Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-04-01 · Civilinė byla Nr. 2-160-359/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
2-160-359/2014
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01368-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Trečiasis asmuo
D. S.
Ieškovas
UAB „Jonavos paslaugos“
Atsakovas
J. S.
Civilinė byla Nr. 2-160-359/2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01368-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5; 42.2; 42.10; 116.1
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 1 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Rasa Dženkaitienei,dalyvaujant trečiajam asmeniui D. S.,nedalyvaujant ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovui, atsakovui J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ patikslintą ieškinį atsakovui J. S., trečiajam asmeniui D. S. dėl skolos už komunalines paslaugas ir eksploatacines išlaidas priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui J. S., prašydama priteisti iš atsakovo 4193,70 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas, 137,02 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 98,00 Lt žyminio mokesčio.

Į teismo posėdį ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovė neatvyko, gautas jos pareiškimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriame ji palaiko savo reikalavimus, išdėstytus patikslintame ieškinyje visa apimtimi ir prašo bylą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant (b.l. 100-101).

Atsiliepimas

A. J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą bei laiką jam pranešta tinkamai (b.l. 98), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, tačiau atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas praš bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 92).

Trečiasis asmuo D. S. teismo posėdžio metu su ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ patikslintu ieškiniu sutiko, paaiškino, kad nežinojo, jog J. S. pripažintas veiksniu, nors jų santuoka nenutraukta, tačiau ryšių su juo nepalaiko ir paskutinį kartą jį matė pernai metais. Nurodė, jog su J. S. santuoką sudarė 1982 m., butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje ir yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau registruotas tik atsakovo J. S. vardu, kadangi jis jį pirkosi sau ir ji jame niekada negyveno, negyvena ir mano, jog skola už butą atsirado nuo tada, kai atsakovas buvo pripažintas neveiksniu. Paaiškino, kad butu nesirūpina ir jo neprižiūri, taip pat paaiškino, kad J. S. šiuo metu gyvena S. socialinės globos namuose, pajamų negauna, todėl vis tiek negalės sumokėti susidariusios skolos, todėl ji sutiktų perimti jo skolą ir tartis su ieškove UAB „Jonavos paslaugos“ dėl susidariusios skolos sumokėjimo išdėstymo ir einamųjų sąskaitų mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 1994-08-29 įregistruotas atsakovo J. S. vardu, įregistravimo pagrindas - Pirkimo-pardavimo sutartis, 1994-08-29, Nr. 1-7358; butas yra daugiabutyje; neatsiskaityta už komunalines paslaugas per laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2013-12-01 (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)), kurias sudaro techninė priežiūra, bendro naudojimo patalpų priežiūra, administravimo išlaidos, šildymas, cirkuliacinis mokestis, šiukšlių išvežimas, priskaitytas priklausomai nuo buto ploto, iš viso 4193,70 skola. Paslaugų kainos paskaičiuotos, remiantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008-03-27 Nr. 1 TS-84, 2010-12-23 Nr. 13B-1667 sprendimais. Vandens apskaitos prietaisai bute įrengti, tačiau sunaudojamas vandens kiekis nebuvo deklaruojamas, todėl mokesčiai už šaltą vandenį paskaičiuoti pagal normatyvą, vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės valdybos 1994-12-21 potvarkiu Nr. 347pv.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas nėra, taip pat nėra ginčo dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas laikotarpio, skolos skaičiavimo ir prašomo priteisti skolos dydžio, delspinigių paskaičiavimo, tačiau kilo ginčas tarp šalių dėl prievolės vykdymo, t.y. prievolė solidari ar dalinė. Tokiu atveju svarbi prievolės kilmė.

Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ patikslintame ieškinyje nurodė, jog visas įsiskolinimas, delspinigiai ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš atsakovo J. S., kadangi butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir ieškovei nėra žinoma apie kitus buto bendrasavininkus (b.l. 81).

A. J. S su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis gyvena S. socialinės globos namuose, be to, turtas, kuriam suteiktos komunalinės paslaugos priklauso ir atsakovo sutuoktinei D. S. bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat nurodė, kad būtent ji naudojasi šiuo turtu, nuomodama jį kitiems asmenims ir gaudama už jį pajamas, todėl už komunalines paslaugas pagal faktinį naudojimąsi turėtų sumokėti D. S. arba nuomininkai, apie kuriuos duomenų atsakovas neturi.

Tretysis asmuo D. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji sutiktų sumokėti visą įsiskolinimą už komunalines paslaugas dalimis, taip pat mokėti einamąsias sąskaitas už butą, kadangi butas iš tiesų įgytas santuokos metu, nors ir registruotas atsakovo vardu bei pirktas jo iniciatyva, tačiau ji su atsakovu santuokos nenutraukusi, todėl butas priklauso ir jai, ji buto nenuomoja, jo neprižiūri, tačiau žino, kad atsakovas neturi pajamų ir negalėtų sumokėti susidariusios skolos ir einamųjų sąskaitų.

Pagal Lietuvos teismų praktiką bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1 d. 1-5 p. savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be Lietuvos Respublikos CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu duotus trečiojo asmens D. S. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas J. S. 1994-08-29 pirkimo –pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Jonavos rajono apylinkės teismo 2003-07-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0415-09 J. S. pripažintas neveiksniu ir šiuo metu gyvena S. globos namuose. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimu Jonavos rajono apylinkės teismo 2003-07-14 sprendimas panaikintas ir J. S., gyv. S. socialinės globos namuose, pripažintas veiksniu. Ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ nurodytu laikotarpiu (nuo 2011-08-01 iki 2013-12-01) nei atsakovas J. S., nei tretysis asmuo D. S. nurodytame bute ((duomenys neskelbtini)) negyveno ir šiuo metu negyvena. Trečiojo asmens D. S. teigimu, jie su atsakovu J. S. jau seniai kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, santuoka faktiškai yra nutrūkusi, tačiau teisiškai jie nėra išsiskyrę, paskutinį kartą atsakovą ji matė pernai metais ir net nežinojo, kad jis pripažintas veiksniu, taip pat patvirtino, kad atsakovas J. S. dar 1994 metais butą pirko savo reikmėms, už savo lėšas ir įregistravo jį savo vardu, pats ten gyveno, mokėjo mokesčius, o ji gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą kitoje vietoje. Teismas neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens D. S. paaiškinimais, kadangi ji yra prisiekusi teismo posėdžio metu ir pasirašiusi priesaiką byloje sakyti tiesą bei įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Tokiu atveju ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atsakovo J. S. ir trečiojo asmens D. S. butui tiektos komunalinės paslaugos nebuvo skirtos šeimos namų ūkiui ir vaikų gerovei.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (Lietuvos Respublikos CK 4.82 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Atsižvelgus į patikslintame ieškinyje išdėstytą ieškovės reikalavimą, ieškovo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų jo pasirinktas skolininkas, rašytinius įrodymus, trečiojo asmens D. S. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, jog, kadangi atsakovas J. S. aukščiau nurodytų pareigų nevykdė, iš jo ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ naudai priteistina 4193,70 Lt skola už komunalines paslaugas.

Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šio straipsnio 2 d nurodyta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu, o 3 d. numatyta, jog už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. Iš ieškovės pateikto skolos paskaičiavimo matyti, kad ieškovė nuo 2013 m. liepos 1 d. taiko 0,02 proc. delspinigius nuo tą mėnesį pateiktos einamojo mėnesio sąskaitoje nurodytos sumos už komunalines paslaugas, taigi ieškovės reikalavimas priteisti 137,02 Lt delspinigių yra numatytas įstatyme, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 2 d., 6.249 str. 1 d., 6.261 str.).

Be to, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. ir 6.210 str. iš atsakovo J. S. ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ naudai priteistina 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-11-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo J. S. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 98,00 Lt žyminio mokesčio ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ naudai ir 22,86 Lt išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3, 9 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., 441 str., teismas

nutaria:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 4193,70 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt tris litus 70 ct) skolos, 137,02 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus 02 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-11-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 98,00 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio UAB „Jonavos paslaugos“, į.k. 156916523, naudai ir 22,86 Lt (dvidešimt du litus 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis