- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-15
- Bylos Nr.
- 1sk-158
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Arvydas Stankus, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Arvydo Stankaus ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei ,dalyvaujant prokurorei Birutei Šačkuvienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. P., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2002-04-26 nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimo , numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK /104 str. padarymą laisvės atėmimo bausme 10 metų.
Bausmės pradžia: 2001-08-19, pabaiga 2011-08-19.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008-04-18 nutartimi Pataisos namų administracijos teikimą atmetė motyvuodamas tuo, jog šiuo metu nuteistąjį taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo, nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. skunde prašo 2008-04-18 teismo nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos, nes teismas vadovavosi praeities nuostatomis. Mano, kad bausmės individualizavimo ir teisingumo principai negali būti pažeisti vien dėl to, kad jis jau atliko didesnę dalį bausmės, kad nubaudimas neturėtų būti aukštesnis už asmens perauklėjimą, bausmės atlikimo metu dirbo, nuobaudų neturi, skatintas, domėjosi įvairiomis socialinėmis programomis, dalyvavo jose, ir yra tikras, kad yra pasiruošęs gyventi laisvėje. Teigia, kad teismas neatsižvelgė šeimynines aplinkybes, į tai, kad jis turi nepilnametį vaiką, nori rūpintis juo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvės -prokurorės, kuri prašė nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. P. skundas yra atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso /toliau- LR BVK/ 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. atitinka LR BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs šiek daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos bei psichologo charakterizuojamas teigiamai, kartą buvo baustas drausmine nuobauda, skatintas 14 kartų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dydį, bet ir kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už tyčinio, smurtinio sunkaus nusikaltimo padarymą, .Nusikaltimo padarymo pobūdis – nužudytas artimas asmuo-žmona, suduodant daugybinius smūgius ne tik rankomis, bet ir kitais daiktais- badant yla, smaugiant, rodo šio nusikaltimo didesnį pavojingumą. Šį nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas praeityje teistas penkis kartus, neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, netrukus po to, kai baigėsi lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos terminas. Šiuo metu nuteistasis atlikęs daugiau nei pusę bausmės- daugiau nei šešis metus laisvės atėmimo. Įvertinus šio konkretaus nusikaltimo pavojingumą, paties nuteistojo pavojingumą, taip pat teigiamą nuteistojo charakteristiką bei tai, kad jis socialinės reabilitacijos programas lankė, neatliktoji bausmės dalis šiuo metu dar gana didelė- daugiau nei 3 metai. Sprendžiant dėl galimybės lygtinai nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, vertinant jo asmenybę, būtina atsižvelgti taip pat ir į tai, kad nuteistajam ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisindavo, nes A. P. nusikalsdavo netrukus po lygtinio termino pasibaigimo. Veika, už kurią šuo metu atlieka bausmę, padaryta taip pat netrukus po lygtinio paleidimo termino pabaigos. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Atsižvelgiant į jų visumą, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad šiuo metu nuteistajam atlikus daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta.
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, likusios bausmės dydį, veikos, už kurią nuteistas ir atlieka bausmę, sunkumą bei pavojingumą, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, šio konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai, kad jis turi vaikus, iš kurių vienas nepilnametis – Darius, gim. 1992m yra Viešvilės vaikų globos namuose, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis būdamas suimtas kokiu nors būdu bendrautų ar rūpintųsi savo šeima.
Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė Pataisos namų teikimą dėl nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Teismas įvertino visas bylai svarbias aplinkybes, numatytas bausmių vykdymo kodekse, ir nuteistojo galimybę taisyti neizoliuotą nuo visuomenės vertino bausmės tikslų kontekste. Nutarties išvados pagrįstos byloje esančia medžiaga, atitinka bylos aplinkybes. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-04-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-04-18 nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.