriboti nuo tuo metu Panevėžio rajono policijos komisariato ikiteisminiame tyrime vertintos nusikalstamos veikos. Pažymėjo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, kurią vykdė Institucija, nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas 2006 m. kovo 11 d. eismo įvykio metu iš tikrųjų neblaivus būtų įvairavęs savo automobilį. Priešingai, administracinio teisės pažeidimo byloje 2006 m. birželio 9 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 405602, kuriame buvo konstatuota, jog pareiškėjas, siekdamas numalšinti dėl patirtų sunkių sužalojimų patirtą skausmą, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartotojo alkoholį. Nors Institucijos iniciatyva 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodytą nutarimą panaikino ir grąžino pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti Institucijai, tačiau kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame būtų buvę nustatytos kitokios, nei nurodytos 2006 m. birželio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 405602, aplinkybės, taip ir nebuvo surašytas. Atsakovas turėjo pareigą sustabdyti atliekamą tarnybinį patikrinimą, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu nustatytos aplinkybės (tai, jog pareiškėjas alkoholį vartotojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) prieštarauja tarnybinio patikrinimo metu atsakovo padarytai išvadai (kad pareiškėjas jau vairuodamas automobilį buvo neblaivus). Pabrėžė, kad būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. suformuota praktika analogiškoje administracinėje byloje Nr. A14-2154/2006.
Paaiškino, kad po to, kai pareiškėjas buvo išleistas iš ligoninės bei vyko tarnybinis patikrinimas, jam buvo paskirtas stipraus veikimo analgetikas „Tramadolis“, kuris Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintuose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose taip pat yra priskirtas į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą. Todėl Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, 2006 m. balandžio 14 d. pateikdamas atsakymą, turėjo ir privalėjo nurodyti tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams, jog pareiškėjui psichotropiniai vaistai buvo paskirti. Bet kurio narkotines ar psichotropines medžiagas net ir gydymo tikslais vartojančio asmens galimybės dalyvauti tarnybiniame patikrinime yra labai ribotos, kadangi dėl minėtų vaistų poveikio toks asmuo negali aiškiai suprasti, prisiminti ir paaiškinti visų patikrinimui reikšmingų aplinkybių bei tuo pačiu naudotis Tvarkoje numatytomis savo teisėmis. Pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas ir todėl negalėjo tinkamai dalyvauti tarnybiniame patikrinime. Tvarka nenumato tikrinamo pareigūno pareigos laikino nedarbingumo metu būtinai dalyvauti tarnybiniame patikrinime ir teikti paaiškinimus dėl patikrinimo metu vertinamų aplinkybių.
Nurodė, kad 2006 m. kovo 11 d. eismo įvykio metu pareiškėjas vartodamas alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo veikė būtinojo reikalingumo būklėje, kadangi tokiais veiksmais pareiškėjas siekė išvengti galimo didesnio skausmo, kuris neabejotinai būtų kilęs, jei pareiškėjas nebūtų vartojęs alkoholio, jo sveikatai ir psichinei savijautai. Toks elgesys negalėtų būti laikomas pareigūno vardu pažeminimu, kadangi tai, kad asmuo alkoholį po eismo įvykio vartoja siekdamas sumažinti sunkių sužalojimų sukeltą skausmą, nežemina vidaus tarnybos sistemos autoriteto ir negriauna bei nekompromituoja vidaus reikalų įstaigos, kurioje dirba toks pareigūnas. Sužalojimai smarkiai paveikė pareiškėjo galimybes tiksliai prisiminti 2006 m. kovo 11 d. eismo įvykio aplinkybes, todėl apie tai, jog po minėto eismo įvykio jis vartotojo alkoholį tam, kad numalšintų patirtų sužalojimų sukeltą skausmą, pareiškėjas prisiminė tik pasibaigus tarnybiniam patikrinimui bei nurodė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui.
