Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Valentino Janonio,

gynėjams Evaldui Jonui Šoriui, Algiui Staškūnui, Stefanijai Taluntienei, Romanui Lupeikai,

kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams R. S., P. S., S. J., S. J., A. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. J., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 180 str. 1 d.,

M. M., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d., 159 str.,

D. P., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d.,

A. S., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d., ir

kaltinamieji N. J., A. S. ir D. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą ir veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. liepos 7 d. apie 3 val. Kretingos raj. Padvarių km., ties Parko g. namu Nr. 1 esančioje pievoje, užpuolė V. P.: N. J. spyrė nukentėjusiajam į nugarą ir kumščiu smogė į veidą, D. P. spyrė V. P. į sėdmenis, o A. S. spyrė nukentėjusiajam į šoną. V. P. nuo patirtų smūgių pargriuvus ant žemės, N. J., viršydamas susitarimo su bendrininkais ribas, turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, spyrė nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamieji N. J., A. S. ir D. P., plėšimo metu spirdami nukentėjusiajam į nugarą, į šoną ir į sėdmenis, o N. J. – ir smogdamas kumščiu į veidą, padarė V. P. nežymų sveikatos sutrikdymą - poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir poodinę kraujosruvą kairio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje ir, panaudotu fiziniu smurtu palaužę nukentėjusiojo pasipriešinimą, pagrobė V. P. su savimi turėtą 1129 litų vertės turtą - 150 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Siemens“, 175 litų vertės odinį diržą, 675 litų vertės auksinį žiedą, 70 litų vertės varinį varpelį ir 59 litų vertės dėklą vizitinėms kortelėms. Kaltinamasis N. J., plėšimo metu spirdamas gulinčiam V. P. į veidą, nuo ko nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairės pusės srityje, išsiliejo kraujas po smegenų dangalais, buvo sumuštos smegenys, smegenų kontuzinio sumušimo židinio kraujas pratrūko į galvos smegenų skilvelių sistemą, galvos smegenys buvo spaudžiami kaukolės smegeninėje ertmėje, stumiami link nugaros smegenų kanalo, susidarė antrinės kraujosruvos smegenų kamiene, gyvybinių centrų srityje, kvėpavimas retėjo ir gilėjo, vėliau sustojo, ir V. P. po 2 – 3 val. įvykio vietoje mirė, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė V. P.;

kaltinamasis M. M., žinodamas, kad N. J., D. P. ir A. S. yra vaikai, t. y. neturi 18 metų amžiaus, 2007 m. liepos 7 d. apie 3 val. Kretingos raj. Padvarių km., ties Parko g. namu Nr. 1 esančioje pievoje, sukurstė kaltinamuosius N. J., D. P. ir A. S. pagrobti V. P. turtą panaudojant fizinį smurtą, pasiūlydamas bei tolesniais raginimais įtikindamas užpulti taku ėjusį V. P., jį sumušti ir atimti nukentėjusiojo su savimi turėtą turtą, tokiu būdu palenkdamas juos padaryti plėšimą ir įtraukdamas į šią nusikalstamą veiką, kurią, paveikti M. M. įtikinėjimo, N. J., D. P. ir A. S. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir padarė.

Kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad iki įvykio su kitais kaltinamaisiais palaikė draugiškus santykius. Liepos 6 d. apie 18-19 val. susitiko su A. S., pas draugą sode gėrė alų, pats išgėrė apie 2 stiklines alaus, apgirtęs nesijautė, girtas nebuvo ir A. S.. Naktį jam paskambino N. J. ir pakvietė ateiti į Padvarius išgerti alaus. Nuėjo kartu su A. S. apie 03 val., sutartoje vietoje prie parko jų laukė N. J. ir M. M., jie buvo prie automobilio, kuriame sėdėjo dar du jų draugai V. V. ir R. G.. Matėsi, kad M. M. ir N. J. buvo gerokai išgėrę. Jis kalbėjosi su N. J. prie vieno automobilio galo, o A. S. ir M. M. – prie kito, girdėjo, kad jie kažką kalba apie skolas ir apie telefoną. Toliau visiems bendraujant, M. M. pasiūlė eiti prie netoliese esančio vadinamo „Meilės akmens“ ir ką nors apiplėšti. Tuo metu pamatė pro šalį takeliu einantį iki to jam nepažįstamą V. P., jis ėjo apie 9 m. atstumu nuo automobilio. M. M. pasakė „einam pažiūrėti, ką žmogus turi“, ir paragino tą žmogų „nukirsti“, po to jie visi nubėgo link nukentėjusiojo, ir apstojo jį iš visų pusių. N. J. bėgdamas šaukė V. P., ar šis turi cigaretę, pastarasis kažką atsakė, ir nusisukęs bandė eiti toliau, tuomet N. J. įsibėgėjęs spyrė V. P. į nugarą, ir šis nugriuvo ant kairio šono. Gulinčiam V. P. jis spyrė į sėdmenis, o A. S. 2 kartus spyrė į pilvą. Po to N. J. 2-3 kartus sportbačiu apauta koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusysis, gulėdamas ant nugaros, ėmė gargaliuoti ir leisti keistus garsus, jis nebandė priešintis ar gintis. M. M. visą tą laiką stovėjo šalia, tačiau nieko nedarė. Po to N. J. ir A. S. nuavė nukentėjusiajam po batą ir numetė juos į krūmus, po to iškraustė nukentėjusiojo kišenes ir pasiėmė telefoną, varpelį bei kažkokias korteles, N. J. numovė nuo piršto žiedą. Kol jie buvo prie nukentėjusiojo, V. V. ir R. G. išvažiavo. N. J. ir A. S. baigus kraustyti nukentėjusiojo kišenes, M. M. pavertė nukentėjusįjį ant šono, kad šis nepaspringtų. Po to jie keturiese nuėjo namo. Jis pats jokio nukentėjusiojo turto nepaėmė, kiek pastebėjo, viską pasiėmė N. J. ir A. S.. Kitą rytą N. J. ir A. S. pasakė, kad užpultas žmogus numirė, ir jie visus pagrobtus daiktus sumetė į tvenkinį. Tvirtina, kad nesiekė nužudyti nukentėjusįjį, M. M. pasiūlymą suprato kaip raginimą žmogų primušti ir, tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, atimti turimą turtą. Savo parodymus kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b. l. 169-174, t. 1).

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad kad iki įvykio su kitais kaltinamaisiais palaikė draugiškus santykius. Liepos 6 d. vakare susitiko su D. P., pas draugą sode gėrė alų, išgėrė 1 stiklinę alaus, o D. P. 2 stiklines alaus, apgirtę nesijautė. Naktį jam paskambino M. M., ir pakvietė ateiti į Padvarius išgerti alaus. Iš pradžių jis atsikalbinėjo, bet po to sutiko. Nuėjo kartu su D. P. apie 02.30 val., sutartoje vietoje prie parko jų laukė N. J. ir M. M., jie buvo prie automobilio, kuriame sėdėjo dar du jų draugai V. V. ir R. G.. Matėsi, kad M. M. ir N. J. buvo gerokai išgėrę. Jie visi keturi kalbėjosi prie automobilio, apie skolas ar telefonus jokios kalbos nebuvo. Tuo metu M. M. pastebėjo maždaug už 10 m. takeliu pro šalį einantį vyrą, ir pasiūlė jį „nukirsti“. Iš pradžių jis su N. J. nesutiko, tačiau M. M. juos įkalbėjo pasakęs „ko čia myžat į batą, einam“. Visi nuėjo prie vyro, apsupo jį iš visų pusių, N. J. paprašė cigaretės. Nukentėjusysis pasakė, kad neturi, ir bandė eiti toliau, tada N. J. spyrė jam į nugarą ir kumščiu smogė į veidą. Vyras bandė priešintis, tada jis spyrė vyrui į dešinį klubą, o D. P. spyrė į sėdmenis, po ko vyras keturpėsčias parvirto. Priklaupusiam ir rankomis atsirėmusiam į žemę vyrui N. J. spyrė į veidą, po ko šis atsigulė ant pilvo, o N. J. dar spyrė jam į pakaušį. Tuomet jis vyrą rankomis pavertė ant šono ir nuo jo atsitraukė. M. M. pasiūlė vyrą „apkraustyti“, jį pasukiojo nuo šono ant šono, vyrui iš kišenės ištraukė varpelį ir pametė jam po kojomis, jis varpelį pasiėmė. Po to jis nujuosė nukentėjusiajam diržą, ištraukė iš prisegto prie kelnių dėklo ir paėmė telefoną, o N. J. numovė žiedą ir paėmė dėklą su kortelėmis. Nukentėjusiajam batų nenuavė ir nematė, kad kuris nors būtų tai padaręs. Kraustant kišenes, V. V. išvažiavo, o R. G. liko stovėti toje vietoje, kur prieš tai buvo automobilis. Po to visi išsiskirstė po namus. Einant namo, su N. J. nutarė, kad pagrobtą telefoną N. J. pasiliks sau, o savo telefoną parduos lombarde, taip pat parduos ir pagrobtą žiedą, po ko pinigus pasidalins, tuo tikslu sutarė ryte susitikti. Apie 9 val. ryto susitiko su N. J. ir kartu taksi nuvažiavo į lombardą, prie lombardo jiems paskambino M. M. ir pasakė, kad užpultas žmogus numirė. Sutarę susitikti, visi trys susitiko miesto centre, M. M. pasakė, kad reikia atsikratyti pagrobtais daiktais, juos išmesti, ir „būti tyliai“. Po to telefoną, varpelį ir diržą jie su N. J. išmetė į tvenkinį. Savo parodymus kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje, taipogi nurodydamas ir tikslią vietą, kurioje į tvenkinį išmetė pagrobtus daiktus (b. l. 29-40, t. 2).

Kaltinamasis N. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad kad iki įvykio su kitais kaltinamaisiais palaikė draugiškus santykius. Liepos 6 d. vakare kartu su M. M., R. G. ir V. V. svečiavosi pas savo pusseserę, kepė dešreles, išgėrė 2-3 stiklines alaus. Pobūvio metu buvo geriamas alus, degtinė, draugai buvo išgėrę daugiau už jį. Apie 02 val. nakties visi keturi išvažiavo, nutarę dar pasivažinėti. M. M. pasiūlė pasikviesti D. P. ir A. S., jis bandė skambinti, tačiau išsikrovė telefono baterija. Tada A. S. paskambino M. M. ir kvietė ateiti prie tvenkinio. A. S. iš pradžių atsisakė, tačiau A. M. skambino dar kartą, ir jie sutiko. A. S. ir D. P. atėjo po 10-15 min., laukdami draugų, jie gėrė alų ir klausėsi muzikos. Draugams priėjus, jis su M. M. išlipo iš automobilio, jis kalbėjosi su D. P., o M. M. – su A. S.. Tuo metu pamatė pro šalį takeliu einantį nepažįstamą vyrą. M. M. pasakė „einam ir nukertam“. Supratęs tokį raginimą kaip pasiūlymą žmogų užpulti ir sumušti, jis pasakė „nekertam“. M. M. kažką atsakė, po to visi nubėgo prie vyro ir jį apsupo. Matė, kad V. V. tuo metu nuvažiavo, o R. G. nuėjo namo. A. S. paprašė cigaretės, vyras kažką atsakė ir apsisukęs bandė eiti toliau. M. M. vėl pasakė „kertam, kertam“, ir jis spyrė vyrui į nugarą. Vyras iš inercijos paėjo į priekį ir susistumdė su A. S., pastarasis ranka smogė vyrui į pilvą. Tuomet jis smogė vyrui kumščiu į veidą, A. S. vyrą pastūmė, ir pastarasis nugriuvo. Nematė, kad A. S. ar D. P. būtų spyrę nukentėjusiajam, apie tai draugai jam pasakojo kitą dieną po įvykio. M. M. žmogaus nemušė. Vyrui gulint ant nugaros, jis iš viršaus spyrė jam koja į veidą. M. M. pasakė „pažiūrim, ką jis turi, gal turi telefoną“. Jis su A. S. ėmė kraustyti vyrui kišenes. A. S. paėmė telefoną, nujuosė vyrui diržą ir jį pasiėmė, jis paėmė vizitinių kortelių dėklą, žiedą. Kažką žiūrinėjo ir D. P.. Po to priėjo M. M., ir taip pat patikrino vyro kišenes. Po to su M. M. jie vyrą pavertė ant šono, kad jis neužspringtų. Nematė, kad D. P. ir M. M. būtų ką nors paėmę. M. M. pasiūlė nuauti vyrui batus, sakė, kad batai tiks jam į žvejybą. Jis ir A. S. nuavė vyrui po batą, po to jis batus numetė į krūmus, dėl ko einant namo M. M. jam priekaištavo. Baigę kraustyti kišenes, visi keturi išėjo namo, einant tarėsi, kad pagrobtas telefonas atiteks jam, o žiedą parduos lombarde. Tuo tikslu jis susitarė ryte susitikti su A. S.. Ryte su A. S. taksi nuvažiavo iki lombardo, tuo metu jam paskambino M. M. ir pasakė, kad skambino R. G. ir pranešė, jog užpultas žmogus mirė. M. M. liepė atsikratyti pagrobtais daiktais. Vizitinių kortelių dėklą jis išmetė miesto centre į šiukšliadėžę, o diržą, telefoną bei žiedą su A. S. įmetė į tvenkinį. Kitą dieną susitiko su M. M., šis liepė niekam nieko nesakyti ir „būti tyliai“. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo užpuolimo aplinkybes kaltinamasis pademonstravo ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b. l. 95-101, t. 2).

Kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kad iki įvykio su kitais kaltinamaisiais palaikė draugiškus santykius. Kaltinamųjų amžius jam nebuvo žinomas. Liepos 6 d. vakare pas draugę kepė dešreles, ten buvo ir jo draugai R. G., V. V., vėliau atėjo ir jo draugės pusbrolis N. J.. Gėrė alų, degtinę, po to apie 02 val. visi išvažiavo. Važinėjantis V. V. paprašė jo telefono ir du kartus skambino A. S., kvietė prisijungti prie jų. Sutarus susitikti, apie 10-15 min. laukė automobilyje ir baigė gerti turėtą alų. Atėjus A. S. ir D. P., jis su N. J. išlipo parūkyti. A. S. ir D. P. girti nebuvo. Matė takeliu artėjantį žmogų, jis buvo girtas, svirduliavo. Po to pamatė, kad žmogus jau yra pargriautas, šalia jo buvo N. J., D. P. ir A. S.. Pribėgęs pamatė, kad žmogaus veidas kruvinas, suprato, kad kaltinamieji jį sumušė. Jis pavertė žmogų ant šono, matė, kad N. J. turi telefoną ir žiedą, o A. S. auna žmogui batus. Po to visi keturi išėjo namo, einant namo kiti kaltinamieji tarėsi, jog pagrobtus daiktus neš į lombardą. Ryte jam paskambino R. G. ir pranešė, kad užpultas žmogus mirė. Jis paskambino N. J. ir pasakė naujieną, sutarė susitikti. Susitikus A. S. ir N. J. klausė, ką daryti su daiktais, jis atsakė, kad nežino, tada vaikinai sėdo į taksi ir išvažiavo. Jis su R. G. nuvažiavo pas R. G. seserį, dirbančią Palangos policijoje pasitarti, ką daryti, po to liepos 8 d. jie su R. G. nuvyko į policiją ir pranešė apie įvykį. Tvirtina nukentėjusiojo užpuolime nedalyvavęs ir nekurstęs tai padaryti kitų kaltinamųjų, neliepęs jiems slėpti nusikaltimo pėdsakų, nurodo, kad kaltinamieji jį apkalba.

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad jos sutuoktinis V. P. liepos 6 d. pavakariais išvyko į buvusių bendraklasių susitikimą Pranciškonų gimnazijoje, jį automobiliu išvežė sūnus D. P.. V. P. turėjo su savimi varinį varpelį, bendraklasių sąrašą, piniginę, dėklą vizitinėms kortelėms, mobilųjį telefoną, kurio įdėklas buvo ant diržo, ant rankos piršto nešiojo auksinį žiedą. Ryte policija pranešė, kad jos vyras rastas negyvas. Vyras gulėjo prie tvenkinio, pro kurį ir turėjo grįžti namo, buvo sumuštas, paminėti vyro daiktai buvo dingę. Vyrą palaidojo savo lėšomis, reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis D. P. parodė, kad liepos 6 d. pavakariais nuvežė tėvą į bendraklasių susitikimą. Pakeliui tėvas iš bankomato pasiėmė truputį pinigų, jų nebuvo daug, apie 80 litų (šią aplinkybę patvirtina ir banko išduota pažyma – b. l. 51, t. 1), ir nupirko puokštę gėlių. Ryte iš mamos sužinojo, kad tėvas nužudytas. Nukentėjusysis D. P., nužudytojo dukros nukentėjusiosios J. T., V. R., nužudytojo tėvas F. P. taip pat parodė, kad dėl V. P. mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Liudytoja D. L. parodė, kad yra V. P. bendraklasė, liepos 6 d. kartu dalyvavo bendrakalsių susitikime. Liepos 7 d. apie 2 val. 40 min. V. P. po buvusių bendraklasių susitikimo ją palydėjo iki jos motinos namų. Ji siūlė V. P. iškviesti taksi, tačiau jis pasakė, kad nori eiti namo pėsčias, ir nuėjo link savo namų. V. P. buvo truputį išgėręs, tačiau girtas nebuvo.

Liudytojas R. G. parodė, kad yra M. M. draugas, pažįsta ir kitus kaltinamuosius, su kuriais palaiko normalius tarpusavio santykius. Liepos 6 d. apie 17 val. su M. M. nuvyko pas pastarojo draugę atsigerti alaus. Vėliau prie jų prisijungė M. B., N. J., V. V.. Iš pradžių jie gėrė alų, vėliau – ir degtinę, sidrą (stiprius gėrimus gėrė tik jis, M. B. ir M. M.). Apie 02 val. jis su V. V., M. M. ir N. J., pasiėmę alaus ir sidro, V. V. vairuojamu automobiliu nuvažiavo prie tvenkinio. Visi buvo girti, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, M. M. ir N. J. – gale. Po kiek laiko prie automobilio atėjo ir D. P. bei A. S., neprisimena, ar kas nors skambino juos pakviesti. M. M. ir N. J. išlipo iš mašinos parūkyti. Po kiek laiko jis išgirdo šurmulį. Išlipęs pamatė, jog kažkuris, lygtai M. M., rūko prie mašinos galo, atokiau vyko kažkoks veiksmas, tačiau jis neįžiūrėjo. V. V. tuo metu išvažiavo, po kiek laiko visi keturi kaltinamieji atėjo prie jo, kažką kalbėjo apie telefoną. Po to jie išsiskirstė po namus. Jis gyvena arčiausiai įvykio vietos, ryte pamatė įvykio vietoje policijos pareigūnus ir sužinojo, kad rastas nužudytas žmogus. Apie tai pranešė M. M.. Vėliau mieste susitiko su M. M., N. J. ir A. S., klausė, ką jie prisidirbo. N. J. ir A. S. sakėsi atėmę iš vyro telefoną, jis patarė kaltinamiesiems telefoną išmesti. Kitą dieną jis su M. M. nuvažiavo į Palangos policiją pas ten dirbančią jo seserį pasitarti, ką daryti, po to su M. M. apie įvykį pranešė policijai.

Liudytojas V. V. parodė, kad yra M. M. draugas, pažįsta ir kitus kaltinamuosius, su kuriais palaiko normalius tarpusavio santykius. Liepos 6 d. apie 22 val. jis atvažiavo pas M. M. draugę L. Z., ten jau buvo M. M., N. J., M. B., R. G.. Kepė dešreles, gėrė alų, degtinę ir sidrą. Jis pats išgėrė keletą taurelių degtinės, girtas nesijautė. R. G. buvo stipriai girtas, gerokai išgėręs buvo ir M. M., šiek tiek mažiau – N. J.. Po 24 val., pasiėmę su savimi sidro, nuvažiavo prie tvenkinio. Skirstytis namo dar nesinorėjo, todėl jis iš M. M. telefono paskambino A. S., kvietė susitikti. Iš pradžių A. S. nesutiko, bet jis paskambino dar kartą, ir jį įkalbėjo. Laukdami vaikinų, automobilyje gėrė sidrą. Netrukus prie jų automobilio atėjo A. S. ir D. P., su jais kabėjosi M. M. ir N. J., kurie kartais išlipdavo parūkyti. Nepastebėjo, kad A. S. ir D. P. būtų buvę girti. Vienu momentu jie su R. G. pastebėjo, kad automobilio gale nieko nebėra, ir išlipo pažiūrėti. Už 10-15 m. nuo automobilio pamatė gulintį žmogų, šalia kurio stovėjo visi keturi kaltinamieji, kažkuris pritūpė prie gulinčio žmogaus. Jis paklausė kaltinamųjų, ką jie padarė, kažkuris atsakė „nukirtome žmogų ir paėmėme telefoną“. Tada jis išsigandęs sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ryte jam paskambino R. G. ir pasakė, kad tas žmogus, kuris naktį buvo prie automobilio, nebegyvas, siūlė pranešti policijai. Liepos 10 d. jis buvo nuvažiavęs pas M. M., pastarasis pasakojo, kad kiti kaltinamieji jam sakę, jog iš vyro pagrobė telefoną ir auksinį žiedą, M. M. dar minėjo matęs, kad buvo nuauti vyro batai.

Liudytoja L. Z. parodė, kad ji yra M. M. draugė ir N. J. pusseserė, iš matymo pažįsta ir kitus kaltinamuosius. Liepos 6 d. namuose kartu su M. M., N. J., M. B., R. G., V. V. kepė dešreles, gėrė sidrą, vaikinai taip pat gėrė alų, degtinę. Apie 1.30 val. M. M., N. J., R. G., pasiėmę likusius gėrimus, V. V. vairuojamu automobiliu išvažiavo. Visi, išskyrus V. V., buvo nemažai išgėrę, girčiausias atrodė R. G.. Apie 3.30 val. jai paskambino M. M. ir pasakė, kad N. J. su A. S. ir D. P. sumušė vyrą ir pagrobė jo telefoną, žiedą bei diržą. Ryte M. M. jai pasakė, kad skambino R. G., jog sumuštas vyras mirė. M. M. sakė, kad jis pats vyro nemušė, tačiau viską matė, o draugų nesudraudė, kadangi jie buvo „girti ir įsiutę“. Baigus mušti, jis priėjo prie vyro, kuris dar alsavo, ir pavertė jį ant šono, kad neužspringtų, jei vems (tokiu būdu suteikti pagalbą jį mokė kariuomenėje). Vakare jie nuvažiavo pasikalbėti pas kitus kaltinamuosius, kurie buvo labai prislėgti ir panikavo.

Liudytoja R. S., kaltinamojo A. S. mama parodė, kad apie įvykį sužinojo iš sūnų sulaikiusių policijos pareigūnų. Po sūnaus sulaikymo jų namuose ėmė lankytis M. M., klausinėdamas apie jai žinomas įvykio aplinkybes ir pats pasakodamas, ką žino. M. M. atvykus kartu su V. V. ir R. G., jos vyras paklausė M. M., ar ne jie, suaugę vyrai, sukurstė nepilnamečius kaltinamuosius sumušti žmogų. Atsakydamas į tai M. M. pripažino, kad būtent jis pasakė sumušti nukentėjusįjį, kartu pabrėždamas, kad niekas neįpareigojo kitų kaltinamųjų jo klausyti, ir kad jie patys yra atsakingi už savo veiksmus. Vėlesnių pokalbių metu M. M. netiesiogiai davė suprasti, jog jeigu kiti kaltinamieji jo naudai nepakeis parodymų, jų ir jų šeimų laukia nemalonumai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2007-07-07 9 val. apžiūrėtas Padvarių k. Parko g. ties namu Nr. l rastas pievoje gulintis V. P. lavonas. Lavonas guli ant nugaros, dėvi kelnes, marškinius ir švarką, veide matosi sumušimo žymės, 6,1 m. atstumu nuo lavono krūmuose rasti jo batai. Šalia lavono rasti du plastikiniai buteliai su užrašais „LEDO alus“ ir ICE TEA“, nosinaitė, žiebtuvėlis, popieriaus lapas su asmenų sąrašu. Pievelėje, kurioje gali lavonas, aptiktos automobilio vėžės (1 t., b. l. 6-15). Įvykio vietoje šalia lavono rasti ir paimti daiktai, lavono drabužiai buvo apžiūrėti, iš popieriaus lape esančios informacijos turinio matyti, kad tai yra nukentėjusiosios R. P. minimas nužudytojo turėtas bendraklasių sąrašas (b. l. 21-25, 34-37, t. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2007-07-09 9 val., dalyvaujant narams, apžiūrėtas tvenkinys, esantis Padvarių k. prie Bajorų gatvės. Tvenkinyje rasti, paimti ir apžiūrėti odinis diržas ir mobilaus ryšio telefonas „Siemens“ suskilusiu ekranu be priekinio ir galinio dangtelio (1 t., b. l. 16-20). Iš UAB „Bitė Lietuva“ pažymos ir pateiktų dokumentų matyti (b. l. 40-48, t. 1), kad mobilaus ryšio telefoną „Siemens CX65“ V. P. įsigijo 2004-12-06, naujo telefono kaina buvo 699 lt., nukentėjusioji R. P. nurodė, kad būtent šį telefoną vyras turėjo su savimi, išeidamas į bendraklasių susitikimą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta (b. l. 29-32, t. 1) jog V. P. mirė nuo patirtos sunkios galvos traumos, kurios metu buvo sumuštos smegenys, išsiliejus kraujui vyko antrinis smegenų pabrinkimas ir strigimas didžiojoje angoje, suspaudžiant gyvybinius centrus. Nukentėjusysis mirė liepos 7 d. apie 05-06 val., po patirtos traumos praėjus 2-3 val. Mirusiojo kraujyje rasta 0,66 promilės, šlapime 0,93 promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvą neblaivumą ir leidžia teigti, jog buvo vartotas neženklus alkoholio kiekis, vyko alkoholio eliminacijos stadija. Mirusiojo kūne rasti šie pagal senumą nesiskiriantys sužalojimai:

poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, padaryta ne mažiau vienu traumuojančiu smūginiu kontaktu su kietu buku ribotu paviršiumi, jį turinčiu daiktu, kurio metu išsiliejo kraujas ir po akies obuolio jungine (atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą),poodinė kraujosruva kairio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, padaryta vienu traumuojančiu smūginiu kontaktu su kietu buku ribotu pailgos formos paviršiumi, jį turinčiu daiktu (atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą). Šis sužalojimas tipinis, nukentėjusiajam ranka dengiantis nuo žalojančio poveikio,poodinė kraujosruva kaktos kairės pusės srityje, padaryta vienu traumuojančiu smūginiu kontaktu su kietu buku pailgos formos ribotu paviršiumi, jį turinčiu daiktu. Dėl šio smūgio išsiliejo kraujas po smegenų dangalais, buvo sumuštos smegenys, smegenų kontuzinio sumušimo židinio kraujas pratrūko į galvos smegenų skilvelių sistemą. Tokiu būdu galvos smegenys buvo spaudžiami kaukolės smegeninėje ertmėje, stumiami link nugaros smegenų kanalo, susidarė antrinės kraujosruvos smegenų kamiene, gyvybinių centrų srityje, kvėpavimas retėjo ir gilėjo, vėliau sustojo, ir V. P. mirė. Šis sunkaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimas ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

Šiai teismo medicinos specialisto išvadai paaiškinti ir papildyti teisme apklaustas teismo med. ekspertas V. Armonas paaiškino, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlęs sužalojimas pagal savo morfologinius požymius galėjo būti padarytas ir spiriant batu apauta koja. Tikėtina, kad buvo spirta gulinčiam nukentėjusiajam, kadangi poveikio vietoje nėra nubrozdinimo, kuris dėl smūgio kampo būtų susidaręs, jeigu būtu spirta į veidą stovinčiam žmogui. Nukentėjusysis turėjo galimybę išgyventi, jeigu po sužalojimo jam būtų suteikta skubi kvalifikuota medicininė (chirurginė) pagalba. Sumušto gulinčio ant nugaros ir gargaliuojančio (kas byloja apie apsunkintą kvėpavimą) nukentėjusiojo pavertimas ant šono nukentėjusiajam negalėjo pakenkti, priklausomai nuo kvėpavimo apsunkinimo priežasties, tai gali būti vertinama kaip pirmoji pagalba nukentėjusiajam.

Asmens kratos metu buvo paimtas kaltinamojo D. P. mobilaus ryšio telefonas, jį apžiūrėjus pranešimų skyrelyje rastos žinutės. Siuntėjas „Suba“ 2007-07-07 13.44 val. praneša „Jei kas nors klaus, tai išėjom iš rusliau kokią 4-5 valandą, ėjom pro Gintą“, 2007-07-08 0.33-0.39 val. siuntėjas 37060273156 praneša, jog „Mentai vaikšto“ (b. l. 156, 158161, t. 1).

Aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina N. J., D. P. bei A. S. kaltę apiplėšus, o N. J. kaltę plėšimo metu dar ir tyčia nužudžius V. P., taip pat M. M. kaltę dėl vaikų įtraukimo į nusikalstamą veiką ir kurstymo padaryti plėšimą.

Kaltinamųjų N. J., D. P. bei A. S. parodymais bei kitais juos patvirtinančiais įrodymais nustatyta, kad pagal išankstinį tarpusavio susitarimą jie užpuolė taku ėjusį V. P., jį sumušė ir, tokiu būdu palaužę nukentėjusiojo pasipriešinimą, pagrobė V. P. su savimi turėtą turtą. Spręsdamas apie kiekvieno iš minėtų kaltinamųjų panaudoto prieš nukentėjusįjį smurto pobūdį ir apimtį, teismas remiasi kaltinamųjų parodymais, gretindamas juos tarpusavyje ir su teismo medicinos specialisto užfiksuotais nukentėjusiojo sužalojimais. Visi trys kaltinamieji patvirtino, jog pirmasis smurtauti prieš nukentėjusįjį pradėjo N. J., įsibėgėjęs koja spirdamas jam į nugarą. D. P. parodymus, jog jis vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į sėdmenis, visiškai patvirtino tai matęs A. S. bei N. J., kuris nurodė pats nematęs, kaip D. P. smurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau šią aplinkybę sekančią dieną sužinojęs iš D. P. ir A. S.. A. S. yra kaltinamas du kartus spyręs nukentėjusiajam į liemenį, vienok šią aplinkybę nurodo tik kaltinamasis D. P.. Pats A. S. pripažįsta spyręs nukentėjusiajam vieną kartą, tik vieną A. S. smūgį nukentėjusiajam nurodo ir N. J., sužalojimų liemens srityje nukentėjusiajam teismo medicinos specialistas neužfiksavo. Todėl, nesant patikimų įrodymų dėl didesnio smūgių skaičiaus, pripažįstamas įrodytu tik vienas A. S. spyris nukentėjusiajam. N. J. ir A. S. parodymais taip pat nustatyta, jog N. J. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą, ką visiškai patvirtina teismo medicinos specialisto išvadą, jog nukentėjusiajam ne mažiau vienu traumuojančiu smūginiu kontaktu su kietu buku ribotu paviršiumi, jį turinčiu daiktu buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. N. J. taip pat pripažįsta vieną kartą iš viršaus spyręs gulinčiam nukentėjusiajam į veidą, kas visiškai atitinka teismo medicinos specialisto užfiksuotą mirtino sužalojimo padarymo mechanizmą. Nors D. P. nurodo, kad N. J. nukentėjusiajam spyrė į galvą 2-3 kartus, o A. S. nurodo, kad N. J. vieną kartą spyrė į veidą ir vieną kartą į pakaušį, šie parodymai nėra pakankami pagrįsti kaltinimo teiginį, jog N. J. spyrė nukentėjusiajam į galvą ne mažiau dviejų kartų. Kaip minėta, teismo medicinos specialistas neatmeta galimybės, jog mirtinas sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas ir vienu kojos smūgiu. A. S. patvirtina N. J. parodymus, jog šis nukentėjusiajam į veidą (t. y. į specialisto nustatyto sužalojimo vietą) spyrė tik vieną kartą, pakaušio srityje nukentėjusiajam jokių sužalojimų nerasta. Tuo tarpu D. P., nurodydamas 2-3 N. J. suduotus smūgius nukentėjusiajam į galvą, visiškai nemini aukščiau aptarto smūgio į galvą kumščiu, kas neleidžia paneigti prielaidos, jog jis gali painioti N. J. ranka ir koja suduotus smūgius. Todėl teismas pripažįsta byloje surinktais įrodymais patvirtintą tik vieną N. J. spyrį koja nukentėjusiajam į galvą.

Išanalizavęs kaltinamųjų bei liudytojų parodymus teismas laiko patikimai nustatytu, kad kaltinamieji N. J., A. S. ir D. P. smurtavo prieš nukentėjusįjį turėdami tikslą pagrobti jo turtą, bei konstatuoja, jog kaltinamojo M. M. versija, neva jis nedalyvavo inkriminuotų nusikaltimų padaryme, yra visiškai paneigta.

Liudytojai R. G. ir V. V., kurie yra M. M. draugai ir neturi jokių motyvų jį apkalbėti patvirtino, kad tuo momentu, kuomet lauke kilo šurmulys, automobilyje kartu su jais nebuvo nei vieno iš kaltinamųjų, kas visiškai atitinka ir kaltinamųjų parodymus, jog tuo momentu, kuomet jie pamatė ateinantį V. P., visi kaltinamieji drauge stovėjo prie mašinos. Ši aplinkybė paneigia aiškiai nelogišką M. M. aiškinimą, jog jis, būdamas prie mašinos kartu su kitais kaltinamaisiais, nematė nukentėjusiojo užpuolimo momento – M. M. teigia pamatęs takeliu ateinantį žmogų, po to pamatęs, kad žmogus jau pargriautas, jo veidas kruvinas, o šalia jo stovi kiti kaltinamieji. Beje, teismo medicinos specialisto išvada, liudytojos D. L. parodymais nustatyta, kad V. P. buvo vartojęs nežymų alkoholio kiekį ir įvykio metu nebuvo bent kiek ženkliau apsvaigęs, kas visiškai paneigia ir M. M. aiškinimą, neva nukentėjusysis buvo smarkiai girtas ir ėjo svirduliuodamas (šią M. M. nurodomą aplinkybę paneigia ir kitų kaltinamųjų parodymai). Nustačius, kad M. M. meluoja, duodamas parodymus tiek dėl nukentėjusiojo girtumo, tiek ir dėl jo užpuolimo aplinkybių, nustatinėdamas V. P. užpuolimo aplinkybes, teismas remiasi visų pirma kaltinamųjų N. J., D. P. bei A. S. parodymais. Jais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi šių kaltinamųjų parodymus dėl prieš nukentėjusįjį vartoto smurto patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kitais bylos įrodymais patvirtinami ir jų parodymai dėl pagrobto iš V. P. turto. Pažymėtina ir tai, jog be pačių kaltinamųjų, betarpiško V. P. mušimo momento nematė jokie kiti pašaliniai asmenys, vienok kaltinamieji N. J., A. S. ir D. P. visų apklausų ikiteisminiame tyrime ir teisme metu kategoriškai patvirtino, jog būtent jie betarpiškai mušė V. P. ir pagrobė jo turtą, tuo tarpu M. M. pats betarpiškai jokio fizinio smurto nenaudojo ir nukentėjusiojo turto nepasisavino. Ši aplinkybė visiškai paneigia M. M. aiškinimą, neva kiti kaltinamieji, kerštaudami už tai, kad jis pranešė apie įvykį policijai, tarpusavyje susitarę melagingai jį kaltina padarius nusikaltimą, kuriame jis nedalyvavo.

Byloje apklaustų asmenų parodymais nustatytos M. M. kreipimosi į policiją aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tokiu būdu M. M. siekė ne padėti V. P. nužudymą tiriantiems pareigūnams išaiškinti nusikaltimą, tačiau, bandydamas sukurti pašalinio įvykio stebėtojo įvaizdį, pats išvengti atsakomybės. M. M., būdamas suaugęs, tarnybos kariuomenėje patirtį turintis vyras, dar nusikaltimo vietoje neabejotinai suprato, kad sumušto nukentėjusiojo palikimas nusikaltimo vietoje kelia grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, tačiau, kaip pats nurodo, apsiribojo nukentėjusiojo pavertimu ant šono, jog šis neužspringtų, ir kartu su kitais kaltinamaisiais išėjo namo, nesiimdamas priemonių pranešti apie įvykį policijai ar medikams. Vienok, ne kitaip kaip siekdamas susikurti alibi tuo atveju, jeigu nukentėjusysis dėl panaudoto smurto patirtų rimtesnius sužalojimus ar net mirtų, M. M. netrukus po išsiskyrimo su kitais kaltinamaisiais paskambino savo draugei L. Z. ir pasakė, kad N. J. su A. S. ir D. P. sumušė vyrą ir pagrobė jo telefoną, žiedą bei diržą. Beje, M. M., akcentuodamas savo pasyvaus stebėtojo vaidmenį nusikaltime, teisme neigė matęs, jog buvo paimtas nukentėjusiojo diržas, ką visiškai paneigia L. Z. parodymai, jog šią aplinkybę M. M. žinojo iš karto po nusikaltimo. Pažymėtina ir tai, jog M. M. aiškino savo draugei L. Z. neva nesudraudęs nepilnamečių kaltinamųjų todėl, kad šie buvo „girti ir įsiutę“, tuo tarpu apklausiamas teisme nurodė, kad A. S. ir D. P. nebuvo girti, lygiai kaip nenurodė, jog kaltinamieji būtų turėję kokį nors pagrindą susierzinimui ar kokį nors kitą, negu nustatyta šiuo nuosprendžiu, motyvą užpulti nukentėjusįjį. Kaltinamojo M. M., liudytojo R. G. parodymais nustatyta, jog R. G., pirmasis sužinojęs apie nukentėjusiojo mirtį, apie tai iš karto informavo M. M., nors buvo pažįstamas ir palaikė ryšius su visais kaltinamaisiais, kas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog ši informacija tiesiogiai lietė M. M. interesus. Sužinojęs, jog nukentėjusysis mirė, M. M. vėlgi nesiėmė pranešti jam žinomų nusikaltimo aplinkybių policijai, tačiau apie nukentėjusiojo mirtį informavo N. J., inicijuodamas susitikimą su juo bei A. S., kuriame dalyvavo ir R. G.. Tiek M. M., tiek R. G. patvirtino, jog ir susitikus su N. J. bei A. S., klausimas apie pranešimą policijai pokalbio metu apskritai nebuvo aptarinėjamas. Priešingai, N. J. ir A. S. parodė, kad M. M. liepė jiems atsikratyti pagrobtais daiktais ir „būti tyliai“. Nors M. M. šią aplinkybę neigia, kartu su juo susitikime su N. J. bei A. S. buvęs R. G. taip pat patvirtino jiems pataręs atsikratyti pagrobtu turtu. Liudytoja L. Z. patvirtino, kad ir vakare su M. M. nuvažiavus pasikalbėti su kitais kaltinamaisiais, jokios kalbos apie pranešimą policijai nebuvo. Kaip nurodo M. M. ir R. G., į policiją, prieš tai pasitarę su policijoje dirbančia R. G. seserimi ir nieko apie tai nesakę kitiems kaltinamiesiems, jie kreipėsi tik sekančią dieną, t. y. liepos 8 d. Šių aplinkybių visuma patikimai patvirtina, jog sužinoję apie nukentėjusiojo mirtį, R. G. ir M. M., patardami nepilnamečiams kaltinamiesiems neišsiduoti ir sunaikinti įkalčius, iš pradžių bandė tokiu būdu trukdyti tyrimui, M. M. siekiant išvengti atsakomybės, tačiau supratę, kad nusikaltimas vis tiek bus išaiškintas, bei pokalbių su kitais kaltinamaisiais metu išsiaiškinę, kad sulaikyti policijos pastarieji iškels aikštėn ir M. M. vaidmenį nusikaltime, pasirūpino užbėgti įvykiams už akių ir patys neva pranešė apie N. J., D. P. bei A. S. padarytą nusikaltimą. Tuo būdu M. M. versija, neva kiti kaltinamieji jį apkalba kerštaudami už pranešimą apie jų padarytą nusikaltimą, yra akivaizdžiai paneigta ir atmetama kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Iš N. J., D. P. ir A. S. parodymų matyti, kad D. P. ir A. S. prie tvenkinio buvo pakviesti būtent M. M. iniciatyva, kuris kartu su N. J. jiems keletą kartų skambino telefonu. Šių kaltinamųjų parodymai paneigia M. M. ir V. V. aiškinimą, neva jiems M. M. telefonu skambino V. V.. Kaip toliau matyti iš visų keturių kaltinamųjų bei liudytojų R. G. ir V. V. parodymų, su vėliau atėjusiais D. P. ir A. S. bendravo tiktai M. M. ir N. J., kas patvirtina, kad V. V. nebuvo jokio motyvo kviesti į jų kompaniją šiuos kaltinamuosius, su kuriais pastarasis nurodė jokių artimesnių santykių nepalaikąs. Priešingai, V. V. ir M. M. nurodo esą draugai, ko pasekoje V. V. gali būti suinteresuotas duoti parodymus pastarojo naudai. M. M. teigia, jog V. V. skambino kitiems kaltinamiesiems važinėjantis automobiliu, tačiau nustatyta, kad būtent V. V. vairavo automobilį, todėl nelogiška manyti, kad V. V., vairuodamas automobilį, dar būtų ir keletą kartų svetimu telefonu be jokio pamatuoto preteksto pats skambinęs D. P. ir A. S., kurių net nelaiko draugais, kai kartu su juo automobilyje buvo niekuo neužimtų ir žymiai artimesnius santykius su minėtais kaltinamaisiais palaikančių asmenų. Tuo būdu netikėti N. J., D. P. ir A. S. parodymais, jog D. P. ir A. S. skambino M. M. bei, pastarojo pasiūlymu, N. J., nėra pagrindo.

Aiškinantis motyvą, dėl kurio M. M. primygtinai kvietė A. S. ir D. P. ateiti prie tvenkinio pažymėtina, kad nors A. S. ir D. P. nurodo buvę įkalbinėjami ateiti atsigerti alaus, iš tolesnių kaltinamųjų bei liudytojų parodymų matyti, kad automobilyje buvę asmenys alaus beveik neturėjo, ir atėję A. S. ir D. P. alumi vaišinami nebuvo. Gi M. M. ir N. J. tokios kitų kaltinamųjų kvietimo priežasties netgi nemini teigdami, jog A. S. ir D. P. buvo kviečiami paprasčiausiai „prisijungti prie jų“. Priimant dėmesin, jog automobilyje buvę asmenys visą vakarą dalyvavo pokylyje, jau buvo pakankamai apgirtę ir daugiau alkoholio iš esmės nebeturėjo, o A. S. ir D. P. tuo metu dalyvavo pokylyje su kita kompanija ir tik po M. M. įkalbinėjimų nenoromis sutiko ateiti prie tvenkinio, akivaizdu, jog kaltinamųjų susitikimo vėlyvu nakties metu nuošalioje vietoje tikslas buvo ne alaus gėrimas, kurio tuo metu kaltinamieji jau ir nebeturėjo. Šių aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo netikėti D. P. parodymais, jog kaltinamiesiems susitikus, M. M. pasiūlė eiti prie netoliese esančio „Meilės akmens“ ir ką nors apiplėšti, netrukus po to jie pamatė takeliu einatį vyrą, M. M. pasakė „einam pažiūrėti, ką žmogus turi“, ir paragino tą žmogų „nukirsti“. D. P. nurodytą M. M. pasiūlymą ką nors apiplėšti dar iki pasirodant V. P. iš esmės patvirtino ir A. S. parodydamas, kad „kokį žmogų užpulti, mums buvo tas pats, nesitarėme, kad užpulsime būtent tą žmogų“. Be to, aiškindamas teismui, jog pamačius nukentėjusįjį, M. M. įkalbinėjo jį tik „nukirsti“, A. S. nepaneigė savo 2007-07-10 ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų (2 t., b. l. 42-43), jog įkalbinėdamas juos užpulti nukentėjusįjį, M. M. sakė „ko čia myžat į batą, gal turi pinigų“, bei nesugebėjo paaiškinti teismui kodėl, apklausiamas teisiamajame posėdyje, šią aplinkybę bandė aiškinti kiek kitaip. D. P. ir A. S. aiškinimo apie M. M. kurstymą padaryti plėšimą iš esmės nepaneigė ir N. J., kuris nurodė, jog neišgirdo aukščiau aptarto A. S. įvardinto M. M. atsakymo į jo nepritarimą pasiūlymui „nukirsti“ žmogų. Aptartų kaltinamųjų parodymų kontekste teismas neturi pagrindo netikėti ir liudytojos R. S. parodymais dėl M. M. vaidmens inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kaltinamųjų tikslą užpulti ir sumušti nukentėjusįjį būtent turto užvaldymo tikslu akivaizdžiai patvirtina ir tolesni kaltinamųjų veiksmai, kuomet, nesant nei konfliktinės situacijos, nei jokio kito preteksto smurtauti, pro šalį keleto metrų atstumu einantis kaltinamiesiems nepažįstamas žmogus buvo užpultas ir mušamas tol, kol fiziniu smurtu jam buvo atimta galimybė atlikti bet kokius aktyvius veiksmus, o kaltinamieji įgavo galimybę netrukdomai iškraustyti nukentėjusiojo kišenes ir pagrobti jo turtą. Pažymėtina ir tai, kad fiziniu smurtu palaužę nukentėjusiojo pasipriešinimą, kaltinamieji pagrobė ne tik vertingus nukentėjusiojo daiktus, kas leistų daryti prielaidą, jog kaltinamųjų tyčia užvaldyti svetimą turtą susiformavo jau po nukentėjusiojo sumušimo, atsitiktinai pamačius vertingą nebegalinčio priešintis nukentėjusiojo turtą (pvz., telefoną). Kaltinamieji gi, detaliai apieškoję sumuštąjį, pagrobė iš esmės visą nukentėjusiojo su savimi turėtą turtą, net ir tą, kuris jiems iš esmės jokios vertės neturėjo (vizitines korteles su dėklu, varpelį), kas taipogi patvirtina išankstinę jų tyčią užpulti žmogų turto užvaldymo tikslu. Kaltinamųjų parodymai bei nustatyti jų objektyvūs veiksmai leidžia teigti, kad kaltininkų išankstinis susitarimas apėmė fizinio smurto – smūgių sudavimo rankomis ir kojomis – panaudojimą ir, tokiu būdu palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą, nukentėjusiojo turto pagrobimą. Taigi pagal kaltininkų išankstinį susitarimą galutinis jų nusikalstamos veikos tikslas buvo svetimo turto pagrobimas, o fizinis smurtas buvo tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta įrodytu, jog kaltinamieji N. J., A. S. ir D. P., užpuolė V. P. turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą būtent šiuo tikslu ir, palaužę nukentėjusiojo pasipriešinimą, pagrobė jo turtą, t. y. padarė plėšimą, kvalifikuojamą pagal BK 180 str. 1 d.

Kaltinamieji N. J., A. S. ir D. P. pripažįsta pagrobę nukentėjusiojo telefoną, diržą, žiedą, varpelį ir dėklą vizitinėms kortelėms, jų parodymus dėl šios aplinkybės atskirose detalėse patvirtina ir kaltinamojo M. M., liudytojų R. G., V. V., L. Z. parodymai, dalį pagrobto turto pareigūnai rado kaltinamųjų nurodytoje vietoje tvenkinyje. Todėl kaltinamųjų kaltė dėl šio turto pagrobimo abejonių nekelia. Vienok byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji būtų pagrobę ir nukentėjusiojo piniginę bei telefono dėklą. Kaltinamieji kategoriškai neigia pagrobę šiuos daiktus, kurie taip ir nebuvo rasti, asmenų, kurie minimus daiktus būtų matę kaltinamųjų žinioje ar girdėję kaltinamuosius apie juos kalbant, byloje nenustatyta. Kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo telefoną iš dėklo, kuris, pasak nukentėjusiosios R. P., buvo prisegtas prie diržo, ištraukė A. S., kuris po to iš kelnių kilpų ištraukė ir patį diržą. Akivaizdu, jog ištraukti iš kelnių kilpų diržą kartu su prie jo pritvirtintu telefono dėklu, kuris pro skirtas įverti diržui kilpas nepralįstų, nėra galimybės, telefono dėklas, priklausomai nuo jo konstrukcijos, iš pradžių turi būti arba nuimtas nuo diržo, arba savaime iškristi, traukiant diržą. Nenustačius, kad kaltinamieji būtų kartu su kitais daiktais paėmę ir V. P. piniginę bei telefono dėklą, negalima kategoriškai paneigti prielaidos, jog šiuos, mušimo bei kišenių kraustymo metu galimai šalia nužudytojo pasimetusius daiktus iki policijai atvykstant į nusikaltimo vietą galėjo pasisavinti ir kiti, su nukentėjusiojo užpuolimu nesusiję bei įvykio vietoje vėliau atsidūrę asmenys. Remiantis išdėstytu, piniginės bei telefono dėklo pagrobimas iš kaltinimo šalinamas kaip neįrodytas.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis N. J. iš anksto būtų planavęs nužudyti iki tol jam nepažįstamą V. P., taip pat kad tokią išankstinę tyčią būtu turėję kiti kaltinamieji. Kaip minėta, kaltinamieji veikė susitarę nukentėjusįjį primušti ir pagrobti jo turtą, jų išankstinė tyčia neapėmė gyvybės atėmimo (prieš nukentėjusįjį nebuvo naudojami kokie nors žalojantys įnagiai, mirtinas sužalojimas padarytas vienu kojos spyriu, smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo intensyvus). Tačiau plėšimo metu nusprendęs, kad prieš nukentėjusįjį jo paties bei kitų kaltinamųjų naudojamas fizinis smurtas (smūgis kumščiu į veidą, pargriovimas ant žemės, spyriai į liemenį) nėra pakankamas palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir pagrobti jo turtą, viršindamas susitarimo su bendrininkais dėl plėšimo ribas, kaltinamasis N. J. batu apauta koja iš viršaus spyrė pargriautam ant žemės nukentėjusiajam į kaktą. Akivaizdu, kad suduodamas tokio pobūdžio ir stiprumo (ką patvirtina padaryto sužalojimo mastas) smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą, N. J. suprato, kad dėl jo veiksmų ne tik neišvengiamai bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir kils reali grėsmė nukentėjusiojo gyvybei ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas, tuo sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Dėl paminėtų aplinkybių kolegija laiko, kad kaltinamasis N. J. nužudė V. P., veikdamas netiesiogine, staiga susiformavusia tyčia. Abejonių, kad kaltinamojo N. J. pavartotas smurtas buvo tiesioginė V. P. mirties priežastis, nekyla, teismo medicinos specialistas patvirtino, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė smūgis į kaktos sritį, kurį, kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, sudavė N. J.. N. J. tyčia nužudė plėšimo metu, siekdamas turtinės naudos, jo veika kvalifikuojama taip pat ir pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (veikos padarymo metu galiojusi 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Kadangi nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo N. J. veiksmais padarytas kūno sužalojimas, nenustačius, jog kiti kaltinamieji būtų naudoję fizinį smurtą turėdami tyčią nužudyti, traukti juos baudžiamojon atsakomybėn dėl V. P. nužudymo nėra pagrindo.

Visi keturi kaltinamieji yra kaltinami pagal BK 180 str. 1 d. ne tik svetimo turto pagrobimu panaudojant fizinį smurtą, tačiau ir grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, apsupant nukentėjusįjį. Kolegija laiko, jog šis alternatyvus plėšimo objektyviosios pusės požymis kaltinamiesiems inkriminuotas nepagrįstai. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad kaltinamieji žodžiu ar veiksmais, tame tarpe ir apsupdami V. P., būtų išreiškę nukentėjusiajam reikalavimą atiduoti turimą turtą. Fizinis smurtas turto užvaldymo tikslu prieš nukentėjusįjį buvo pradėtas naudoti iš karto, nuo pat užpuolimo pradžios, nesuteikiant užpultajam galimybės atiduoti savo turtą grasinimo įtakoje betarpiškai nenaudojant fizinio smurto. Taigi nukentėjusiojo apsupimas prieš pradedant smurtauti duotoje situacijoje gali būti vertinamas tik kaip atitinkamos pozicijos patogesniam iš anksto suplanuotam fizinio smurto naudojimui užėmimas, o ne kaip grasinimas panaudoti fizinį smurtą. Todėl šis be pagrindo kaltinamiesiems inkriminuotas plėšimo objektyviosios pusės požymis iš kaltinimo šalinamas kaip nepasitvirtinęs.

Nenustačius, jog kaltinamieji būtų pagrobę svetimą turtą grasindami panaudoti fizinį smurtą, negalima sutikti ir su ikiteisminio tyrimo metu duota kaltinamojo M. M. veikos kvalifikacija pagal BK 180 str. 1 d. Aukščiau aptartais kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad M. M. pats betarpiškai nenaudojo prieš nukentėjusįjį smurto ir nepagrobė jo turto, t. y. savo veiksmais nerealizavo nei dalies inkriminuoto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių. Vienok M. M. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis savo veiksmais – nevienkartiniu raginimu tiek prieš pradedant nusikaltimą, tiek ir jo eigoje – sukėlė N. J., D. P. ir A. S. pasiryžimą ir norą daryti bendrą konkrečią nusikalstamą veiką (plėšimą). Todėl M. M. veiksmai atitinka kurstymo padaryti nusikalstamą veiką požymius ir kvalifikuotini pagal BK 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d.

Nusikaltimo padarymo metu N. J. ir D. P. buvo 16 metų, A. S. – 17 metų amžiaus. Kaltinamųjų parodymais nustatyta, jog visi jie palaikė draugiškus tarpusavio santykius, kartu leisdavo laiką pakankamai ilgą laiko tarpą iki nusikaltimo. Todėl nekyla abejonių, jog kitų kaltinamųjų nepilnametystė nusikaltimo padarymo metu gerai juos pažįstančiam ir ženkliai vyresniam M. M. buvo akivaizdi. Iš to seka, jog aukščiau aptartais veiksmais sukurstydamas nepilnamečius padaryti plėšimą, M. M. tuo pačiu įtraukė vaikus į nusikaltimą, todėl jo veika taip pat kvalifikuojama ir pagal BK 159 str.

BPK 255 str. 1 d. nustato, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nors nukentėjusieji ir jų atstovė BPK 256 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta tvarka iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nepateikė prašymo keisti kaltinamųjų veikų kvalifikaciją, teismas, nuosprendžio priėmimo metu spręsdamas BPK 300 str. numatytus klausimus, laiko reikalingu pasisakyti dėl nukentėjusiųjų atstovės baigiamųjų kalbų metu išsakytų argumentų, kuriais remiantis, kaltinamųjų (išskyrus D. P.) veiką siūloma papildomai kvalifikuoti ir pagal BK 144 str. Kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pavojų nukentėjusiojo gyvybei tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlė N. J.. Įstatymas nenumato pareigos asmeniui, kuris tyčiniais smurtiniais į gyvybės atėmimą nukreiptais veiksmais atėmė gyvybę kitam žmogui, teikti šiam asmeniui pagalbą. Kaltininkas šiuo atveju kaip tik ir atsako už tai, jog tyčia nužudė žmogų, ir negali būti antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tai, jog atlikęs tyčinius veiksmus, nukreiptus nukentėjusiojo gyvybei atimti, po to nesiėmė teikti nukentėjusiajam pagalbą. Taipogi byloje nenustatyta, jog kiti kaltinamieji būtų siekę atimti V. P. gyvybę ar padarę jam pavojingus gyvybei arba priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi susijusius sužalojimus. Tuo būdu teismas laiko, jog kaltinamieji duotu atveju nėra BK 144 str. numatyto nusikaltimo subjektai, ko pasekoje nukentėjusiosios atstovės nurodyti argumentai negali būti laikomi pagrindu įrodymų tyrimo teisme atnaujinimui, kaip tai numato BPK 300 str. 2 d.

Tuo būdu visų keturių kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamieji privalo atsakyti. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. ir 91 str. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų N. J., D. P. ir A. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog jie:

prisipažino ir nuoširdžiai galisi nusikaltę, duodami nuoširdžius parodymus padėjo išaiškinti visus nusikaltime dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.),savo noru atlygino dalį plėšimu padarytos materialinės žalos (BK 59 str. 2 d.).

Nors kaltinamieji nurodo, kad M. M. pavertė sumuštą nukentėjusįjį ant šono, kad šis neužspringų, o N. J. taip pat aiškina šį veiksmą atlikęs kartu su M. M., pripažinti šią aplinkybę BK 59 str. 1 d. 1 p. numatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nemato pagrindo. BK 59 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai kaltininkas suteikia nukentėjusiajam pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengia ar bando išvengti sunkesnių pasekmių. Kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad sumuštą, kruvinu veidu, gargaliuojantį ir nebejudantį nukentėjusįjį jie nakties metu paliko gulėti lauke pakankamai nuošalioje vietoje puikiai suprasdami, jog yra labai menka tikimybė, kad iki ryto nukentėjusįjį kas nors atsitiktinai suras ir suteiks jam pagalbą. Iš teismo medicinos specialisto paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiojo pavertimas ant šono tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti vertinamas kaip pirmosios pagalbos suteikimas. Vienok pažymėtina, jog pirmosios medicininės pagalbos esmę sudaro bandymas stabilizuoti ar palengvinti nukentėjusiojo padėtį, iki kol jam bus suteikta kvalifikuota medicinos specialistų pagalba. Tuo tarpu kaltinamieji, akivaizdžiai matydami, jog nukentėjusiajam yra reikalinga skubi kvalifikuota medikų pagalba, ir turėdami visas galimybes pasirūpinti jos iškvietimu tiek ryšio priemonėmis, tiek ir kitais būdais (apklaustų asmenų parodymais nustatyta, jog nusikaltimas įvykdytas netoliese Kretingos rajono ligoninės), paliko nukentėjusįjį vieną bejėgiškoje būklėje. Todėl mėginimas teikti pirmąją pagalbą suvokiant, jog ji nebus pakankama sunkesnių pasekmių išvengimui, ir medikų neiškvietimas akivaizdžiai skubios jų pagalbos reikalingam nukentėjusiajam negali būti vertinamas kaip pagalbos suteikimas ar bandymas aktyviais veiksmais išvengti sunkesnių pasekmių.

