Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-496-478/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-20
Bylos Nr.
1S-496-478/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-496-478/2017Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. balandžio 3 d. priimtą nutarimą Nr. 93-227 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteistas 2007 m. vasario 2 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo-Fiurto žemės teismo pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo NĮ 30 a straipsnio 1 pastraipą, 49 straipsnio 1 dalį – 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. 2008 m. kovo 18 d. Aukščiausiojo Federacijos teismo nutartimi Niurnbergo-Fiurto teismo nuosprendis pakeistas tuo, kad grupiniu būdu įvykdytas narkotinių medžiagų įvežimas nemažais kiekiais atšaukiamas, galutinė bausmė nustatyta 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo.Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo-Fiurto žemės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo 30 a. straipsnio 1 pastraipą paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir galutinė bausmė A. J. nustatyta 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2005 m. vasario 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 11 d.2017 m. balandžio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-227 nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, už gerą elgesį yra paskatintas. Nuteistasis tęsia mokslus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis penkis kartus pažeidė režimo reikalavimus, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, A. J. dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę neigia, reiškia abejones dėl poreikio dirbti, todėl nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.Skunde nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad sutinka su Komisijos padarytomis išvadomis, tačiau nesutinka su apylinkės teismo priimtu sprendimu, kuris pažeidžia Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22, kurioje rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę. Taip pat būtina vadovautis Europos Tarybos rekomendacija Nr. R(99)2 Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo, kurioje akcentuojamas būtinumas taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje. A. J. teigimu, teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pastarosios darbą paverčia niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti įstatymo veikimu. Skunde pažymima, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis bei pavojingumas negali būti pripažintas realiu pagrindu, dėl kurio asmeniui netaikomas lygtinis paleidimas. Padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos bausmės metu, todėl teismas turi vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę. Jam vis prikišant padarytą nusikaltimą, jis yra baudžiamas du kartus, ką daryti draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nuteistasis teigia nesuprantantis teismo išreikšto priekaišto, kad jis dalyvavo bado akcijoje prieš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimus. Jis tik gynė savo teises, išreiškė savo nuomonę. Šią akciją jis palaikė kaip ir visi jo lokalinio sektoriaus gyventojai. A. J. nuomone, jei rengiamas referendumas, tai tie, kurie išreiškė savo nuomonę, netampa nusikaltėliais, o tie, kurie neišreiškė – lieka geručiais. Nuteistasis prašo teisingai ir objektyviai vertinti visas faktines jo bylos aplinkybes, nes jo pakartotinio nusikalstamumo rizika tendencingai mažėja. A. J. taip pat įsipareigoja teismui doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, kad pasitaisė ir nebenusikals. Jis turi aiškius ir konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje: dirbs, puoselės socialinius ryšius, padės šeimai, galės greičiau išmokėti priteistą ieškinį, laikysis visų teismo jam paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų.Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus du trečdalius paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis skunde nesutinka, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgtų į tokias aplinkybes kaip padaryto nusikaltimo sunkumas, pobūdis bei likusi neatlikta bausmės dalis, tačiau šie duomenys yra reikšmingi identifikuojant sritis, kuriose turi būti keičiamas A. J. elgesys bei mąstymas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, tyčinio nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, veikiant bendrininkų grupėje. Todėl aukštesnysis teismas ypatingą dėmesį skiria A. J. požiūriui į darbą bei legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą, taip pat į jo gyvenimo stilių, ryšius su draugais, palaikomas nuostatas, problemų sprendimo įgūdžius.Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, palaiko neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas, kurias vertina kaip neišvengiamus savitarpio santykius didelėje žmonių grupėje. Nors A. J. suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia abejones dėl poreikio dirbti, ką pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Nuteistasis tik 2016 m. kovo 23 d. kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ dėl priėmimo į darbą, tačiau dėl darbo stokos įdarbintas nebuvo. Daugiau pageidavimo dirbti nėra išreiškęs. Atkreiptinas dėmesys, kad A. J. bausmės pradžia yra 2005 m. vasario 11 d., į pataisos įstaigą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jis atvyko 2010 m. rugsėjo 29 d., o pirmieji jo teigiami elgesio pokyčiai užfiksuoti iš esmės tik nuo 2015 m. vasaros, t. y. nuo tada, kai formaliai būtų galima nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, gebėjimas pastaruosius kelis metus laikytis nustatyto režimo reikalavimų bei vidaus tvarkos taisyklių neatsveria daugiau nei dešimtmetį ignoruotos jo atžvilgiu taikytos priežiūros bei elgesio ribojimo. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino A. J. elgesį viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors atskiru laikotarpiu. Nuteistasis penkis kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka, tris kartus uždarytas į baudos izoliatorių, kas patvirtina, jog jo padaryti pažeidimai buvo itin šiurkštūs. Nors du kartus nuteistasis buvo ir paskatintas, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Pataisos namų administracija įvertino A. J. elgesio pokytį teigiama linkme ir pareiškė jam padėką bei suteikė papildomą trumpalaikį pasimatymą.Pateiktos bylos medžiagoje yra duomenų, jog nuteistasis, paleistas lygtinai, bus priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, tačiau šių duomenų realumas aukštesniajam teismui kelia abejonių, kadangi A. J. yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, be specialybės. Pataisos namuose jis įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, o nuo 2016 m. pradėjo mokytis staliaus specialybės. Jokių su vadyba susijusių mokymų nuteistasis nėra lankęs, darbinės patirties šioje srityje neturi, be to, jau minėta, jo darbinė motyvacija nėra itin stipri, todėl laikytina, kad nuteistojo siekis įsidarbinti yra daugiau deklaratyvus bei formalus. Tiesėjų kolegija atkreipia dėmesį į nuteistojo skundo argumentą, jog paleistas lygtinai jis dirbtų ir tokiu būdu galėtų greičiau padengti priteistą civilinį ieškinį. Bylos duomenimis civilinis ieškinys A. J. nėra priteistas. Pataisos įstaigoje jis gyvena iš santaupų ir artimųjų atsiųstų pinigų. Šios nuteistojo skunde klaidingai nurodytos aplinkybės taip pat netiesiogiai patvirtina, kad A. J., dirbtinai akcentuodamas darbo reikšmę bei naudą, siekia įsiteikti teismui, tikėdamasis sau palankaus sprendimo.Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog nuteistajam vis dar išskiriamas reikšmingas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. A. J. palaiko ryšius su draugais, duomenų, ar nuteistasis yra pasiryžęs nutraukti ryšius su netinkamais draugais, buvusiais bendrininkais, bylos medžiagoje nėra, šio aspekto nuteistasis nemini ir savo skunde. Todėl išlieka pagrįstos abejonės dėl netinkamų draugų galimos įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Svarbu įvertinti ir tai, kad socialinio tyrimo išvados rengėjai yra nurodę, jog šiuo metu A. J. kaltę dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pripažįsta, tačiau Psichologinės tarnybos specialistas atskiroje grafoje „Mąstymas ir elgesys“ pažymėjo, jog nuteistasis kaltę neigia. Teisėjų kolegija šį neatitikimą laiko reikšmingu, kadangi tai patvirtina, jog nuteistasis kaltę pataisos įstaigos administracijos akivaizdoje pripažįsta daugiau formaliai, tačiau psichologas, pabendravęs su nuteistuoju, objektyviai įvertino, jog iš tiesų kaltė yra neigiama. Pilnai neprisiimant atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų, tikėtis sėkmingos probacijos nėra pagrindo. Be to, A. J. nusikaltimas, už kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padarytas užsienio valstybėje - Vokietijoje, o Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis, paleistas lygtinai, norėtų išvykti gyventi į kitą šalį, kas netiesiogiai patvirtina, jog nuteistasis norėtų grįžti prie jam priimtino gyvenimo stiliaus, o tai, jau minėta, įvardijama kaip pagrindinis jo kriminogeninis veiksnys.Tai, kad A. J. yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 23 balai pagal OASys metodiką, nelemia lygtinio paleidimo taikymo. Nors pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai mažėja, nuo paskutinio svarstymo sumažėjo penkiais balais, tačiau vien balų skaitinė išraiška nerodo nuteistojo akivaizdžios pažangos keičiant savo netinkamą elgesį bei mąstymą. Vadovaujantis bendra taisykle, nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. J. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kaip ir Komisijos narių balsų pasiskirstymas.Nuteistojo skunde cituojamos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šiuo atveju neprieštarauja atsisakymui tvirtinti Komisijos nutarimą, kadangi nuteistasis probacijos sąlygas atitinka tik formaliai. Tuo pačiu pažymėtina, jog A. J. dalyvavimas bado akcijoje, vykdytoje prieš BVK pakeitimus, nelemia lygtinio paleidimo jam netaikymo, tačiau patvirtina, jog nuteistasis negeba konstruktyviai išreikšti savo nesutikimo dėl jo netenkinančių sprendimų. Nuteistojo rinkimasis kylančioms problemoms (ar tai, ką jis supranta kaip problemą) spręsti kraštutinius veikimo būdus rodo, jog jam stinga gebėjimo bei įgūdžių bendradarbiauti sprendžiant problemas bei ieškant alternatyvių veikimo variantų.Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis A. J. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Nuteistasis nėra aktyvus pataisos programų dalyvis, jo aktyvumas labiau atsispindi pozityvaus laisvalaikio praleidime, bet ne turimų problemų sprendime, savo asmenybės ugdyme bei tobulinime. Todėl A. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDaiva JankauskienėAlgirdas Remeika