Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui O. L., jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui, atsakovės atstovui Vidmantui Januškevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms N. G. ir S. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai, dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas O. L. prašo panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau Komisija) 2010 m. birželio 15 d. išvadą dėl profesinės ligos Nr. S(14.2)283 ir įpareigoti Komisiją klausimą dėl profesinės ligos nustatymo nagrinėti iš naujo.

Skunde ir jo patikslinime (t. I, b. l. 1-3, 7-10) paaiškino, kad nuo 1994 m. spalio 12 d. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio prekinių vagonų depe: 0,35 metų pagalbiniu darbininku, vėliau iki 2008 m. sausio 21 d. dirbo refrižeratorių vagonų mechaniku, kur 12,4 metų buvo veikiamas profesinės rizikos veiksnių, tokių kaip triukšmas, vibracija, darbo poza, krovinių nešimas ir kėlimas. 2008 m. gegužės 20 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo pripažinta profesinės ligos diagnozė, o būtent profesinė diskogeninė juosmens srities radikulopatija, L4 -L5 ir L5 - S1 diskų protruzijos, sukelta krovinių kėlimo, nešimo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikus skundą dėl aukščiau minėto akto, 2010 m. birželio 15 d. Komisija išvadoje dėl profesinės ligos Nr. S(14.2)283 konstatavo, jog jam profesinė ligos diagnozė nepripažįstama. Pažymi, kad Komisijai nagrinėjant klausimą dėl profesinės ligos pateikė pastabas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų tvirtinimu, jo darbo laikas apibrėžiamas taip: „Darbas pagal slankųjį grafiką. Dirba 12 val. per pamainą, 6 darbo dienas per savaitę...“. Pareiškėjas patikslina, kad realus jo darbo laikas nebuvo griežtai apibrėžtas, t. y. priklausė nuo aplinkybių, bet niekada nebuvo trumpesnis, nei nurodė AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vidutinė nepertraukiama kelionės, t. y. laiko, praleisto refrižeratorių vagonų sekcijoje, trukmė - 30-45 paros. Pagal Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagono depo refrižeratorinių vagonų sekcijų ūkio eksploatavimo cecho refrižeratorių vagonų sekcijų atsakingo mechaniko pareiginių nuostatų Nr. 266 (patvirtinti Radviliškio prekinių vagonų depo viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Į-227-S) 7.26 p. nuvykus refrižeratorių sekcijai į užsienį ar vykstant šios sekcijos muitiniam patikrinimui, draudžiama palikti patalpą ir išvykti netarnybiniais reikalais, ar išleisti mechaniką. Pagal 11 p. esant kelionėje ir sekcijai stovint stotyje refrižeratorinių vagonų sekcijų atsakingas mechanikas turi teisę pasišalinti iš sekcijos (ne budėjimo metu) ne ilgiau kaip 3 val. Tai, anot pareiškėjo, liudija, kad darbuotojas yra veikiamas kenksmingų faktorių, t. y. viso kūno vibracijos, triukšmo, smūgių ne mažiau kaip 21 valandą per parą, neatsižvelgiant į tai, ar jis dirba, ar ilsisi.

Teigia, kad manevravimas per skirstomuosius kalnelius ir skirstymo kelius reglamentavo Geležinkelio eismo taisyklės, patvirtintos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 452. Dirbti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1995 m. rugsėjo 1 d. Be to, techniniuose geležinkelių naudojimo nuostatuose (patvirtinti susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297), nurodoma, kad ypač atsargiai, laikantis Geležinkelių eismo taisyklių nustatytos tvarkos, reikia manevruoti postūmiais ir leisti nuo kalnelio vagonus su tam tikrų rūšių kroviniais (pagal geležinkelio valdytojo patvirtintą sąrašą), refrižeratorinius vagonus ir sekcijas (17.3.7 p.); draudžiama manevruoti greičiu, didesniu kaip (..) d) 15 km/h — važiuojant su vagonais, kuriuose yra žmonių, taip pat esant krovinių apačios ir šono 4-to, 5-to ir 6-to laipsnio negabaritiškumui (17.3.4 p.). Pareiškėjas tvirtina, kad vagonų sujungimas ir sąstato judėjimas yra techniškai neįmanomi be fizinio vagonų kontakto, t. y. susidūrimo, kurio metu juntama smūginė jėga, kadangi vieno tarnybinio vagono svoris yra 53,76 t, o RVS vagono svoris 41,36 t, bendras pakrautos RVS sekcijos svoris - 503,76 t, sąstato ilgis apie 60 vagonų, kurių vieno svoris nuo 24 t iki 120 t.

