- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2-1322/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana Spedition“, A. T.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Auto Express“
- Trečiasis asmuo
- "Vlantana" "AUTO EXPRESS" "Vlantana Spedition"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana Spedition“ ir A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2565-619/2013, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Express“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana Spedition“ ir A. T. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Auto Express“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Vlantana Spedition“ ir A. T., kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 662 074,40 Lt dydžio žalą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausančius ieškinio vertės nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė 662 074,40 Lt sumai areštuoti atsakovams UAB „Vlantana Spedition“ ir A. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, teismas nutarė areštuoti atsakovų pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 662 074,40 Lt sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB „Auto Express“.
2013 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovų UAB „Vlantana Spedition“ ir A. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
Prašyme atsakovai nurodė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo, pažeidžia proporcingumo principą, ir sukels atsakovo nemokumą bei prives įmonę prie bankroto. Taip pat pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės atsakovo A. T. atžvilgiu taip pat turėtų būti panaikintos, kadangi nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui apskritai. Mano, jog ieškinio pateikimu yra siekiama ne pažeistų teisių gynimo, o ekonominio spaudimo, siekiant sužlugdyti atsakovų verslą. Teigia, kad jog preliminaraus ieškinio reikalavimų ir faktinio pagrindo įvertinimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys galėtų būti patenkinamas, ieškinio suma nepagrįsta ir dirbtinai užaukštinta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
Teismas su atsakovų prašymu pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatė, kad UAB „Vlantana Spedition“ ir A. T. neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris galėtų būti areštuotas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, areštuota piniginių lėšų 75,51 Eurų ir 14 482,20 Lt sumai. Teismas taip pat nustatė, kad per 9 veiklos mėnesius įmonės UAB „Vlantana Spedition“ uždirbto grynojo pelno užtektų padengti tik pusei ieškinio reikalavimų (esant palankiam teismo procesiniam sprendimui), todėl, teismo teigimu, negalima daryti išvados, jog nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – teismas sprendė, jog pagal pateiktus įrodymus tokia grėsmė egzistuoja. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovų procesiniame dokumente nėra pateikta įrodymų ar teisinių argumentų, kurie akivaizdžiai paneigtų teismo nutartyje konstatuotą tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrindimą bei nurodė, jog atsakovams, teigiantiems, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia jiems nuostolius, nėra užkirstas kelias pasinaudoti CPK 146 str. numatyta priemone – nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu ar CPK 148 str. 2 d. numatyta priemone.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Vlantana Spedition“ ir A. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį ir patenkinti atsakovų prašymą: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo „Vlantana Spedition“ piniginių lėšų areštas neproporcingai varžo atsakovo veiklą ir ją žlugdo – ieškinio suma, net jei ji yra pakankamai didelė atsakovams, savaime nėra ir negali būti pagrindas taikyti tokio masto suvaržymus, kurie žlugdo normaliai veikiančios bendrovės veiklą.
2. Anot atsakovų, įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus yra pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jos neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo – atsakovo UAB „Vlantana Spedition“ turtinė padėtis blogėja, įmonė praranda klientus, praktiškai nebevykdo veiklos, todėl negalės įvykdyti būsimo teismo sprendimo.
3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė tik į pareikšto ieškinio sumą, bet nevertino ieškovo pareikšto reikalavimo faktinio ir teisinio pagrindimo, atsakovų elgesio, veiklos rūšies ir modelio, finansinių veiklos rezultatų, kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą prognozuoti atsakovų veiksmus.
4. Teismas negali sudaryti sąlygų vienai ginčo šaliai laikinųjų apsaugos priemonių institutą naudoti kaip priemonę kitos šalies spaudimui kilus teisiniam ginčui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Auto Express“ prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį palikti galioti. Teigia, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, nes atsakovams, vykdantiems neteisėtą, nesąžiningą konkurencinę veiklą ieškovo atžvilgiu, būtų suteikiamas prioritetas bei prarasta galimybė įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą. Mano, kad pritaikytas areštas niekaip negalėjo sutrikdyti UAB „Vlantana Spedition“ ūkinės-komercinės veiklos, nes rasta ir areštuota labai nežymi dalis UAB „Vlantana Spedition“ piniginių lėšų. Areštuota UAB „Vlantana Spedition“ turtinė teisė tik į esamas ir būsimas pinigines lėšas, esančias dvejose įmonėse, kurios gal būt ateityje turės UAB „Vlantana Spedition“ priklausančių piniginių lėšų. Atsakovai neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris galėtų būti areštuotas. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovai Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutarties apeliacine tvarka neskundė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų UAB „Vlantana Spedition“ ir A. T. prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011). CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos bet kurioje proceso stadijoje. Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi būti nustatoma, ar neišnyko teismo nustatytos grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Iš byloje dalyvaujančio asmens ar kito suinteresuoto asmens pagrįsto prašymo paaiškėjus, kad šios grėsmės neegzistuoja, teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina (CPK 149 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė tik į pareikšto ieškinio sumą, bet nevertino ieškovo pareikšto reikalavimo faktinio ir teisinio pagrindimo, atsakovų elgesio, veiklos rūšies ir modelio, finansinių veiklos rezultatų, kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą prognozuoti atsakovų veiksmus.
Pažymėtina, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones yra reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai, todėl, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013).
Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, detaliai išdėstė aplinkybes ir išvardino teisės aktus, kuriais jis grindžia savo pareikštus reikalavimus (suformulavo ieškinio pagrindą) ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Todėl, teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimus), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo pareikšto ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimų.
Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus yra pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jos neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo – atsakovo UAB „Vlantana Spedition“ turtinė padėtis blogėja, įmonė praranda klientus, praktiškai nebevykdo veiklos, todėl negalės įvykdyti būsimo teismo sprendimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neišvengiamai susijęs su atitinkamų neigiamų padarinių šaliai, kurios turtui jos yra taikomos, kilimu, tačiau nagrinėjamu atveju taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, privalu nustatyti, ar neišnyko taikant laikinąsias apsaugos priemones teismo nustatyta grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Įvertinus tai, kad nei savo prašyme panaikinti jų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde atsakovai nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad išnyko ankstesne ir įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pagrindo panaikinti atsakovų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra, ką skundžiama nutartimi pagrįstai ir nusprendė pirmosios instancijos teismas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovams, teigiantiems, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia jiems nuostolius, nėra užkirstas kelias pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta priemone – nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu ar CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta priemone.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą.