- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-770-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18749-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 243 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu - griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir už šias nusikalstamas veikas V. K. paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir subendrinta bausmė V. K. paskirta 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti V. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeista kardomąja priemone – suėmimu, suimant V. K. teismo salėje, ir bausmės atlikimo pradžią jam nustatyta skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas vienos paros sulaikymo laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. balandžio 23 d.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu,72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 3 (trejus) metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuota valstybės naudai V. K. priklausantys 410 Eur (keturi šimtai dešimt eurų).
Priteista iš V. K. Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 112 Eur (vienas šimtas dvylika eurų) proceso išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta grąžinti automobilio savininkei N. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. K. nuteistas už tai, kad jis, apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. balandžio 22 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), iš N. D. sodybos slapta pagrobė N. D. priklausantį automobilį „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajai 410 Eur turtinę žalą, ir šį pagrobtą automobilį 2018 m. balandžio 22 d., apie 16.05 val., vairavo (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems ir neturintiems teisės vairuoti asmenims, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra 2,35 promilės etilo alkoholio, be to, jis nevykdė 2017 m. lapkričio 28 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendį panaikinti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad savo kaltę yra visiškai pripažinęs, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jis taip pat yra atsiprašęs nukentėjusiųjų, jie jam atleido, jokių pretenzijų neturi, tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Kadangi jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tai apsunkina priteistų 112 Eur proceso išlaidų atlyginimą. Iki suėmimo jis dirbo pas ūkininką pagal čekius, jo uždarbis siekė apie 600 Eur, taigi galėtų ir toliau dirbti bei atlyginti priteistą sumą.
2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas neįvertino tai, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems privalo skirti išlaikymą po 70 Eur per mėnesį. Todėl prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Priešingu atveju, jis gali „paskęsti“ amžinose skolose. Pritaikius BK 75 straipsnį, jis būtų naudingesnis visuomenei bei savo mažamečiams vaikams, nei būdamas laisvės atėmimo įstaigoje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į nuteistojo V. K. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Dangira Vidutienė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį. Prokurorė pažymi, kad V. K. anksčiau ne kartą teistas, paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką. Apeliantas nusikalto turėdamas neišnykusį ir teismo nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
4. V. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas.
6. Pažymėtina, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.
7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų kiekį (padarytos trys nusikalstamos veikos – du nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas), pavojingumo laipsnį (vienas nusikaltimas (BK 178 straipsnio 2 dalis) priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kitas (BK 281 straipsnio 7 dalis) – nesunkių), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – automobilio vagystę padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, V. K. pagrįstai laikytas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
8. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
9. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.
10. Nagrinėjamu atveju apelianto kriminalinė praeitis paneigia bet kokią galimybę jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Anksčiau jis teistas trylika kartų, taigi, šis teistumas jau keturioliktas. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo – 2018 m. rugpjūčio 14 d. V. K. atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismas priėmė dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs (byla nagrinėjama apeliacine tvarka). Dauguma apelianto nusikaltimų yra turtinio pobūdžio (vagystės, plėšimai), kas patvirtina, jog tokiu būdu nuteistasis pelnosi pragyvenimui. Oficialiai jis niekur nedirba, kartais padeda ūkininkams ūkio darbuose. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu dėl vagystės padarymo, vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus vairuoti transporto priemones, taip pat dėl vairavimo esant neblaiviam. Dėl pastarojo nusikaltimo apeliantas tryliktą kartą buvo nuteistas 2017 m. lapkričio 28 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Būtent šiuo nuosprendžiu V. K. buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios jis nevykdė. Teisėjų kolegija įvertina, jog nuteistajam anksčiau buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau švelnus baudžiamumas apeliantui nebuvo efektyvus. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas jis pažeidė, todėl buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. V. K. buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nesugebėjo pakeisti turimų nusikalstamų įpročių ir vėl prasikalto. Visi šie duomenys patvirtina, kad apeliantui ne kartą buvo suteikta galimybė įrodyti, jog jis taisosi, geba savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais, tačiau V. K. nė viena jam suteikta galimybe nepasinaudojo. Jokių netinkamo elgesio korekcijos požymių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
11. Tai, kad nuteistasis neneigė savo kaltės, teigė, jog nuoširdžiai gailisi, nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė. Į tai buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydį bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Svarbu pažymėti, jog V. K. neneigė padaręs ir ankstesnes jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau kaskart vis sugrįždavo prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio. Vadinasi, jo atgaila nėra visiškai nuoširdi, apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina. Aplinkybė, kad nukentėjusioji nuteistajam neturi pretenzijų, taip pat nėra bausmės vykdymo atidėjimą lemiantis kriterijus. Proceso dalyvių nuomonė dėl bausmės kaltininkui skyrimo teismui nėra privaloma, nes bausmės individualizavimas atliekamas tik vadovaujantis įstatymu bei teisine sąmone.
12. Visiškai nepagrįstas nuteistojo teiginys, jog realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas apsunkina priteistų 112 Eur proceso išlaidų atlyginimą bei alimentų nepilnamečiams vaikams mokėjimą. Pataisos įstaigoje galima įsidarbinti bei gauti darbo užmokestį, iš kurio mokėti turimus finansinius įsipareigojimus, kurie nėra labai dideli. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo teiginys apie jo klampinimą į amžinas skolas tėra deklaratyvus.
13. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
14. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo resocializacija yra galima tik su realaus laisvės atėmimo taikymu. V. K. vertybinė skalė yra gerokai atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, todėl jam tikslinga taikyti griežčiausią bausmės atlikimo formą – laisvės atėmimo vykdymą pataisos namuose. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad bausmės individualizavimas V. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kaltės pripažinimas, noras prisidėti prie vaikų gerovės yra įprastos, daugeliui bylų būdingos aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bausmės individualizavimas yra proporcingas padarytiems nusikaltimams bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą.
15. Daroma išvada, kad bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, nes V. K. sistemingai, piktybiškai savo interesus iškelia aukščiau visuomenės teisių bei teisėtų interesų, kas negali būti ignoruojama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.