Pagal 2008 m. gegužės 20 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 12 p. „...O. L. per 2006 metus dirbo iš viso 1 686 val. (..) darbuotojas 185,5 val. dirbo užkurtais dyzeliais (..) iš jų 49,33 val. mašinų skyriuje...“. Pateikta informacija, pareiškėjo teigimu, atspindi tik vienų metų darbą. Dėl ekonominių bei socialinių aplinkybių minimų metų užimtumas nebuvo pats intensyviausias per visą išdirbtą periodą nuo 1995 m. Realus laikas, praleistas kelionėje, 2006 m. sudarė 140 parų. Tuo tarpu 1995-2006 m. užimtumas būdavo didesnis, krovinius tekdavo gabenti į Tolimuosius Rytus (vienos kelionės nepertraukiama trukmė iki 57 parų), realus išdirbtas laikas 720 min. Pamaina prie bent vieno įjungto variklio siekdavo iki 480 min.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų teigimu, „...plaunant refrižeratoriaus vagoną reikėdavo pakelti aliuminines groteles (svoris 35 kg) (...) grotelės yra vyriais pritvirtintos prie grindų ir keliama tik viena jų pusė...“. O. L. patikslina, kad RVS sekcija, kurioje dirbo, buvo 5 vagonų sekcija, pagaminta buvusioje VDR (ZB-5). Šio modelio sekcijoje grotelės (160 vnt.) yra ne aliumininės, o metalinės, kurių vieno vieneto apytikslis svoris – 50 kg; be to, dalis grotelių (20 vnt.) sekcijoje yra išvis netvirtinamos. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų minimos dalinai tvirtinamos grotelės yra naudojamos BMZ tipo 5 vagonų sekcijose; RVS sekcijos vagonų remonto metu reikėdavo visas juose esančias metalines groteles rankiniu būdu iškelti iš vagono ir nunešti į techninio aptarnavimo punktą (tik paskutiniais jo darbo metais šį darbą atlikdavo speciali brigada). Kelionės metu tekdavo vidutiniškai 40 kartų atidaryti ir uždaryti kiekvieno RVS sekcijos metalinius krovininio vagono vartus rankiniu būdu atitraukiant ir stumiant.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo rašte teigia, kad „...prieš išvaduojant į reisą reikėdavo katilo kūrenimui prisipildyti akmens anglies, kuri būdavo elektrovežimėliu atvežama prie reikiamos sekcijos...“. O. L. pabrėžia, kad akmens anglis katilo kūrenimui elektrovežimėliu prie reikiamos sekcijos būdavo atvežama tik paskutiniais jo darbo metais. Kitais atvejais (1995-2006 m.) anglį (iki 1,5 t) veždavo kartu su mechaniku rogėmis, vežimėliais. Anglių pakrovimas į sekciją ir jų išpylimas buvo vykdomas rankiniu būdu keliant ir išpilant.

Dėl sveikatos sutrikimų į medikus kreipėsi gerokai prieš AB „Lietuvos geležinkeliai“ minimą autoavariją (2000 m. liepos 26 d. diagnozuotas kaklo neuromiozitas, 2002 m. liepos 9 d. diagnozuota cervikobrachialgija). 2004 m. birželio 28 d. pateko į autoįvykį, jam buvo sumušta krūtinės ląsta. Dėl nugaros skausmų į gydymo įstaigą kreipėsi po vienos kelionių, kurios metu kilnodamas groteles stipriai pasitempė nugarą, praėjus daugiau nei dviems metams po autoįvykio. 2006 m. gruodžio 7 d. diagnozuota paūmėjusi lumbalgija. Mano, kad jo profesinį susirgimą lėmė ergonominiai (lėtai įtemptas darbas, dažni monotoniški, įtempti judesiai) ir fizikiniai (triukšmas, vibracija, šaltis, drėgmė) veiksniai, kurių buvo tiesiogiai įtakojamas darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ metu nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. sausio 21 d. (bendra darbo trukmė 12,5 metų). Jokioje kitoje darbovietėje nebuvo dirbęs ir nedirba dabar. Yra įsitikinęs, kad sveikata pablogėjo tik dėl darbo sąlygų ir darbo pobūdžio. Faktas, kad dirbo veikiamas kenksmingų sąlygų yra patvirtintas tuo, kad darbdavys, siųsdamas jį sveikatos patikrinimui, visuomet nurodydavo kenksmingus faktorius, t. y. vibraciją, triukšmą, visą žmogaus kūną veikiančią vibraciją.

