Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-129-995/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
A15.-129-995/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Pažeidėjas
M. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-129-995/2019Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00023-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.9.8; (S) 16.9.10; 21.13.1
ROIK: 19097713663PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Ginai Mosteikytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, nevedusio, vidurinio išsilavinimo, bausto, teisto, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2019 m. vasario 16 d., 20.59 val., Žvejų g. 45, Palangoje, būdamas neblaivus (jam nustatytas - 1,65 promilės, neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme nepasirinko saugaus atstumo ir saugaus važiavimo greičio, kliudė greta stovėjusį automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, padarydamas nukentėjusiajam T. V. 335,00 Eur turtinę žalą bei pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, kai padaryta turtinė žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. G. prisipažino padaręs nusižengimus, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. M. G. nuomone, padaryta turtinė žala turėtų būti mažesnė, nei 335,00 Eur, dėl to jis ketina ją atlyginti nukentėjusiajam savanoriškai, kai ji bus tiksliai paskaičiuota.

Į teismo posėdį neatvyko nukentėjusysis T. V., bei institucijos, atlikusios tyrimą šioje byloje, atstovas. Jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, todėl teismas nusprendė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. vasario 16 d., 20.59 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus vairuotojas sugadino kieme stovintį automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Atvykus policijos pareigūnams, pastebėtas automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kairės pusės galinės durelės bei galinis kairės pusės sparnas buvo apgadinti. Po to, paaiškėjo, jog automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. G., kuris nėra įgijęs teisės vairuoti. Apžiūrėjus automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad vienodame aukštyje buvo apgadintas priekinis dešinysis sparnas bei priekinis bamperis (b. l. 5).

Eismo įvykio vietos schema užfiksuota įvykio vieta – Žvejų g. 45, Palangoje; transporto priemonių – Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio; apžiūrėjus transporto priemones nustatyti šie apgadinimai – BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinti priekinis bamperis bei priekinis dešinės pusės ratas; Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – apgadinti užpakalinės kairės pusės durys bei kairės pusės sparnas (b. l. 6-7).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. vasario 16 d., apie 20.26 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad Žvejų g. 45, Palangoje, vidiniame kieme, sidabrinės spalvos automobilyje BMW, vartojamas alkoholis ir ketinama važiuoti. Policijos pareigūnams atvykus minėtu adresu, pastebėtas BMW automobilis. Policijos pareigūnai, palaukę gretimame, Ganyklos g., Palangoje, įvažiavime, pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį minėtą automobilį. Policijos pareigūnai nedelsiant pasivijo ir sustabdė automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškėjo, kad vairuotojas yra M. G., kuris buvo išlaipintas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Patikrinus M. G. neblaivumą alkotesteriu Drager Alcotec 6820 Nr. ARHK-0648, sertifikato patikros Nr. 0856041, buvo nustatytas vidutinis – 1,65 promilės, girtumas. M. G. pristatytas į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę, kur kraujo mėginį duoti atsisakė (b. l. 8).

Šalies argumentai

M. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis 2019 m. vasario 16 d., apie 18.30 val., atvažiavo kartu su iš matymo pažįstamais trimis vaikinais, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino, automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į kiemą, esantį Žvejų g. 45, Palangoje. Automobilis priklauso jam, ir jis vairavo automobilį. Jis teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Sustoję kieme vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Jis išgėrė apie keturias 0,5 l talpos skardines alaus. Kai vaikinai išėjo, jis užvedė automobilio variklį ir išvažiuodamas galbūt kliudė kitą transporto priemonę. Po to išvažiavo į Žvejų gatvę, o paskui pasuko į Ganyklų gatvę, po ko nuvažiavo link Druskininkų g. Važiuojant Druskininkų gatve, pastebėjo policijos pareigūnus, kurie jį stabdė. Jis pasuko į dešinę ir sustojo. Policijos pareigūnai paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jis neprisimena, ką jiems atsakęs. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, turtinę žalą jo apgadintos transporto priemonės vairuotojui pažada atlyginti (b. l. 9).

Alkoholio matuoklio parodymų kvitu nustatyta, kad M. G. 2019 m. vasario 16 d., 21.10 val., nustatytas - 1,65 promilės girtumo laipsnis (b. l. 10).

Apklausos protokolu nustatyta, kad apklausus T. V. jis nurodė, kad 2019 m. vasario 17 d., apie 15.00 val., jis ant savo automobilio Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo rado policijos surašytą raudoną lapelį su informacija, kad jis turi kreiptis į policiją dėl jo automobilio apgadinimo. Tada pastebėjo, kad apgadintos jo automobilio galinės kairės pusės durys ir galinis kairės pusės sparnas, slenkstis. Kas ir kada apgadino automobilį, jis nematė (b. l. 11).

