Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui A. R. (A. R.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys byloje Ž. R. (M.), A. R. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nutraukiant santuoką turtas liko nepadalintas (b. l. 9). Ieškovė (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), kurį ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovė įgyvendina savo teisę pripažinti turtą asmeniniu, įsigaliojus CK. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje V. R. v. R. R., Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. M. v. A. M., Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. D. v. A. D., Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B., Nr. 3K-3-57, kt.).

Nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas (duomenys neskelbtini) metais, t. y. galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, byla dėl šio turto nuosavybės teisės sprendžiama pagal CK normas. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymi, kad pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ginčo butas įgytas po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį, registruotas ieškovės S. R. vardu (b. l. 16). Šiuo atveju preziumuojama, kad šis turtas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė turi teisę įrodyti, kad ginčo butas, nors įgytas santuokos su atsakovu metu, yra jos asmeninė, o ne bendroji su atsakovu nuosavybė. Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iki santuokos nutraukimo kelerius metus su atsakovu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Įrodymų visuma leidžia daryti tikėtina išvadą, jog S. R. ir A. R. jau nuo (duomenys neskelbtini) metų kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, A. R. dėl savo netinkamo gyvenimo būdo (piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikų neišlaikymo) neturėjo realių galimybių prisidėti prie buto įsigijimo. Be to, ieškovas niekada negyveno ginčo bute, pretenzijų į jį nereiškė. Todėl tikėtina ir tai, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas S. R. ir A. R. santuokai esant faktiškai iširusiai, o A. R. prie nekilnojamojo turto įsigijimo niekaip neprisidėjo.

Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta, kad tik viena ieškovė dalyvavo sutarties sudaryme. Jokių sutarties sąlygų, kad galimai turtas įgyjamas kaip sutuoktinių bendroji nuosavybė, nėra. Iš (duomenys neskelbtini) pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties matyti, kad šią sutartį pasirašė tik ieškovė, ji nurodoma šio buto savininke (b. l. 12). Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad ginčo buto įsigijimo proceso metu atsakovas nedalyvavo.

Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad butas buvo įsigytas už asmenines lėšas, t. y. iš asmeninių lėšų, turimų santaupų ir savo investiciniais čekais. Iš atsakovės pateikto mokėjimo pranešimo matyti, kad būtent ieškovei yra pranešama apie buto kainą – 17 784 rublių (b. l. 13), kurie buvo nurašyti nuo ieškovės taupomosios knygelės (b. l. 14-15). Taigi, pripažintina, kad butas įsigytas už asmenines ieškovės lėšas. Duomenų, kad prie buto įsigijimo buvo prisidėjęs atsakovas, ar duomenų dėl bendrų lėšų panaudojimo butui įsigyti, byloje nėra pateikta, atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškovės reikalavimais sutiko.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, pagrindė, kad butas įsigytas už asmenines lėšas, todėl ieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Žyminis mokestis byloje sudaro – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškinį patenkinus šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr.2.2-(NTP-2)-19-T-4003-19002 S. R. suteikta antrinė teisinė pagalba, jai paskirtas atstovas advokatas Rostislav Polubianko. Pagal pateiktą pažymą šios išlaidos sudaro 126,72 Eur, ieškinio reikalavimai patenkinti, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 126,72 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei S. R. (CPK 99 straipsnis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės S. R. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai, kuris yra mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 126,72 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus ir 72 ct) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei S. R..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.