Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo A. J. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 02 d. nutarties, kuria procesas dėl A. J. 2012 04 06 d. skundo nutrauktas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. J. 2012 04 06 d. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo V. G. atžvilgiu ir jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 str. 1 d. už tai, kad V. G. įžeidė pareiškėją.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 05 02 d. nutartimi procesą dėl A. J. 2012 04 06 d. skundo nutraukė, motyvuodamas tuo, kad A. J. įgaliojo S. V., kad jį atstovautų, tačiau patikrinus pateiktus dokumentus paaiškėjo, kad S. V. nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi įgijęs įstatymo reikalaujamą aukštąjį teisinį išsilavinimą, o tai yra aplinkybė, neleidžianti teismui leisti atstovui dalyvauti procese. Be to, nukentėjusiajam ir jo atstovui neatvykus į teismo posėdį teismas neturi galimybės svarstyti klausimo dėl leidimo atstovui dalyvauti procese, o nepriėmus nutarties dėl leidimo atstovui dalyvauti procese, toks asmuo nėra proceso dalyvis ir neturi atstovaujamojo teisių. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą yra procesinis veiksmas ir jį gali atlikti tik procese dalyvaujantis asmuo. Tokiu atveju byloje yra susidariusi padėtis, kai prašymą pateikė ne proceso dalyvis. Ne proceso dalyvių pateikti prašymai nėra nagrinėjami. Taip pat apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad nukentėjusysis į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, todėl apylinkės teismas laikė, kad jis neatvyko be svarbios priežasties, kas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 413 str. 6 d. laikoma, kad privatus kaltintojas kaltinimo atsisakė.

Skunde dėstoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šaukimas pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai, nes jis buvo įteiktas pažeidžiant procesines normas. Procesiniai dokumentai (šiuo atveju šaukimas į taikinamąjį posėdį) turi būti įteikti adresatui, o jam laikinai nesant gyvenamojoje vietoje – šeimos nariams. Pareiškėjas A. J. nėra vedęs ir neturi žmonos A., todėl A. J. šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas netinkamai. Apylinkės teismas tinkamai ir laiku neinformavo A. J. apie teismo posėdį ir tai sutrukdė jam susirasti advokatą.

Be to, A. J. įgaliotasis S. V. neturėjo pateikti įrodymų apie savo aukštąjį teisinį išsilavinimą, nes jis nesiekė dalyvauti procese (kuris net nebuvo prasidėjęs), o tik teikė prašymą dėl nagrinėjimo atidėjimo.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, gautas adv. G. Š. prašymas skundo nagrinėjimą atidėti, nes negauta pažyma apie pareiškėjo šeimos sudėtį. Pareikšėjo neatvykimas į posėdį netrukdo skundo nagrinėjimui, nes pareiškėjo dalyvavimas posėdyje nėra privalomas, todėl skundas BPK X dalies tvarka nagrinėtas pareiškėjui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. J. skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ji priimta tinkamai įvertinus faktinius duomenis bei teisinius argumentus. Skunde nurodyti argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

BPK 55 str. numatyta, kad nukentėjusiojo, <...>, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu. Atstovas, išskyrus liudytojo atstovą, taip pat gali dalyvauti vietoj atstovaujamo asmens.