Ž. A. manymu, teismas neteisingai cituoja bylos nagrinėjimo metu liudijusių policijos pareigūnų R. P. ir S. P., kurie 2006 m. kovo 11 d. apžiūrėjo eismo įvykio vietą ir šiame įvykyje dalyvavusius automobilius, parodymus, kadangi pareigūnai aiškiai nurodė, jog 2006 m. kovo 11 d. apžiūrėjo tik eismo įvykyje dalyvavusių automobilių išorę, todėl negalėjo tiksliai pasakyti, ar automobilio viduje buvo kokių nors alkoholio talpų. Nurodė, jog šioje administracinėje byloje neginčijo 2006 m. kovo 11 d. eismo įvykio vietos apžiūrą vykdžiusių ar kitų jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmų teisėtumo, todėl teismas negalėjo atsisakyti vertinti pareiškėjo nurodytus argumentus, susijusius su netinkama automobilio apžiūra. Pareigūnų R. P. ir S. P. duoti parodymai, 2006 m. kovo 11 d. protokolas „Apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą“, surašytas pareigūno R. P., yra įrodymai, kurių atitikimą leistinumo ir liečiamumo reikalavimams, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi ir 86 straipsnio 2 dalimi, privalo įvertinti sprendimą priimantis teismas.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pagal šią teisės normą pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veiksmas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Konstatavo, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – policijos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie policiją, kaip vidaus reikalų instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Tad šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš atitinkamos institucijos pareigūnų. Apeliacinio teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų rinkimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (ABTĮ 57, 81, 86 str.), teisingai aiškino Statuto 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, apibrėžiančias pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo bei Policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, normas, nustatančias policijos pareigūno statusą bei jo atsakomybę. Pabrėžė, kad pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų. Pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, ir jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Įvertinus jo veiksmų pobūdį ir kitas bylos faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo veiksmai teisingai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas (Statuto 2 str. 7 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Tvarkos. Pareiškėjui 2006 m. kovo 24 d. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad yra duomenų jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą: 2006 m. kovo 11 d. būdamas neblaivus vairavo automobilį. Pranešime išaiškintos tikrinamo pareigūno teisės tarnybinio patikrinimo metu. Pranešimą pareiškėjas pasirašė, patvirtindamas, kad su juo susipažino. Byloje yra gydytojo pateikti duomenys, kad pranešimo įteikimo metu su pareiškėju bendrauti galima. Pareiškėjo argumentas, kad jis negali duoti paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių dėl sveikatos stovio ir vartojamų medikamentų paneigti medicinine pažyma. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus. Pabrėžė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas dėl vairavimo autotransporto priemonės neblaiviame stovyje, o ne dėl autoįvykio metu kilusių pasekmių. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtariant pareiškėją BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, todėl atsakovas turėjo pagrindą šią veiką atriboti nuo tarnybinio nusižengimo. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardintiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Todėl atmetė kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pareiškėjas alkoholį vartojo po autoįvykio siekdamas numalšinti nuo patirtos traumos atsiradusį skausmą. Atkreipė dėmesį, kad šis pareiškėjo aiškinimas atsirado praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio (2006-06-09), jis nepatvirtintas jokiais kitais bylos įrodymais, tačiau, netgi ir esant tokiai situacijai, pareigūno vartojimas betarpiškai po autoįvykio alkoholinių gėrimų iki įvykio aplinkybių ištyrimo, vertintinas kaip teisės normų pažeidimas, o tai turėtų būti vertinama kaip pareigūno vardo diskreditavimas. Pažymėjo, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, Nr. A2-523/2005). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo poelgis yra vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Pareiškėjas pažeidimą padarė sąmoningai, todėl Ž. A. poelgis žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde minima administracinė byla Nr. A14-2154/2006 nėra tapati nagrinėjamam atvejui, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
V.
Pareiškėjas Ž. A. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą. Prašymą atnaujinti procesą grindžia tokiais reikalavimais:
1) nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, ABTĮ 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir konstatuoja, kad negali būti visais atvejais vertinama kaip pareigūno vardo pažeminimas statutinio valstybės tarnautojo – policijos pareigūno, transporto priemonės vairavimas neblaiviam ar alkoholinių gėrimų vartojimas po eismo įvykio, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Pabrėžia, kad paaiškėjus, jog tam tikru poelgiu nėra žeminamas teisėjo vardas, atitinkamas poelgis, atliktas policijos pareigūno, negali žeminti policijos pareigūno vardo. Atkreipia dėmesį, jog teisėjo veiksmuose įžvelgiant teisėjo vardą žeminančio poelgio požymius, Teisėjų etikos ir drausmės komisija privalo iškelti drausmės bylą ir perduoti Teisėjų garbės teismui, taigi, drausmines bylas, susijusias su teisėjo vardą žeminančiu poelgiu, nagrinėja tik Teisėjų garbės teismas. Pastebi, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos du iš trijų nariai yra Teisėjų garbės teismo nariai, todėl jiems turėjo būti žinomi Teisėjų garbės teismo priimami sprendimai ir jais formuojama praktika. Aptaria teisėjų J. F. ir Z. B. drausmines bylas. Atkreipia dėmesį, jog negavo prašytų teisėjų S. L. ir S. K. drausmės bylų, nes jam žodžiu buvo paaiškinta, kad drausmės bylos jų atžvilgiu nebuvo iškeltos ir aptaria šių teisėjų padarytus pažeidimus, nurodydamas informacijos šaltinius. Prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nutartimi pažeidė lygiateisiškumo principą, todėl pažeidė materialinės teisės normas. Pažymi, kad lygiateisiškumo principo privalomą laikymąsi reglamentuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija;
2) konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija priešingai nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutartyje Nr. A14-2154/2006, pažeisdama teismų praktiką, nurodė, kad atsakovas turėjo pagrindą veiką atriboti nuo tarnybinio nusižengimo, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtariant pareiškėją BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu. Prieina prie išvados, kad tokia išvada yra neteisinga ir nepagrįsta, o tai gali būti patvirtinta įrodžius, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo ir įsakymo dėl Ž. A. atleidimo iš pareigų priėmimo metu ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne pagal BK straipsnio dalį, nurodytą nutarime pradėti ikiteisminį tyrimą, o pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2006 m. kovo 11 d., o specialisto išvada dėl jo kraujyje rasto etilo alkoholio pateikta 2006 m. kovo 17 d., todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neturint duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusių asmenų blaivumą/neblaivumą. Nurodo Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 24 punktą ir konstatuoja, kad pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenų apie transporto priemonę vairavusio asmens neblaivumą, veika perkvalifikuojama į BK 281 straipsnio 2 dalį, atskiras sprendimas nepriimamas, o tik pildoma nusikalstamos veikos statistinė kortelė, kurios funkcija tik informacinė ir neįtakojanti ikiteisminio tyrimo atlikimo proceso. Nurodo, kad tai, jog jo veika buvo perkvalifikuota į BK 281 straipsnio 2 dalį, patvirtina faktas, jog būtent šis straipsnis ir jo dalis nurodyti 2006 m. gegužės 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prieina prie išvados, kad atsakovas neturėjo pagrindo jo įtariamos nusikalstamos veikos atriboti nuo tarnybinio nusižengimo, privalėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą iki galutinio sprendimo baudžiamojoje/administracinėje byloje priėmimo, o to neatlikus, tai turi būti vertinama esminiu procesinių taisyklių pažeidimu. Pabrėžia, kad teismas skirtingai nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A14-2154/2006 vertino tapačias aplinkybes dėl asmens sveikatos būklės, sąmoningumo ir jų įtakos elgesiui po eismo įvykio;
3) pažymi, kad jo kaltė konstatuota nenurodant jokių motyvų, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultaciją Nr. 4-93 ir pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje tvirtindamas, jog pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus, privalėjo tai motyvuoti;
4) nurodo, kad Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras 2006 m. balandžio 14 d. pateikdamas atsakymą privalėjo nurodyti tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams, jog Ž. A. buvo paskirti psichotropiniai vaistai. Pažymi, kad tokia informacija buvo pateikta apeliacinės instancijos teismui posėdžio metu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir to nevertino. Nurodo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus sąrašus yra įtraukiamos tos medžiagos, kurios turi neigiamą poveikį jas vartojančio asmens psichikai ir sveikatai, todėl tokias medžiagas vartojančio asmens galimybės dalyvauti tarnybiniame patikrinime yra labai ribotos. Nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis galėjo be jokių kliūčių dalyvauti atsakovo atliekamame tarnybiniame patikrinime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Pareiškėjas Ž. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A63-352/2009 teismui pateikė 2009 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą Nr. A63-352/2009 priėmė 2009 m. kovo 23 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nebuvo praleistas.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu
Vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, būtina atsižvelgti į tai, jog proceso atnaujinimo pagrindu yra pripažįstamas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas, o ne jų neišsamumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad motyvų nebuvimas teismo sprendime reiškia, jog teismo sprendimas neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartis P8–61/2005 ir kt.). Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmetė pateiktus įrodymus. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A63-352/2009 motyvų galima nustatyti, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvados pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Todėl pagrindo teigti, kad šis procesinis teismo sprendimas neturi motyvuojamosios dalies, arba ji yra tiek neišsami, kad apskritai negalima suprasti, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje, nėra.
Pareiškėjas pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, tvirtindama, jog jis vairavo automobilį neblaivus, privalėjo tai motyvuoti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjas atleistas iš tarnybos nustačius, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nurodė, jog šis faktas buvo nustatytas tarnybinio patikrinimo metu. Iš byloje esančios Pakruojo rajono policijos komisariato 2006 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvados (b. l. 6-8) matyti, kad Ž. A. siūloma atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Šioje išvadoje tvirtinama, kad Ž. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų rinkimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Motyvuotai paaiškino, kodėl atmetė apeliacinio skundo argumentą dėl alkoholio vartojimo po autoįvykio siekiant numalšinti nuo patirtos traumos atsiradusį skausmą.
Pareiškėjas prašyme taip pat išdėsto aplinkybes dėl vaisto „Tramadol“ vartojimo ir nurodo, kad teismas to fakto nevertino. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pasisakydama dėl tarnybinio patikrinimo išvados priėmimo procedūrinio teisėtumo, savo išvadas motyvavo, t. y. rėmėsi ta aplinkybe, kad pareiškėjui 2006 m. kovo 24 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame išaiškintos tikrinamo pareigūno teisės tarnybinio patikrinimo metu ir kurį pareiškėjas pasirašė, patvirtindamas, kad su juo susipažino, taip pat rėmėsi gydytojo pateiktais duomenimis, kad pranešimo įteikimo metu su pareiškėju bendrauti galima. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, jog jis negali duoti paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių dėl sveikatos stovio ir vartojamų medikamentų paneigti medicinine pažyma.
Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atnaujinti bylos procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakytina.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą administracinėje byloje, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009, P261–184/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas tvirtina, kad teismas netinkamai taikė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Prašyme tik bendrai išvardina bei cituoja įvairių teisės aktų nuostatas, tačiau detalios argumentacijos, paaiškinančios, kaip konkrečiai bylą nagrinėję teismai šias nuostatas pažeidė, nepateikia. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodytos teisėjų drausmės bylose esančios faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamoje byloje, todėl konstatuoti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu motyvus, prieina prie išvados, jog šiuo atveju pareiškėjas nenurodė pakankamai argumentų, patvirtinančių įstatyme numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant padarymo, galėjusio turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, negali būti atnaujintas.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.
Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjas tvirtina, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nutartyje nepagrįstai nurodė, jog atsakovas turėjo pagrindą šią veiką atriboti nuo tarnybinio nusižengimo, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtariant pareiškėją BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. A14-2154/2006.
Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamas ginčas, visų pirma, yra kilęs iš drausminės atsakomybės taikymo vidaus tarnybos pareigūnams teisinių santykių, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Teisės aktais nustatytos statutinio pareigūno tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas paprastai yra pagrindas pradėti pareigūno tarnybinį patikrinimą ir taikyti jam teisinės atsakomybės priemones pagal atitinkamą tarnybos statutą. Tačiau pareigūno veika gali būti pagrindu pradėti ne tik tarnybinį patikrinimą. Pareigūnas gali padaryti ir nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą. Šie pažeidimai tiriami specialia, įstatymuose nustatyta tvarka. Taigi, tais atvejais, kai ta pati pareigūno veika yra (turi būti) ne tik tarnybinio patikrinimo, bet ir ikiteisminio tyrimo, teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso ar administracinio teisės pažeidimo teisenos dalyku (tyrimo objektu), iškyla atitinkamų teisinių tyrimų (procesų) santykio klausimas. Kaip sprendžiamas šis klausimas atliekant tarnybinius patikrinimus nustato Tvarkos 10, 11, 31 punktai, kuriuos analizuojant matyti, kad jei dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinis patikrinimas turėtų būti sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir sulaukiama galutinių kompetentingų institucijų tyrimo rezultatų.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. birželio 25 d. nutartyje Nr. A438-624/2008 konstatavo, kad siekiant konkrečioje administracinėje byloje tinkamai įvertinti, kokią įtaką tarnybinio patikrinimo nesustabdymas galėjo turėti priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, t. y. ar tai laikytinas esminiu ar neesminiu procedūriniu pažeidimu, prejudicinės reikšmės gali turėti ir ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios ar administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis. Jei baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje būtų neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas atitinkamas sprendimas, naikinti pastarąjį sprendimą vien tik dėl tos priežasties, kad tarnybinis patikrinimas buvo nesustabdytas ir tokiu būdu buvo pažeistos atitinkamos procedūrinės taisyklės, nebūtų pagrindo. Tokiu atveju nustatyti procedūriniai pažeidimai galėtų būti įvertinti tik kaip formalaus pobūdžio, neturėję esminės reikšmės sprendimo, priimto baigus tarnybinį patikrinimą, pagrįstumui bei teisėtumui.
Pažymėtina, kad Ž. A. nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. A14-2154/2006 faktinės bylos aplinkybės yra kitokios nei nagrinėjamu atveju. Šioje byloje įrodymus dėl pareiškėjo neblaivumo sudarė policijos pareigūnų parodymai, kad pareiškėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame konstatuota, jog pagal klinikinius požymius ir elgesį galima įtarti, jog jis yra neblaivus, išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nėra užfiksuotas pareiškėjo neabejotino girtumo faktas. Nagrinėjamu atveju, Ž. A. neblaivumą patvirtino ne abstrakčios prielaidos, o konkretūs faktai. Tai, kad Ž. A. kraujyje po eismo įvykio rasta 1,13 promilių alkoholio, konstatavo Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartyje. Institucija tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad iš Panevėžio rajono policijos komisariato 2006 m. kovo 24 d. gauta specialisto išvados Nr. T-A 1917/06(01) kopija, kurioje yra konstatuota, jog Ž. A. kraujyje rasta 1,13 promilės etilo alkoholio. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 9 d. sprendime, išanalizavęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad Institucija teisingai įvertino pareigūno veiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. A63-352/2009 atmetė kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėjas alkoholį vartojo po autoįvykio siekiant numalšinti nuo patirtos traumos atsiradusį skausmą. Pats pareiškėjas taip pat neneigia vartojęs alkoholį.
Ž. A. taip pat nurodo, kad teismas skirtingai nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A14-2154/2006 vertino tapačias aplinkybes dėl asmens sveikatos būklės, sąmoningumo ir jų įtakos elgesiui po eismo įvykio. Pažymėtina, kad faktinės bylos Nr. A14-2154/2006 aplinkybės yra skirtingos nei Ž. A. bylos atveju. Nurodytame sprendime atsakovas nevertino pareiškėjo patirto sužalojimo įtakos jo elgesiui po autoįvykio. Nagrinėjamu atveju, Pakruojo rajono policijos komisariatas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, kreipėsi į pareiškėją gydžiusią įstaigą dėl galimybės jį apklausti, taip pat vertino Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2006 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 287, kuriame konstatuotos ligonio psichotropinių vaistų vartojimo aplinkybės ir paaiškinimų teikimo galimybės.
Dėl išdėstytų argumentų nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Kadangi kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų pareiškėjas nenurodė, todėl darytina išvada, jog Ž. A. prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas administracinėje byloje Nr. A63-352/2009 neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktais, 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Ž. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-352/2009 pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas bei darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Nutartis neskundžiama.