Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m.) 274 straipsnio 1 dalį, 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis baudžiamojo kodekso (1961 m.) 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 5 MGL (650 Lt – 188,30 Eur) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda pakeista 2 parų areštu;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalimi, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi skirtą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatyta 2 parų arešto bausme, – 2 metų 2 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. 2019 m. rugsėjo 25 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Ž. savo kaltę pripažino ir parodė, kad apie val. į (duomenys neskelbtini). atvažiavo pažįstamas J. su kitu savo draugu, kurio kaltinamasis nepažįsta. Jie buvo labai neblaivūs ir J. draugas pasiūlė važiuoti į „Makdonaldą“. Važiuodami vos neužkabino krūmų, jis vos spėjo juos sustabdyti. Po to J. pasiūlė jam (kaltinamajam), kaip blaivesniam, vairuoti. O tas, kieno mašina buvo, sakė, kad jis pėsčiomis tikrai neis. Jis (kaltinamasis) galvojo, kad nuvažiuos ramiai ir viskas, bet juos sustabdė. Pasirodo, jųdviejų jau po visą miestą ieškojo. Pripažįsta, kad buvo neblaivus. Gėrė tą pačią dieną Palyginus su kitais dviem, jis buvo blaivesnis. Aišku, kad jie suprato, kad jis išgėręs. Patikslino, jog jie buvo girti, negali pasakyti, ar jie suprato, kad ir jis išgėręs, jis buvo daug blaivesnis už juos. Atsisėdo už vairo, nes nenorėjo, kad pasekmės būtų dar blogesnės. Gyvena išlaikomas motinos, iki operacijos padirbėdavo nelegaliai. Dabar nevartoja narkotinių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Ž. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d., vakare būdamas namie adresu: (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 500 gramų brendžio. Apie 22.30 val. su visuomeninių transportu nuvažiavo pas draugę į (duomenys neskelbtini). Būnant pas draugę namie apie 23 val. jam paskambino draugas J. ir pakvietė ateiti į lauką pakalbėti. Atėjęs į kiemą pamatė, kad J. yra su draugu, kurio jis nepažįsta, jie atvažiavo su automobiliu BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. jam pasiūlė su jais nuvažiuoti iki McDonaldo, jis sutiko. Jo draugas atsisėdo už vairo, J. šalia vairuotojo, o jis į galą. Apsisukinėjant kieme vairuotojas ratais atsitrenkė į šaligatvio bortelį, išvažiavus į (duomenys neskelbtini) labai vinguriavo, todėl kažkiek pravažiavęs sustojo ir paprašė, kad jis pavairuotų. Jis sėdo vairuoti automobilį BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiavo Vilniuje, link stoties. Važiuojant (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 3 per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė švyturėlius, iškart sustojo kuo arčiau dešiniojo krašto. Prie jo priėjo policijos pareigūnas ir paprašė dokumentų, jis jam padavė, tik nedavė vairuotojo pažymėjimo, kadangi jo niekada neturėjo. Pareigūnas paklausė, ar vartojo alkoholį, atsakė jiems, kad taip. Pareigūnai prie savo tarnybinio automobilio du kartus patikrino jo girtumą alkoholio kiekio matuokliu ir nustatė virš dviejų promilių girtumą. Po patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu jį nuvežė į areštinę. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad neblaivus ir be vairuotojo pažymėjimo vairavo automobilį (b. l. 25, 26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d., dirbant pagal nustatytą grafiką ir patruliuojant su specialistu B. J. ir vyriausiuoju patruliu D. V., apie 23.30 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nuvažiavo automobilis BMW, kurio valstybinių numerių raidės (duomenys neskelbtini), o skaičiai nenurodyti, kurio vairuotojas galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Reaguojant į šį pranešimą, važiuojant tarnybiniu automobiliu važiuojant (duomenys neskelbtini) pamatė ir sustabdė ties pastatu Nr. 3 minėtą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie sustabdyto automobilio BMW, pareikalavo, kad vairuotojas pateiktų vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus. Vairuotojas pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Buvo nustatyta, kad automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju A. Ž. nuo jo buvo jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl kilo įtarimas, jog vairuotojas yra neblaivus. Dėl to vairuotojui A. Ž. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą pučiant į alkotesteriu ir jis sutiko. Pirmu pūtimu 23.37 val. vairuotojui A. Ž. buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, o antru pūtimu 00.05 val. vairuotojui A. Ž. buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu A. Ž. sutiko, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojų dalį įvykio įforminimui. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždarytas į saugomą aikštelę (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d., apie 12 val., jis vairuodamas savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Vilnių į svečius. Būdamas svečiuose alkoholio nevartojo, o kadangi vakarop kalbėdamas telefonu su žmona susipyko, todėl jis vairuodamas savo automobilį BMW išvažiavo iš svečių nuvažiavo į Vilniuje, Savanorių prospekte esantį kažkokį barą, kurio pavadinimo nežino. Jis į šį barą atvažiavo apie 18 valandą. Bare prisėdo prie nepažįstamo vyriškio, kuris sėdėjo vienas. Kadangi jis buvo vienas, todėl jis prie jo staliuko prisėdo, jie kartu su šiuo vyriškiu gėrė alų, išgėrė apie 50 g brendžio ir šį nepažįstamąjį vaišino. Pabuvę bare Savanorių prospekte, apie 20-21 val., tiksliai laiko nurodyti negali, jie nutarė nuvažiuoti pasivažinėti po miestą. Bet kadangi jie abu buvo neblaivūs, todėl vyriškis, su kuriuo gėrė, kuris prisistatė J. vardu, pradėjo skambinėti savo pažįstamiems ir prašė, kas galėtų juos pavežioti po miestą. J. jokių duomenų nežino. Maždaug apie 22 val., nors tiksliai laiko nurodyti negali, nes į tai nekreipė dėmesio, į barą Savanorių pr., kuriame jie buvo su J., atvažiavo jam nepažįstamas vyriškis. Jis jo vardo neprisimena ir nurodyti negali. Jis pats buvo nemažai išgėręs alkoholio, jau buvo smarkiai apgirtęs, todėl atvykęs J. pažįstamas jam atrodė blaivus, sakė, jog jis turi vairuotojo pažymėjimą. Todėl jis padavė jam savo automobilio raktus ir šis vyriškis sėdo už jo automobilio BMW vairo, jis ant priekinės keleivio sėdynės, o J. sėdo ant galinės sėdynės. Ir nepažįstamam vyriškiui vairuojant jo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie pravažiavo senamiestį, važiavo link stoties ir jo automobilį, kurį vairavo jam nepažįstamas vyriškis, sustabdė policijos pareigūnai. Ir tik tuomet, kai pareigūnai pareikalavo, kad vairuotojas pateiktų vairuotojo pažymėjimą, šis pasakė, kad jo neturi, jis tik tuomet sužinojo, jog jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Po to pareigūnai vairuotojui pasiūlė pasitikrinti blaivumą ir vairuotojas pūtė į alkotesterį. Kadangi jis jau buvo girtas, todėl neprisimena, koks girtumas buvo nustatytas, tik pareigūnai sakė, jog jis kažkiek įpūtė, bet kiek, nežino. Pareigūnai jį ir J. išleido eiti, o jo automobilį BMW vairavusį vyriškį sulaikė, jo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždarė į aikštelę. Kadangi tai yra jo automobilis, todėl prašo jam jį gražinti. Apie tai, kad jo automobilį BMW vairavęs jam nepažįstamas vyriškis neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nežinojo, nes jam sakė, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą. Dėl buvusio girtumo jis nepamąstė, jog reikia paprašyti parodyti vairuotojo pažymėjimą. Be to, kadangi pats buvo smarkiai apgirtęs, todėl jam neatrodė, jog atvykęs vyriškis kuris vairavo jo automobilį yra neblaivus, jis jam atrodė blaivus. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 35).