Pagal naujausius atliktus profesinės rizikos nustatymo tyrimus darbdavys, įmonei, atliekančiai vibracijos, triukšmo ir kt. kenksmingų parametrų matavimus, nurodo trumpesnį laiką, kurio metu darbuotojas yra veikiamas kenksmingų faktorių, kai tuo tarpu pagal 2008 m. gegužės 20 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 12 p. „...kortelė užpildyta 2007-12-10 (...) -vibracija (mašinų skyriuje) - 92 dB (norma 100 dB), 102/480 min.;- vibracija (aparatinė) 89dB (norma 100 dB) 80/480 min., triukšmas (aparatinė) - 72 dBA (norma 85 dBA) 102/480 min.; triukšmas (mašinų skyriuje) 106 dBA (norma 85 dBA) 80/480 min. (...)“.

Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei nuostatuose pateikto profesinės ligos apibrėžimo daro išvadą, kad, norint pripažinti profesinę ligą, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp asmeniui diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Aukščiau minėti argumentai, pareiškėjo nuomone, patvirtina priežastinį ryšį tarp jam diagnozuotos ligos ir kenksmingų bei pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Šiuos argumentus pateikė Komisijai, tačiau į juos neatsižvelgė, nevertino, dėl jų nepasisakė, iš esmės apsiribojo tik trečiojo suinteresuoto asmens argumentais dėl jo ligos nepripažinimo profesine liga. Mano, kad Komisija, priimdama išvadą, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, kas yra pagrindas panaikinti administracinį aktą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Įmonė pateikė O. L. skirtos 2001 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 59/K drausminės nuobaudos dėl teisės aktų pažeidimo dokumentų kopiją, kurioje nurodoma, jog refrižeratorinių vagonų sekcijos mechanikui O. L. už instrukcijos (duomenys neskelbtini) 3.2.1 2 punkto reikalavimų pažeidimą pareikštas papeikimas, nes jis budėjimo metu pastoviai nekontroliavo plombų buvimo refrižeratorių sekcijoje, laiku nepastebėjo durų atidarymo krovininiame vagone Nr. (duomenys neskelbtini) ir neinformavo atitinkamų geležinkelio darbuotojų, dėl ko atsirado krovinio trūkumas. Nuobaudų dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimų darbdavio įgaliotų atstovų tvirtinimu O. L. neturėjo.

2010 m. sausio 28 d. vykusiame posėdyje išanalizuoti papildomai gauti vagonų sekcijos atsakingo mechaniko ir mechaniko (tame tarpe O. L.) darbo vietų profesinės rizikos vertinimo, atlikto 2009 m. gruodžio 23 d. UAB „SDG“, duomenys: nustatyta dulkių, cheminių medžiagų, fizikinių veiksnių (kojas veikiančios vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko, šiluminės aplinkos) bei ergonominių veiksnių keliama rizika yra priimtina. Kadangi Komisija, atsižvelgdama į O. L. teiginius, jog jis kelionėse praleidžia po 30-45 paras nepertraukiamai judant sąstatui ir veikiant profesinės rizikos veiksniams, suabejojo laikotarpiais, kuriais buvo remiamasi vertinant vibracijos keliamą riziką (vibracijos poveikio trukmė nurodyta 292 min., kai pamainos trukmė -720 min.), buvo pareikalauta iš darbdavio pateikti O. L. kelionės tikslų chronometražą, kuriame atsispindėtų poilsio ir įvairių manipuliacijų periodai.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo viršininko 2008 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 2-102-LVSS buvo padaryta prielaida, kad O. L. buvo sužalotas autoįvykyje, gydėsi stacionare ir avarijos metu patirti sužalojimai tikrai turėjo didelę įtaką, todėl Komisija pareikalavo iš Radviliškio PSPC O. L. sveikatos istorijos kopiją laikotarpiu nuo 2004 m. liepos mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn.

Pakartotinai svarstant šį atvejį 2010 m. balandžio 8 d. posėdyje AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo įgaliotieji atstovai pateikė mėnesinį refrižeratorinių vagonų sekcijos brigados darbo grafiką, refrižeratorinių vagonų sekcijos darbo apskaitos žurnalą, refrižeratorinių vagonų sekcijų ūkio eksploatavimo cecho darbuotojų darbo organizavimo tvarką, O. L. darbo dienos ar gamybinio proceso fotografijas, refrižeratorinių vagonų sekcijų ekipiravimo technologinę kortelę. Komisija svarstymą atidėjo, kad galėtų išsamiai susipažinti su pateiktais dokumentais.

