- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 1-1038-445/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28520-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Kaltinamasis
- Ž. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
Ž. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, 2019-02-21 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. V. smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2019-07-07 apie 01 val. 00 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas neblaivus (nustatytas 2.50 promilių girtumas), privataus renginio, kurį organizavo brolis E. B. metu, pobūvių salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui – artimajam giminaičiui – broliui E. B. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent, tyčia, kilusio konflikto su broliu E. B. metu pargriuvus ant grindų, suėmė rankomis broliui E. B. už galvos ir tris kartus ją trenkė į grindis, to pasekoje nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimą - odos nubrozdinimą nosies srityje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. V. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokuroras bei nukentėjusysis, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis Ž. V. parodė, kad šventė brolio E. B. vaiko krikštynas išnuomotoje salėje. Krikštynų šventėje dalyvavo brolio E. B. draugai ir giminaičiai. Iš krikštynų šventės buvo išvykęs į savo draugo gimtadienį, grįžo atgal į krikštynų šventę. Tiksliai aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Žino, kad tarp jo ir G. Č. kilo žodinis konfliktas. Vėliau pajuto, kad pargriuvo ant grindų, buvo susikibęs su broliu E. B. Grumtynių metu brolio E. galvą trenkė tris kartus į žemę. Su broliu E. B. susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi.
Nukentėjusysis E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-06 apie 16 val. jis pradėjo švęsti savo vaiko krikštynas pobūvių salėje, esančioje, (duomenys neskelbtini). Krikštynų šventėje dalyvavo jo giminės ir draugai, taip pat dalyvavo ir jo brolis Ž. V.. Brolis Ž., pabuvęs šventėje, vėliau išvyko, kaip pats sakė, į pažįstamo gimtadienį. 2019-07-07 apie 00 val. 00 min. Ž. vėl sugrįžo pas juos į į šventę tik dar girtesnis. Svečiai pradėjo skirstytis, liko jis su savo broliu Ž. V. ir savo žmona G. B. ir kitais asmenimis. Apie 01 val. pamatė, kad brolis konfliktuoja su G. Č., tuomet nuėjo jų raminti, kad brolis Ž. nurimtų, ranką uždėjo ant brolio kaklo, jie parkrito ant žemės. Brolis Ž., suėmęs ranka jam už galvos, trenkė gal tris kartus jo galvą į grindis, kurios buvo išklotos plytelėmis. Po to abu nusiramino ir bendravo su likusiais šventės dalyviais, kurie atėjo iš kiemo į salę. Po smūgių galva į grindis pajuto skausmą, paprašė, kad kuris nors iš likusių šventės dalyvių paskambintų pagalbos numeriu. Galvoje jam atsirado kraujuojančios žaizdos. Atvykę greitosios medicininės pagalbos medikai jam nustatė galvos sumušimą, sutvarstė vietoje. Pretenzijų broliui Ž. neturi, nes šiuo metu su broliu susitaikė ( b. l. 28-31).
Liudytojo G. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad (duomenys neskelbtini), 2019-07-07 šventė savo draugo E. B. vaiko krikštynas, kuriose dalyvavo ir E. brolis Ž. V.. Apie 01 val. pastebėjo, kad E. konfliktuoja su savo broliu Ž.. Dėl ko šie pykosi, jis nežino, daugiau nieko neprisimena, nes pats buvo neblaivus. Kaip broliai mušėsi, jis nematė. Ar daugiau kas iš šventės dalyvių matė E. ir Ž. konfliktą, taip pat nežino ( b. l. 50 - 52).
Liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019-07-07 Varėnos m. ji šventė vaiko krikštynas. 2019-07-07 apie 01 val. ji pastebėjo, kad jos vyras E. B. pykstasi su savo broliu Ž. V.. Dėl kokios priežasties šie pykosi, ji nežino, nes išėjo į kiemą pas likusius šventės dalyvius, kurie ruošėsi išvykti į namus. Ji sužinojo, kad jos vyras E. su savo broliu Ž. susistumdė tada, kai grįžo atgal į salę, jos vyras E. pats apie tai jai pasakė. Ar daugiau kas matė konfliktą, kuris įvyko tarp jos vyro E. ir vyro brolio Ž., ji nežino. Kas iškvietė policiją, ji nežino. Ji žino, kad jos vyras E. susitaikė su savo broliu Ž.. ( b. l. 55 -57)
Liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019-07-06 nuo 16 val. (duomenys neskelbtini), šventė savo draugų E. ir G. B. vaiko krikštynas. Krikštynose dalyvavo ir Ž. V., E. B. brolis. Vienu metu Ž. V. buvo kažkur išvykęs, tačiau vėliau jis sugrįžo. Apie 01 val. buvo išėjęs į kiemą, kieme taip pat buvo G. B. su T. P.. Kiek jis pamena, salėje, kurioje jie šventė, grojo garsi muzika. Pakalbėjęs su G., jis nuėjo į salę, ten pamatė, kad E. su savo broliu Ž. guli ant žemės, E. bandė laikyti Ž., kad nesimuštų, kadangi šis buvo agresyviai nusiteikęs. Ar E. Ž. sudavė smūgius, jis nematė, taip pat nematė, kad Ž. būtų sudavęs smūgius E.. Pamatęs brolius ant žemės, jis pribėgo ir bandė šiuos išskirti. Tuo metu atvykę policijos pareigūnai sulaikė Ž. V.. Vėliau jis iš E. B. sužinojo, kas nutiko (b. l. 60-61).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2019-07-07 protokole nurodyta, kad priimtas E. B. pareiškimas dėl Ž. V. smurto prieš jį, ko pasekoje atsirado sužalojimai. Apžiūrėta įvykio vieta pobūvių salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Varėnos m. Alkotesteriu Ž. V. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, E. B. nustatytas 1,70 promilės neblaivumas ( b. l. 7-10, 13-16).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 704/2019 (06) nurodyta, kad E. B. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimas nosies srityje. Sužalojimas padaryta, veikiant nosies sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo aplinkybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryta mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 47).
Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Ž. V. atžvilgiu dėl G. Č. sužalojimo 2019-07-07 nuorašas. ( b. l. 66- 68)
Akistatos tarp nukentėjusiojo E. B. ir įtariamojo Ž. V. protokolo duomenimis, kur Ž. V. patvirtino, kad suėmęs brolio galvą tris kartus trenkė į žemę (b. l. 101-104).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Kaltinamojo Ž. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia, kilusio konflikto su broliu E. B. metu, pargriuvus ant grindų, suėmė rankomis broliui E. B. už galvos ir tris kartus ją trenkė į grindis, to pasekoje nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimą - odos nubrozdinimą nosies srityje.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia trenkė nukentėjusiojo galvą į grindis.
BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis smurtavimo ir mušimo atveju turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai - tai kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai, teismo medicinos specialisto išvados ir kiti byloje surinkti įrodymai, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai – nukentėjusiojo galvos trenkimas į grindis, buvo pavojingi, priešingi teisei ir tyčiniai veiksmai baudžiamąja prasme nukentėjusiojo atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis juto skausmą. Esminė įvykių aplinkybė, jog kaltinamasis trenkė nukentėjusiojo galvą į grindis, sudaro pagrindą vienareikšmiai išvadai, jog Ž. V. minėtus veiksmus atliko tyčia ir, kad tai nebuvo nevalingi jo veiksmai, o tiesioginis siekimas smurtauti, žaloti nukentėjusiojo kūną, sukelti jam fizinį skausmą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Tokios aplinkybės nustatytos, kadangi nukentėjusysis duodamas parodymus patvirtino, kad jautė skausmą, prašė kitų asmenų pagalbos, kad būtų suteikta medicinos pagalba, galvoje atsirado kraujuojančios žaizdos, o atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai sutvarstė jam galvą. Tokias patvirtina byloje pateikti medicinos dokumentų įrašai (greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys), teismo medicinos specialisto išvada. Byloje nustatytas skausmo sukėlimo faktas.
BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju BK 140 straipsnio 2 dalį veiką kvalifikuoja kaltinamojo veika padaryta asmeniui, kuris yra artimas giminaitis (brolis), su kuriuo negyvena tame pačiame būste. Nusikalstama veika baigta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis dėl apsvaigimo būsenos nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to atliko smurtinius veiksmus, ir padarė nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinio, nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis praeityje neteistas, bet jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (2019-02-21 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalyje).
Kaltinamasis Ž. V. baustas už administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 560 straipsnio 1 dalį, 485 straipsnio 1 dalį ir kt. ( b.l. 70-73).
Ž. V. dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą.
BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.
BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamasis Ž. V. tarpusavio asmeninį konfliktą su broliu sprendė smurtinių veiksmų pagalba ir tokiam elgesiui įtakos turėjo kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytas bausmių rūšis kaltinamajam parinktina ir skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina nustatytas lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, veikos pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes. Kaltinamajam, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, bausmės paskirčiai užtikrinti. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra broliai, tarpusavyje po nusikalstamos veikos padarymo susitaikė, vienas kitam pretenzijų nereiškia, todėl nėra pagrindo riboti artimų giminaičių bendravimą.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Kaltinamasis Ž. V. laikinai sulaikytas buvo 2019 m. liepos 7 d. 01.15 val. (b.l. 86), o paleistas – 2019 m. liepos 7 d. 10.23 val. (b.l.96), todėl sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir ši kardomoji priemonė taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Taikytinos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalies nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301 - 305, 307- 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnyje 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.
Taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad Ž. V. paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems (8) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, Ž. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per aštuonių (8) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti laikinajam sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-07-07 iki 2019-07-07, vieną dieną, prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.