Iš Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. 23.18 val. privatus asmuo pranešė, kad iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo 7 klasės BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pranešėjas taip įtaria, nes vairuotojas ilgą laiką buvo čigonų tabore. Papildomos informacijos apie patikrinimą duomenimis, 23.30 val. automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas, pirmu pūtimu nustatyta 2,62 promilės, antru – 2,29 promilės (b. l. 7-8).

Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. 23.35 val. A. Ž. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą A. Ž. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 10.00 val., buvo patikrintas prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0224“: pirmasis tikrinimas 23.37 val. – 2,62 promilės, antrasis tikrinimas 00.05 val. – 2,29 promilės (b. l. 10). Tai patvirtina ir alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0224“ rodmenų kvitas (b. l. 12-13).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikato Nr. 1141454 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0224“ buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. kovo 17 d. (b. l. 11).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku – valdytoju registruotas A. M. (b. l. 14).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2019 m. rugsėjo mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė tokio automobilio BMW kaina Lietuvoje be PVM – 3645 Eur, su PVM – 4410 Eur (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltė įrodyta tiek paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog automobilį valdė po to, kai pavartojo alkoholio, tiek kitais byloje surinktais įrodymais. Tai patvirtina policijos registruojamų įvykių duomenys, liudytojo policijos pareigūno M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog gavus pranešimą ir sustabdžius vairuotoją, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, atlikus blaivumo patikrinimą nustatytas 2 promiles viršijantis girtumas; taip pat alkotesterio rodmenys bei Neblaivumo nustatymo akto duomenys, jog A. Ž. išpučiamame ore 2019 m. rugsėjo 25 d. 23.37 val. alkoholio koncentracija sudarė 2,62 promilės, o tą pačią dieną 00.05 val. mažiausia alkoholio koncentracija sudarė 2,29 promilės etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad A. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Dėl bausmės skyrimo

A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę A. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas aštuonis kartus, už nusikalstamas veikas nuosavybei, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (b. l. 65-70), baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat už smulkų chuliganizmą, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 51-64), nedirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Taigi, nurodytos A. Ž. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, pakankamai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda kaltinamajam jokio poveikio nedarys, tuo labiau, kad jis nedirba ir pajamų neturi, todėl jam skirtina griežtesnė bausmė – areštas, kurios dydis nustatytinas artimas BK 49 straipsnyje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. Ž. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. Ž. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. 23.40 val. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. 15.14 val. išbūtas laikas (viena diena) (b. l. 18, 28).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors A. Ž. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teismas nėra saistomas šios aplinkybės, kadangi paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė apima laikotarpį, per kurį jis ir negalės įgyti teisės vairuoti. Pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad A. Ž. neblaivus vairavo net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atitinkantis įstatymo numatyto termino vidurkį. Terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taip pat A. Ž. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Ž. tyčinio nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį, nuosavybės teise priklausantį ne jam pačiam, o kitam asmeniui – A. M.. Kadangi byloje nėra neabejotinai nustatyta, jog automobilio savininkas žinojo ir galėjo žinoti, jog kaltinamasis panaudos automobilį įstatymo uždraustai veikai daryti, t. y. pats A. Ž. teismui nurodė, kad savininkas galėjo nesuprasti, jog jis yra neblaivus; ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrintas automobilio savininko blaivumas, – vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotina pinigų suma, atitinkanti automobilio vertę.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkias) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. 23.40 val. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. 15.14 val. (vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. Ž. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4410 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Išaiškinti A. Ž., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.