Įstatyme numatyta sąlyga nukentėjusiojo įgaliotam atstovui turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą užtikrina pakankamai profesionalų ir kvalifikuotą atstovavimą. Asmuo, pretenduojantis būti įgaliotu nukentėjusiojo asmens atstovu, privalo pateikti jo aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, o teismui įstatymas numato pareigą patikrinti, ar atstovas turi įgaliotajam atstovui reikalaujamą aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas A. J. privataus kaltinimo skundas. Taikinamasis posėdis paskirtas 2012 05 02 d. 10.30 val. Šaukimas į šį posėdį 2012 04 26 d. įteiktas A. J. skunde nurodytos gyvenamosios vietos adresu, kaip šaukime nurodyta, žmonai A., pavardė neįskaitoma. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į pateikto skundo ir šaukimo turinį, nustatė, kad šaukimas įteiktas ne buvusiai A. J. žmonai E. J., su kuria A. J. bylinėjasi teisme ir tarp jų gali būti priešingų interesų, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog šaukimas A. J. buvo įteiktas tinkamai. Nors skunde pareiškėjas nurodo, jog apylinkės teismas tinkamai ir laiku neinformavo jo apie teismo posėdį, jis žmonos A. neturi, tačiau tokie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. J. neabejotinai žinojo apie taikinamojo teismo posėdžio datą ir laiką: apylinkės teisme 2012 05 02 d. faksu gautas raštas su prašymu atidėti taikinamąjį posėdį, kadangi A. J. pageidauja, kad jį atstovautų advokatas. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad šaukimas pareiškėjui A. J. buvo neįteiktas, kad jis nežinojo apie teismo paskirto posėdžio vietą ir laiką.

Į taikinamąjį posėdį A. J. neatvyko. Paskirto taikinamojo posėdžio dieną apylinkės teisme faksu gautas raštas, kuriuo buvo prašoma atidėti taikinamąjį posėdį. Minėtas raštas buvo pasirašytas S. V., kuris pagal pridėtą prie rašto įgaliojimą buvo A. J. įgaliotas atstovauti jo interesams. Teismui nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad S. V. turi įgijęs įstatymo reikalaujamą aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Atsižvelgęs į BPK 55 str. įtvirtintas nuostatas, tuo pačiu į tai, kad aukštojo teisinio išsilavinimo neturėjimas yra aplinkybė, neleidžianti teismui leisti atstovui dalyvauti procese, apylinkės teismas, neturėdamas galimybės svarstyti klausimo dėl leidimo dalyvauti procese nei pareiškėjui, nei jo atstovui neatvykus į taikinamąjį posėdį, pagrįstai nepriėmė nutarties leisti atstovui dalyvauti procese ir suteikti asmeniui atstovaujomojo teises.

Skunde nurodoma, kad S. V. turėjo teisę pateikti prašymą dėl A. J. negalėjimo dalyvauti taikinamajame posėdyje, nes pagal BPK nuostatas taikinamasis posėdis dar nereiškia bylos prasidėjimo etapo, tačiau tokie skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą yra procesinis veiksmas ir jį gali atlikti tik procese dalyvaujantis asmuo, o šiuo atveju susiklostė situacija, kai prašymą pateikė ne proceso dalyvis. Ne proceso dalyvių pateikti prašymai nėra nagrinėjami.

Teisiškai nereikšmingas ir tas skundo argumentas, kad neva apylinkės teismo teisėjas A. P. žinojo apie S. V. aukštąjį teisinį išsilavinimą, nes jis nagrinėja kitą baudžiamąją bylą, kurioje išsiaiškinta, kad S. V. – buvęs teisėjas. Pažymėtina, kad teisėjas negali remtis kitoje byloje žinomomis aplinkybėmis, o S. V. išsilavinimą patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Byla privalo būti nagrinėjama remiantis tiesioginio nagrinėjimo, rungimosi, nešališkumo ir kt. principais ir remtis tik byloje esančiais įrodymais bei juos patvirtinančiais duomenimis, juo labiau, kad priimti procesiniai sprendimai gali būti skundžiami instancine tvarka, o kitos instancijos teismui gali būti nežinomos, žemesnės instancijos teisėjo iš kitos bylos galimai žinomos aplinkybės.

Taigi nustačius, kad A. J. buvo tinkamai informuotas apie taikinamojo posėdžio datą ir laiką, jam neatvykus į teismo posėdį ir nepateikus neatvykimo priežasčių, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. J. į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, todėl vadovaudamasis BPK 413 str. 6 d. pripažino, kad privatus kaltintojas kaltinimo atsisakė, ir procesą dėl skundo nutraukė.

Dėl motyvų, išdėstytų aukščiau, pareiškėjo A. J. skundas atmestinas, paliekant galioti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 02 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.