Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-30543-967/2017 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui notarui M. K. dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims BUAB ,,RDM statyba“, UAB ,,Legal Balance“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. K. 2017-04-03 vykdomąjį įrašą Nr. MK-3055 arba įpareigoti tai padaryti notarą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-26 parengiamajame teismo posėdyje žodine nutartimi paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2017-11-07 9.00 val. Apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį proceso dalyviai buvo informuoti teismo šaukimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatavęs, kad į 2017-11-07 9.00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių ir teismui nepateikė prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o atsakovas neprašė sprendimo už akių priėmimo, ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atskirajame skunde nurodoma, jog dėl techninės klaidos ieškovas savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nenurodė, jo jog prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsižvelgiant į tai, kad dėl finansinių sunkumų jis negali atvykti iš Šiaulių į Vilnių. Tačiau pažymėjo, jog jis nesiekia piktnaudžiauti savo teisėmis, jomis naudojasi sąžiningai, siekia, kad byla būtų išspręsta greitai ir teisingai. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas 2017-07-07 atsiliepime nurodė, jog sprendimas priimtinas už akių, todėl ieškinys turėjo būti išnagrinėtas iš esmės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu.Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 246 straipsnis. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, jo atstovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškovo R. M. ieškinį nenagrinėtu, nes į teismo posėdį neatvyko ieškovas, kuris apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai, tačiau iki posėdžio nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.Viena vertus, formaliai vertinant situaciją, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovui nenurodžius neatvykimo į teismo posėdį priežasčių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Tačiau kiekvienu atveju teismas turi vertinti situaciją individualiai bei atsižvelgti ir į teisės principus, šalių elgesį, ir pasekmes, kurios kils priėmus vienokius ar kitokius sprendimus.Ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu paskirtis – užkirsti galimybes šalims piktnaudžiauti procesu jį vilkinant. Tačiau pripažintina, kad neatvykimas į teismo posėdį ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys teismui pateiktas 2017-06-16. Per laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui, ieškovas buvo aktyvus proceso dalyvis, teikė įrodymus, patvirtinančius reikalavimo pagrįstumą (b.l. 5-51), 2017-11-03 teismui pateikė dubliką (b.l. 133-135). Iš atskirojo skundo matyti, kad ieškovas neturi tikslo vilkinti bylos nagrinėjimo, tik siekia, kad ginčas būtų išnagrinėtas jam nedalyvaujant, nors tokio prašymo per klaidą nebuvo nurodęs procesiniuose dokumentuose. Nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu (CPK 297 str. 2 d.), tačiau situaciją vertinant protingumo aspektu, naujas ieškovo kreipimasis į teismą su tuo pačiu ieškiniu padidintų šalių ir teismo laiko bei finansines sąnaudas atliekant tuos pačius veiksmus, kurie jau yra atlikti byloje.Teismų praktikoje pripažįstama, kad, kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).Taigi, šiuo atveju, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio palikimo neatitiktų civilinio proceso tikslų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-07 nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-30543-967/2017 ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.