UAB „Autoratas“ defektiniu aktu nustatyta, kad apžiūrėjus automobilį Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kėbulo defektas, apytikslė remonto darbų kaina – 335,00 Eur (b. l. 13).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 7 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu M. G. už tai, kad 2019 m. vasario 16 d., apie 20.55 val., Palangos m., Druskininkų gatvėje, ties pastatu Nr. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio, tai yra alkotesterio „Alcotest 6820“ Nr. ARHK-0648 (patikros sertifikatas Nr. 0856041) pagalba nustatytas 1,65 promilių girtumo laipsnis, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 36 paros arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuotas M. G. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo baudžiamasis įsakymas šios bylos nagrinėjimo dieną nėra įsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones, ir padariusiam Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių M. G. padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, kuriais abejoti nėra pagrindo. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad M. G. 2019 m. vasario 16 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, neturėdamas teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „BMW“, daugiabučio namo kieme, nesiimdamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volvo S80“ bei jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusiajam T. V. padaryta 335,00 Eur turtinė žala, t. y. neviršijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumos.

Iš byloje esančio rašytinio M. G. paaiškinimo bei jo parodymų teisme, matyti, kad jis neneigia pasišalinęs iš įvykio vietos, teigdamas, kad turbūt galėjo kliudyti kitą automobilį, nuoširdžiai dėl to gailisi ir ketina atlyginti padarytą turtinę žalą. Jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schema, nukentėjusiojo T. V. apklausos metu duoti paaiškinimai, defekto aktas, fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai. Šiais veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Jam už kiekvieną padarytą nusižengimą skirtina administracinė nuobauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu ir galutinė nuobauda M. G. skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismas M. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs numatytus nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog šiuos nusižengimus jis padarė būdamas neblaivus (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, tačiau registruojasi darbo biržoje, yra jauno amžiaus, taip pat į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog geriausiai administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriant nusižengimų sankcijose numatytų nuobaudų – baudų, vidurkį.

ANK įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs turtinės žalos, padarytos administraciniu nusižengimu nukentėjusiajam, atlyginimo galimybę, tiek administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui savo noru ją atlyginant nukentėjusiajam, tiek savo noru neatlyginant ar net kai nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo. ANK 664 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Taigi, žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, o sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą.

Iš administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. G. 2019 m. kovo 12 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 60-ANR_P-1099-2019 matyti, kad jame nurodyta, jog M. G. veiksmais buvo padaryta turtinė žala T. V.. T. V. ikiteisminio administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu buvo išaiškintos teisės dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, tačiau jis į posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, prašymo atlyginti žalą nepateikė. Byloje yra pateiktas UAB „Autokratas“ 2019 m. vasario 21 d. defektinis aktas, kuriame konstatuotas automobilio Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)S, kėbulo defektas, jame nurodyta ir apytikslė reikalingo eismo įvykio metu sugadinto automobilio remonto darbų kaina, t. y. apie 335,00 Eur (b. l. 13), tačiau tikslesnių žalos dydžio paskaičiavimų byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. teismo posėdžio nurodė, kad jo nuomone, padaryta turtinė žala turėtų būti mažesnė, nei 335,00 Eur, dėl to jis ketina ją atlyginti nukentėjusiajam savanoriškai, kai ji bus tiksliai paskaičiuota. Be to, iš apklausos metu duotų T. V. paaiškinimų matyti, kad jis ketino kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo (b. l. 11), tačiau duomenų, ar draudimo išmoka ir kokio dydžio, T. V. yra išmokėta, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog vien nurodymas administracinio nusižengimo protokole, jog turtinė žala yra padaryta, turint byloje duomenų tik apie netikslų žalos dydį, negali būti prilyginamas tinkamam, išsamiam ir aktyviam įrodymų tyrimui. Be to, kaip minėta pirmiau, ANK 664 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru.

Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad nagrinėjamu atveju padarytos žalos nukentėjusiajam bei jam išmokėtinos draudimo išmokos dydžiai, nėra aiškūs, o, jų nustatymui teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat, siekiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui suteikti galimybę pasinaudoti teise padarytą turtinę žalą atlyginti savanoriškai bei susitarti dėl jos dydžio ir atlyginimo būdo, teismas šioje nagrinėjamoje byloje nesprendžia klausimo dėl T. V. padarytos žalos atlyginimo ir šį klausimą dėl žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą. Tai neužkerta kelio, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus, saugotinas administracinio nusižengimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnio 4 dalimi, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

pripažinti M. G., padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį –430,00 Eur dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 1175,00 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir M. G. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1175,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų ir 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 18095825883. Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Klausimą dėl nukentėjusiajam T. V. padarytos turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su fotonuotraukomis, nutarimui įsiteisėjus, saugoti administracinio nusižengimo byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė