- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- e1-187-1037/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05434-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turi vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, gyvena (duomenys neskelbtini), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2023 m. vasario 12 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.51 promilių neblaivumas), konflikto metu sudavė kumščiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas savo seseriai D. T. ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. M., apklaustas kaip įtariamasis kaltę prisipažino visiškai ir nurodė, kad Įvykio dieną tarp jo ir D. įvyko žodinis konfliktas, nes jis paprašė jos pinigų, o sesuo atsisakė jam jų duoti. Kiek jis prisimena, tai seseriai sudavė smūgius kumščiais į veidą. Kaip nurodė kaltinamasis , jis su sese konfliktuodami stovėjo vienas priešais kitą. Pasak kaltinamojo, jis jos tik kelių eurų paprašė , o ji jam nedavė. Kaltinamojo vertinimu, jis prieš seserį smurtavo, nes buvo neblaivus. Dėl savo elgesio jis labai gailisi.
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji D. T. 2023-02-12 apklausos metu parodė, kad ji slaugo savo mamą, pas kurią ateina nuolatos, perka maistą. Ji yra susitvarkiusi mamos globą, jai yra priskirti mamos pinigai. Ji ateina pas mamą pakeisti patalynės ir atlikti namų ruošos darbus. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su mama gyvena jos brolis A. M., kuris niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholį. Iš mamos pinigų ji broliui kiekvieną savaitę duoda po 20,00 eurų. 2023-02-12 apie 14.40 val. ji, kaip visada atėjau pas mamą. Brolis, kaip visada, buvo neblaivus. Brolis pradėjo jai priekaištauti, kad ji jam jau tris savaites neduoda pinigų, nors buvo davusi. Virtuvėje tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu brolis pradėjo ją daužyti kumščiu į įvairias kūno vietas, trenkė į galvą, į nugarą bei į kitas kūno vietas, trenkė daug kartų, kiek kartų, nurodyti negali. Kai jai trenkė, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, po brolio smūgių jai pamėlo paakys, labai skaudėjo galvą, taip pat skaudėjo dantį, buvo prakirsta lūpa. Brolis A. M. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Kai brolis būna blaivus, nors tai būna retai, padeda susitvarkyti mamai, nebūna agresyvus, tik išgėręs alkoholio suagresyvėja. Ją apžiūrėjo medikai, į gydymo įstaigą nevežė. Pas medicinos ekspertus ji nevyks.
Asmens apžiūros 2023 m. vasario 12 d. protokolas patvirtina, kad atlikus D. T. veidą po dešine akimi matomas paraudimas bei mėlynė ir prakirsta apatinė lūpa.
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis smurtaudamas prieš šeimos narį – seserį, sukėlė jai fizinį skausmą, tokia veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. A. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas. Nusikalsta pirmą kartą. Dėl to teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes konstatuoja, kad skirti asmeniui intensyvią priežiūrą nėra tikslinga.
Nepaisant to, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau bausmės tikslai bus įgyvendinti su laisvės apribojimo bausme paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje. Įvertinus tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis įpareigotinas visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus tai, kad kaltinamasis neteistas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina šiek tiek švelnesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės paliekant nustatytus įpareigojimus.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. vasario 13 d. nutarimu palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.