Visų keturių kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe plėšimo epizode teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupe. Nors nusikaltimo vykdytojai buvo tik N. J., A. S. ir D. P., priimant dėmesin aktyvų M. M. kurstymą, kurio pasekoje susiformavo nepilnamečių vykdytojų tyčia nusikalsti, bei atsižvelgiant į tai, kad aktyvius kurstymo veiksmus M. M. atliko ir vykdytojams jau betarpiškai realizuojant nusikaltimo objektyviąją pusę, nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia ir M. M. atsakomybę nėra pagrindo.

Kaltinamųjų N. J. ir M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, jog jie nusikalto apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai sustiprino kaltininkų pasiryžimą nusikalsti ir turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui. Aukščiau aptartais kaltinamųjų bei liudytojų parodymais nustatyta, jog prieš nusikaltimo padarymą N. J. ir M. M. vartojo pakankamai ženklų alkoholio kiekį ir buvo apsvaigę, todėl jų girtumas nusikaltimo padarymo metu teismui abejonių nekelia. Tuo tarpu A. S. ir D. P. parodymais nustatyta, jog laikotarpiu nuo liepos 6 d. 18-19 val. iki nusikaltimo padarymo jie buvo išgėrę atitinkamai vieną ir dvi stiklines alaus, kiti kaltinamieji bei liudytojai taipogi patvirtino, kad A. S. ir D. P. nebuvo apsvaigę, todėl ši kaltinamiesiems A. S. ir D. P. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalinama kaip nepasitvirtinusi.

Kaltinamasis N. J. yra nepilnametis, neteistas ir administracine tvarka nebaustas, mokosi, gyvena su tėvais materialiai aprūpintoje šeimoje, į policiją dominančių vaikų elgesio apskaitą neįrašytas. N. J. įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Neturėdamas jokių materialinių nepriteklių, N. J. dėl menkaverčio pasipelnymo užpuolė, apiplėšė ir nužudė iki tol nepažįstamą, pagal amžių seneliu jam galintį būti senyvą žmogų, buvo aktyviausias bendrininkų grupės padaryto plėšimo vykdytojas. Įvertinus visas šias bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam skiriamos griežtos realios artimos sankcijų vidurkiui sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės (nustatant bausmių vidurkį pagal BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d. taisykles). Skiriant bausmę už nužudymą pažymėtina, jog pagal BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d. nuostatas bausmės vidurkis nepilnamečiui už paprastą (BK 129 str. 1 d.) ir kvalifikuotą (BK 129 str. 2 d.) nužudymą yra iš esmės vienodas, todėl parenkant bausmę už kvalifikuotą nužudymą, parenkama atitinkamai griežtesnė bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Kaltinamasis D. P. yra nepilnametis, neteistas ir administracine tvarka nebaustas, mokosi, gyvena be tėvo, materialiai aprūpintoje, tačiau į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įtrauktoje šeimoje, į policiją dominančių vaikų elgesio apskaitą neįrašytas, serga epilepsija (3 t., b. l. 132). Kaltinamasis A. S. yra nepilnametis, neteistas ir administracine tvarka nebaustas, gyvena su tėvais materialiai aprūpintoje šeimoje, į policiją dominančių vaikų elgesio apskaitą neįrašytas, mokosi, iš ankstesnės mokymosi vietos charakterizuotas patenkinamai. Kaltinamieji A. S. ir D. P. padarė įžūlų tyčinį apysunkį smurtinį savanaudišką nusikaltimą. Gyvendami materialiai aprūpintose šeimose ir nejausdami nepriteklių, kaltinamieji turto užvaldymo tikslu panaudojo brutualų fizinį smurtą prieš senyvo amžiaus, grupei užpuolikų aiškiai neturėjusį galimybės aktyviai pasipriešinti žmogų. Tokiu būdu kaltinamieji aiškiai pademonstravo savo antivisuomeniškas nuostatas, panieką nukentėjusiajam ir visuotinai priimtoms bendro elgesio taisyklėms. A. S. kartu su N. J. po nusikaltimo dalyvavo ciniškose pagrobto turto dalybose, ketino dalį pagrobto turto parduoti, o po to išmetė jį į tvenkinį, siekdamas išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į šias, taip pat atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybę, abiems kaltinamiesiems skirtinos griežčiausios sankcijoje numatytos rūšies, mažesnės už sankcijos vidurkį realios laisvės atėmimo bausmės. Kaip minėta, ir neturėdami materialinių nepriteklių, A. S. ir D. P. ėmėsi daryti smurtinį savanaudišką nusikaltimą, o būdami nepilnamečiaus, nusikalto nakties metu, prieš tai gėrė alų, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamųjų teigiami socialiniai ryšiai yra itin silpni, o jų elgesiui veiksmingai kontroliuoti tėvų valdžios poveikis akivaizdžiai nebėra pakankamai efektyvus. Todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečių nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, o bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo jų atžvilgiu nebus pasiekti. Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, jog pakankamai trumpalaikių, tačiau realių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas A. S. ir D. P. visiškai atitinka BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir neprieštarauja BK 91 str. 3 d. bei 92 str. 1 d. nuostatoms. Įvertinant aplinkybę, jog D. P. vaidmuo nusikaltime, lyginant su kitų bendrininkų vaidmeniu, buvo mažiausiai aktyvus, jis pats betarpiškai nukentėjusiojo turto nepasisavino, bei atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę, jam skiriama švelnesnė negu A. S. bausmė.

Kaltinamasis M. M. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi. Kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, M. M., būdamas pilnamečiu ir jau turėdamas gyvenimiškos patirties, sukurstė nusikalsti ženkliai už save jaunesnius nepilnamečius, iki to neturėjusius ketinimų daryti nusikalstamą veiką. M. M. sukurstė užpulti senyvo amžiaus aktyviau pasipriešinti grupiniam užpuolimui negalintį žmogų, ragindamas jį mušti bei atimti turtą, net ir po nukentėjusiojo sumušimo bei sužalojimo tokiau ragino kraustyti jo kišenes, skatindamas kitų kaltinamųjų godumą bei kitas žemas paskatas. Pasinaudodamas nepilnametystės sąlygotu kitų kaltinamųjų neatsakingumu bei lengvabūdiškumu, M. M. įtikino juos realizuoti nusikaltimo objektyviosios pusės požymius be fizinės jo pagalbos, tuo neabejotinai siekdamas patraukimo atsakomybėn atveju palengvinti savo padėtį. Akivaizdu, jog palenkdamas nepilnamečius nusikalsti, iš esmės vadovaudamas nusikaltimui, vėliau duodamas nurodymus dėl nusikaltimo pėdsakų slėpimo, M. M. siekė įtvirtinti savo vadovaujantį vaidmenį kitų kaltinamųjų tarpe (kuris, įvertinant nepilnamečių paklusimą jo nurodymams, jau ir tuo metu buvo pakankamai ryškus), jog ir ateityje, po nusikaltimo padarymo nepilnamečiams tapus nuo jo priklausomiems, galėtų jais pasinaudoti darant nusikalstamas veikas. Sukurstydamas nepilnamečius padaryti plėšimą, M. M. iš esmės netiesiogiai sąlygojo ir plėšimo metu N. J. padarytą nukentėjusiojo nužudymą, taigi M. M. nusikalstama veika yra betarpiškai susijusi ne tik su trijų anksčiau jokių teisėtvarkos pažeidimų nepadariusių nepilnamečių įtraukimu į nusikalstamą veiklą, tačiau ir su negrįžtamų pasekmių sukėlimu nukentėjusiojo šeimai. M. M. nei kiek nesigaili nusikaltęs, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nepaisant to, jog M. M. pats betarpiškai nerealizavo nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, aukščiau aptartais įrodymais nustatyti jo veiksmai patvirtina lemiamą M. M. vaidmenį bendrininkų grupės padarytame plėšime. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą už abu nusikaltimus jam skirti realias laisvės atėmimo bausmes, parenkant artimą sankcijų vidurkiui bausmių dydį. Kaltinamojo nusikalstamų veikų pobūdis, jo elgesys iki nusikaltimo ir po jo padarymo įgalina daryti išvadą, jog bausmės tikslai M. M. atžvilgiu bus pasiekti tik realiai atliekant bausmę, BK 75 str. 1 d. nuostatų taikymui kolegija nemato pakankamo pagrindo. Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. tvarka paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Nukentėjusioji R. P. byloje pareiškė 26122 litų 11 ct. dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 56-74,100-103, t. 3). Nurodo, kad turtinę žalą sudaro:

pagrobto turto vertė,suniokotų drabužių vertė,laidojimo bei kapavietės sutvarkymo išlaidos, išlaidos notaro paslaugoms,išlaidos už bylos dokumentų kopijavimą,nužudytojo skolų grąžinimo išlaidos.

Taip pat nurodo, jog po vyro mirties yra gavusi 780 litų dydžio socialinę pašalpą.

Ieškinys iš dalies tenkintinas. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamieji pagrobė 1129 litų bendros vertės V. P. turtą - 150 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Siemens“, 175 litų vertės odinį diržą, 675 litų vertės auksinį žiedą, 70 litų vertės varinį varpelį ir 59 litų vertės dėklą vizitinėms kortelėms (piniginės bei telefono dėklo pagrobimą teismas pripažino neįrodytu). Nukentėjusiosios nurodyta suniokotų nužudytojo drabužių vertė (kostiumas 1200 litų, marškiniai 185 litai) yra reali, atitinkanti sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Todėl visi keturi kaltinamieji privalo solidariai atlyginti šią plėšimu padarytą materialinę žalą, susidedančią iš plėšimo metu suniokotų drabužių bei pagrobto turto vertės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji savanoriškai atlygino dalį žalos: N. J. ir D. P. – po 500 litų, A. S. – 395 litus, neatlyginta žalos dalis sudaro 1119 litų. Ši suma priteistina solidariai iš visų keturių plėšime dalyvavusių kaltinamųjų (CK 6.279 str. 1 d.). Kadangi kaltinamasis N. J., kuris žalos padarymo metu buvo 16 metų amžiaus, o šiuo metu yra 17 metų amžiaus, bei kaltinamasis D. P., kuris žalos padarymo metu buvo 15 metų amžiaus, o šiuo metu yra 16 metų amžiaus, neturi žalai atlyginti pakankamo turto ar uždarbio, vadovaujantis CK 6.276 str. žalos atlyginimas subsidiarine tvarka priteisiamas ir iš nepilnamečių kaltinamųjų tėvų, civilinių atsakovų A. D., S. J. ir S. J.. Teismas taipogi pažymi, jog kaltinamajam A. S. 2008-05-08 sukaks 18 metų amžiaus, nuo šios datos pagal CK 6.276 str. 3 d. besąlygiškai pasibaigia nepilnamečio kaltinamojo tėvų pareiga atlyginti nepilnamečio padarytą žalą. Kadangi iki A. S. pilnametystės nuosprendis dar nebus įsiteisėjęs ir nebus vykdomas, žalos atlyginimas iš A. S. tėvų subsidiarine tvarka nepriteisiamas, kaltinamasis A. S. padarytą žalą privalės atlyginti bendrais pagrindais.

Nukentėjusysis ar jo atstovas turi teisę ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu susipažinti su bylos medžiaga, daryti bylos dokumentų išrašus ir nuorašus. Kolegijos nuomone, šios nukentėjusiojo teisės yra pakankamos, užtikrinant nukentėjusiajam galimybę veiksmingai realizuoti savo procesines funkcijas baudžiamojo proceso metu. Bylos dokumentų kopijavimas šiuo atveju yra tik pagalbinė, daugiau patogumo teikianti nukentėjusiojo procesinių funkcijų įgyvendinimo priemonė. Todėl teismas nemato pakankamo pagrindo nukentėjusiosios turėtas bylos dokumentų kopijavimo išlaidas 108,50 lt. pripažinti būtinomis proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas priteisti iš kaltinamųjų, beje nukentėjusioji atitinkamo prašymo BPK 104 str. 2 d. tvarka ir nėra pateikusi.

BPK 109 str. nustato, kad kartu su baudžiamąja byla yra nagrinėjamas civilinis ieškinys tik dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji A. S., D. P. ir M. M. nebuvo kaltinami V. P. gyvybės atėmimu, todėl, dėl tyčinio V. P. nužudymo pripažįstant kaltu kaltinamąjį N. J., nužudytojo laidojimo išlaidas, kitą su gyvybės atėmimu susijusią turtinę žalą bei dėl V. P. nužudymo padarytą neturtinę žalą privalo atlyginti žalą nusikalstamais veiksmais padaręs kaltinamasis N. J..

Nukentėjusiosios nurodytos laidojimo išlaidos (laidojimo biurui, duobės kasimui, gedulingiems pietums, benzinui, vainikams, skrodimui, įkapėms, nuotraukai, maistui, kitoms smulkioms išlaidoms) 6135 litų 67 ct. sumoje, taip pat kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidos 11200 litų sumoje yra iš pagrįstos pateiktais dokumentais, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieškinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., šioje dalyje tenkintinas 16555 litų 67 ct. sumoje, minusuojant nukentėjusiajai išmokėtą 780 litų dydžio laidojimo pašalpą (CK 6. 291 str. 2 d.).

Teismas nemato pakankamo pagrindo tenkinti nukentėjusiosios prašymą priskirti prie laidojimo išlaidų ir išlaidas, turėtas telefono sąskaitoms (b. l. 73-74, t. 3) apmokėti. 359,59 lt. dydžio R. P. telefono sąskaita apima laikotarpį nuo 2007 m. birželio 16 iki liepos 15 d., nukentėjusioji nepateikė ir nenurodė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog yra sumokėta būtent už pokalbius, vykusius nuo liepos 7 d. ir susijusius su V. P. laidotuvių organizavimu. Tas pats pasakytina ir apie 192,53 lt. dydžio V. P. telefono sąskaitą už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 iki 31 d. (pažymėtina, jog įprastine tvarka naudojantis telefonu, ankstesnio mėnesio šio telefono sąskaita buvo 101,99 lt.). Nėra teisiškai pagrįstas ir nukentėjusiosios prašymas pripažinti nusikaltimu padaryta materialine žala pinigų sumas, kurias nukentėjusioji sumokėjo, gražindama kreditoriams velionio paimtas paskolas bei notarui už paveldėjimo dokumentų įforminimą. Mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimo jo įpėdiniams klausimai, kiek tai susiję su palikėjo materialaus turto bei sutartinių turtinių prievolių paveldėjimu, yra reglamentuojami išimtinai civilinės teisės normomis. Nusikaltimu padaryta turtinė žala civilinės teisės požiūriu užtraukia savo prigimtimi deliktinę civilinę atsakomybę, kuri yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kaip taisyklė nesusijusios su sutartiniais santykiais. Velionio įpėdinių turėtos išlaidos, perimant mirusiojo turtines teises bei sutartines prievoles, negali būti vertinama kaip kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala mirusiojo asmeniui ar turtui, todėl šias nukentėjusiosios turėtas išlaidas pripažinti nusikaltimu padaryta turtine žala negalima.

Nukentėjusieji byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 2 200 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 100-103, t. 3), prašydami priteisti R. P., J. T., V. R., D. P. po 500 000 litų, F. P. – 200 000 litų Ieškinys iš dalies tenkintinas. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – gyvybės atėmimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tame tarpe ir Europos žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens - valstybės - turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo N. J. veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta brandaus visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis V. P. mirties metu buvo sulaukęs beveik 59 metų amžiaus, dirbo, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog V. P. buvo geros fizinės ir dvasinės sveikatos, gyveno aktyvų gyvenimą, palaikė pozityvius socialinius ryšius. Nukentėjusiųjų parodymais taip pat nustatyta, kad V. P. su sutuoktine, vaikais ir jų šeimomis, tėvu siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie nuolat bendraudavo ir per šventes, ir kasdieniame gyvenime, teikė vieni kitiems pagalbą, laikė save vienos šeimos nariais. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusieji dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės vyro, tėvo, sūnaus netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste ieškovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, taip atsitiko ne dėl pačių nukentėjusiųjų, o dėl juos atstovaujančio teisininko požiūrio į neturtinės žalos atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra nepilnametis, nedirba, neturi turto, materialiai atsakingų už nepilnamečio kaltinamojo padarytą žalą jo tėvų turtas bei pajamos taip pat nėra pakankami prašomo dydžio žalai atlyginti, šeimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusieji (priimant dėmesin, kad iš kaltinamojo priteisiama ir pakankamai didelė suma turtinės žalos atlyginimui), nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistasis per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvetinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo N. J. nukentėjusiesiems po 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimui, viso 150 000 litų. Kadangi kaltinamasis N. J., kuris žalos padarymo metu buvo 16 metų amžiaus, o šiuo metu yra 17 metų amžiaus, neturi žalai atlyginti pakankamo turto ar uždarbio, vadovaujantis CK 6.276 str. žalos atlyginimas subsidiarine tvarka priteisiamas ir iš nepilnamečio kaltinamojo tėvų, civilinių atsakovų S. J. ir S. J..

Nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiųjų atstovė adv. A. S., iš pateikto kvito matosi (b. l. 75, t. 3), kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusioji R. P. sumokėjo 1000 litų, kuriuos prašo išieškoti iš kaltinamųjų. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamųjų išieškotina po 250 litų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios naudai.

Kretingos raj. PK saugomi galvos plaukų pavyzdžiai, V. P. drabužiai (marškiniai, švarkas, kelnės, batai, kojinės, trumpikės), diržas, telefonas „Siemens“, žiebtuvėlis, plastikiniai buteliai sunaikintini, telefonas „Nokia“ grąžintinas kaltinamajam D. P., sportiniai bateliai grąžintini kaltinamajam N. J..

Esant pakankamam pagrindui manyti, jog jauno amžiaus, dar nesukūrę šeimų ir tvirtų socialinių ryšių nesaistomi kaltinamieji gali pasislėpti, vengdami atlikti jiems paskirtas bausmes, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą kardomosios priemonės jiems keistinos į suėmimą.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d. ir 3 d., iš kaltinamųjų lygiomis dalimis išieškotinos nukentėjusiosios kelionės išlaidos 180 litų 80 ct.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 9 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nubausti jį laisvės atėmimu septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti jį laisvės atėmimu septyneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007-07-08. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 159 str., ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008-04-30. M. M. paskirtas kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, ir suimti nuteistąjį M. M. teisiamojo posėdžio salėje.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008-04-30, į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2007-07-08 iki 2007-10-08. A. S. paskirtą kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, ir suimti nuteistąjį A. S. teisiamojo posėdžio salėje.

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams. Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008-04-30, į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2007-07-08 iki 2007-10-08. D. P. paskirtą kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, ir suimti nuteistąjį D. P. teisiamojo posėdžio salėje.

Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo N. J. 16 555 litus 67 ct., o iš nuteistųjų N. J., M. M., A. S. ir D. P. solidariai 1 119 litų R. P. turtinės žalos atlyginimui. Priteisti iš nuteistojo N. J. 30 000 litų R. P., 30 000 litų J. T., 30 000 litų V. R., 30 000 litų D. P., 30 000 litų F. P. neturtinės žalos atlyginimui. Nuteistajam N. J. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą priteisti iš civilinių atsakovų S. J. ir S. J.. Nuteistajam D. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą priteisti iš civilinės atsakovės A. D.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistųjų N. J., M. M., A. S. ir D. P. po 250 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai R. P., taip pat po 45 litus 20 ct. proceso išlaidų valstybei.

Pratęsti civilinei atsakovei S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo į žemės sklypą, esantį Kretingos r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikymo terminą iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo įvykdymo. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą civilinės atsakovės R. S. turtui panaikinti.

V. P. drabužius (marškinius, švarką, kelnes, batus, kojines, trumpikes), diržą, telefoną „Siemens“, žiebtuvėlį, plastikinius butelius, galvos plaukų pavyzdžius sunaikinti,telefoną „Nokia“ grąžinti nuteistajam D. P.,sportinius batelius grąžinti nuteistajam N. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.