Taip pat buvo gautas O. L. 2010 m. balandžio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. G-(14.1)92, tikslinantis kai kurias su darbo vieta ir sąlygomis susijusias aplinkybes su pridedamomis nuotraukomis bei Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo refrižeratorinių vagonų depo refrižeratorinių vagonų sekcijų ūkio eksploatavimo cecho refrižeratorinių vagonų sekcijų atsakingo mechaniko pareiginiais nuostatais, kurį kartu su visa turima dokumentacija Komisija pakartotinai peržiūrėjo ir išanalizavo. Savo aiškinamajame rašte O. L. teigia, jog pagal Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo refrižeratorinių vagonų depo refrižeratorinių vagonų sekcijų ūkio eksploatavimo cecho refrižeratorinių vagonų sekcijų atsakingo mechaniko pareiginius nuostatus atsakingasis mechanikas negali palikti sekcijos ilgiau kaip 3 val., todėl 21 val. per parą yra veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Tačiau pagal turimą dokumentaciją šie veiksniai nėra vienodo lygio visą tą laikotarpį, kadangi darbuotojas būna skirtingose patalpose ir rizikos veiksniai neviršija leistinų dydžių.

Komisija atkreipia dėmesį, jog pagal galiojančius teisės aktus sprendžiant apie profesinės ligos pagrįstumą, kai yra išlikusios darbo vietos, vadovaujamasi Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I-oje dalyje Valstybinės darbo inspekcijos pateiktais akredituotų ir atestuotų laboratorijų atliktų darbo aplinkos matavimų bei profesinės rizikos vertinimo duomenimis. Taigi, O. L. pateikiamų paaiškinimų dėl grotelių skaičiaus ar svorio bei jaučiamos vibracijos Komisija vertinti negali, kaip ir teiginio, jog darbdavys klaidingai informuoja, nurodydamas, kad profesinė rizika yra priimtina darbo vietoje. Pareiškėjas ginčija darbdavio pateiktus duomenis, o Komisija priima sprendimą vadovaudamasi pateiktais darbo sąlygų matavimų duomenimis. Komisija sprendžia profesinės ligos pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimus, bet negali spręsti, darbdavio ar darbuotojo pateikiama informacija yra teisinga. Atkreipia dėmesį, jog O. L. kreipėsi į KMUK darbo medicinos gydytoją ir jam profesinės ligos diagnozė nebuvo patvirtinta. Vėliau jis kreipėsi į Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoją, kuri patvirtino diagnozę.

Ginčytino profesinio susirgimo tyrimą reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, Vyriausio valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-269/V-125 patvirtintas Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas, sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-1087 patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų pakeitimo“, sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 str. 14 p., Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 28 p. numato, kad profesinė liga - ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Atsižvelgiant į minimą teisinį reguliavimą, tam, kad atitinkama liga, kuri patenka į Profesinių ligų sąrašą, galėtų būti patvirtinta profesine liga atitinkamam asmeniui, yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Tai ne kartą pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., bylose Nr. A4-290-2005, Nr. A146-712/2010; Nr. A502-198/2010). Profesinės ligos diagnozė nustatoma arba nenustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų pakeitimo“ pirma pastaba, kuri teigia, kad profesinių ligų sąraše nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Liga, kurią pareiškėjas prašo pripažinti profesiniu susirgimu, yra įrašyta į profesinių ligų sąrašą. Tam, kad būtų patvirtinta ar paneigta profesinės ligos diagnozė, reikalinga nustatyti priežastinio ryšio tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių buvimą ar nebuvimą, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp diskogeninės juosmens srities radikulopatijos L4-5 ir L5-S1 diskų protruzijos bei krovinių kėlimo. Komisija konstatuoja, kad priežastinio ryšio tarp esančių O. L. turimų stuburo pažeidimo ir krovinių kėlimo darbo aplinkoje įrodyti neįmanoma, nes ergonominė rizika neviršijo leistinųjų ribų, todėl nėra pagrindo patvirtinti stuburo diskogeninės radikulopatijos ir L4-5 ir L5-S1 diskų protruzijos profesiniu susirgimu. Komisija tyrė šį atvejį, įpareigodama VDI atlikti darbdavio (trečiojo suinteresuoto asmens) įmonėje profesinės rizikos vertinimą, vertindama tiek pareiškėjo, tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“ paaiškinimus bei turimą medicininę dokumentaciją. Gavus profesinės rizikos veiksnių vertinimo rezultatus, svarstė juos posėdžiuose ir konstatavo, kad profesinių fizikinių ir ergonominių veiksnių keliama rizika yra priimtina. Atsakovė mano, kad atvejis ištirtas pakankamai ir nuodugniai.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio Prekinių vagono depo darbo tvarkos taisyklėse (patvirtintos Radviliškio Prekinių vagono depo viršininko 2007 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Į-178-S) numatyta, kad darbo ir poilsio laikas nustatomas Darbo kodeksu, kolektyvine sutartimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo. Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse. Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“ bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus. RVS ūkio eksploatavimo cecho atsakingų mechanikų ir mechanikų darbo laiko apskaita vykdoma pagal kelionės lapą (forma V-58), imant už pagrindą darbo laiko apskaitos grafiką, kuris yra privalomas dokumentas nustatant refrižeratorinių vagonų sekcijų brigados narių darbo pamainas, jų trukmę bei pertraukas poilsiui. Darbo ir poilsio laiko trukmė nustatoma atsižvelgiant ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų. O. L. darbo laikas griežtai reglamentuotas (pareiškėjas savo skunde nurodo, kad realus jo darbo laikas nebuvo griežtai apibrėžtas) ir darbuotojas privalėjo laikytis įmonės darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike nustatyto darbo ir poilsio režimo (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. 9 p.). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. numato, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo nedelsdami pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. 4 p.). Iš O. L. nebuvo gauta jokių rašytinių ir žodinių pastabų, pranešimų.

Pažymi, kad manevravimo per skirstomuosius kalnelius ir skirstymo kelius tvarka numatyta ADV/003 Geležinkelio eismo taisyklėse (susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 452), kurios pakeitė CD/4367 Geležinkelių traukinių eismo ir manevravimo instrukciją (1986 m.).

Ilgiausios kelionės trukmė - 45 dienos, trumpiausios kelionės trukmė - 12 dienų. Vidutiniškai RVS atsakingi mechanikai ir mechanikai (toliau - brigada) atlieka po 9-11 kelionių per metus - po 2-3 savaites trukmės. Niekada brigados darbuotojai nedirbo daugiau nei metinė valandų norma, perskaičiavus į 5 dienų darbo savaitės, 8 valandų trukmės pamainą.

Patikslina, kad sąstatui stovint (kas sudaro apie 60 proc. kelionės laiko) ir darbuotojui esant vagono viduje (neveikiant dyzelgeneratoriams), jį veikia ne didesnis negu, kad buityje esantis triukšmas, vibracija iš viso neveikia.

Teigia, kad žiemos metu, prieš kelionę, sekcija papildoma akmens anglies atsargų. RVS remonto ir parangos cecho darbuotojai akmens anglis prie reikiamos sekcijos vagono atveža elektrovežimėliu. Akmens anglies krovimo darbus atlieka ne mažiau kaip du darbuotojai, kadangi dėžė anglių sveria iki 50 kg (taroje daugiau netelpa). Papildyti anglių atsargas tekdavo vidutiniškai 2-3 kartus per metus. Brigada katilo kūrenimui į tarnybinį vagoną kibiru atsinešdavo akmens anglies ir malkų iš refrižeratorinių krovininių vagonų. Brigada krovinių pakrovimo-iškrovimo darbų neatlieka. Tik stebi, kad nebūtų gadinami kroviniai, vagonai ir jų įranga. Iškrauti refrižeratoriniai vagonai buvo plaunami. Plaunant vagoną reikėjo pakelti groteles (svoris 37 ir 50 kg) į viršų 90° kampu, keliamas svoris sudarydavo apie 17 ir 25 kg, nes viena grotelių pusė yra vyriais pritvirtinta prie grindų. 4-5 plaunamų vagonų grotelių skaičius yra nuo 128 vnt. iki 160 vnt. Toks darbas atliekamas tik kartą per kelionę. RVS metalinių krovininio vagono vartai privalėjo būti techniškai tvarkingi, t. y. sutepti ir lengvai atitraukiami, užtraukiami stumiant įrengtais bėgiais ranka.

Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-1087 „Dėl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo“ 6.2 p. pateikta nuostata, kad nustatant profesinę ligą, vertinama ne tik darbo veiklos raida, bet ir gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.). O. L. 2004 m. birželio 28 d. buvo sužalotas autoįvykyje, gydėsi nuo 2004 m. birželio 28 d. iki 2004 m. liepos 21 d. stacionare, po to buvo suteiktos atvaikštos (poilsis po kelionės), kasmetinės atostogos ir dirbti pradėjo tik 2004 m. rugsėjo 14 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo daro prielaida, kad avarijos metu patirti sužalojimai tikrai turėjo didelę įtaką O. L. sveikatai.

Geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tikslas - apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo bei įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis; nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamasis asmuo gali dirbti geležinkelio transporte. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, teritorinių sveikatos centrų gydytojai, darbdavys turi teisę, nurodę priežastį, siųsti darbuotojus neeiliniam sveikatos tikrinimui. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas (sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“). Taip pat Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. 2 d. numatyta, kad darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Dėl aukščiau minėto tikrinimo O. L. nesikreipė.

Privalomų sveikatos tikrinimų duomenimis O. L.: 1995 m. rugpjūčio 31 d. - dirbti gali; 1996 m. rugsėjo 12 d. - dirbti gali; 1998 m. rugsėjo 10 d. - dirbti gali; 2000 m. liepos 25 d. - dirbti gali; 2001 m. birželio 7 d. - dirbti gali; 2002 m. gegužės 30 d. - dirbti gali, 2003 m. gegužės 6 d. - dirbti gali; 2004 m. gegužės 4 d. - dirbti gali; 2005 m. balandžio 19 d. - dirbti gali; 2006 m. balandžio 11 d. - dirbti gali; 2007 m. kovo 20 d. - radikuliopatija, riboti stuburo judesiai, konsultacija po 3 mėn.; 2007 m. liepos 19 d. - dirbti gali.

Refrižeratorinių vagonų sekcijų atsakingo mechaniko ir mechaniko darbo vietos tyrimai AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depe: vibracija RMS 0,021 m/s (norma 0,5 m/s), bendras svertinas pagreitis - 0,04 m/s (norma 1,15 m/s), triukšmas - ekvivalentinis garso lygis 100 dBA (aukščiausia leidžiama ribinė vertė 87 dBA). Tyrimą 2008 m. gegužės 12 d. atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus specialistai, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiems darbo inspektoriams. Trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad refrižeratorinių vagonų sekcijų atsakingo mechaniko ir mechaniko darbo vieta įrengta tinkamai.

Ankstesnių (archyvinių) higieninių tyrimų rezultatai: darbo vietų higieninio įvertinimo duomenys SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio prekinių vagonų depo Refrižeratorių sekcija, mechaniko darbo vieta mašinų skyriuje, prie valdymo pulto. Kortelė užpildyta 1997 m. gruodžio 10 d. (ne 2007 m. gruodžio 10 d., kaip įrašyta O. L. skunde) ir peratestuota 2000 m. spalio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 990. Išvada: „darbo sąlygos normalios“. Gyd. higienisto V. Č., Skyriaus vedėjo B. M.: anglies monoksidas (CO) - 8,1 mg/m³ (norma 20 mg/m³) 80/480 min; naftos angliavandeniliai - 100 mg/m³ (norma 300 mg/m³) 80/480 min; vibracija (mašinų skyriuje) - 92 dB (norma 100 dB) 102/480 min.; vibracija (aparatinė) - 89 dB (norma 100 dB) 80/480 min.; triukšmas (aparatinė) - 72 dBA (norma 85 dBA) 102/480 min.; triukšmas (mašinų skyriuje) - 106 dBA (norma 85 dBA) 80/480 min., išduodamos ausinės kurių SNR 32 dB; oro temperatūra t° C (šaltuoju periodu) - 16° C (norma 15-21° C) 182/480 min.; oro judėjimo greitis - 0,4 m/s (norma 0,5 m/s) 182/480 min.; santykinė oro drėgmė - 71% (norma >30- < 75) 182/480 min.; apšvietimas - 100% (norma 100%) 182/480 min; darbo padėtis ir poza - laisva (norma laisva stovint, sėdint) 182/480; -valdymo įrangos išdėstymas - 1-2 zona (norma 1-2-3) 182/480; dėmesio koncentravimo trukmė - 10% (norma iki 75%)) 60/480; pasyvus darbo proceso stebėjimas - 20% (norma iki 95%) 120/480.

Refrižeratorinių vagonų sekcijų atsakingo mechaniko ir mechaniko (tame tarpe ir O. L.) darbo vietų profesinės rizikos vertinimo, atlikto 2009 m. gruodžio 23 d. UAB „SDG“, duomenys: nustatyta dulkių, cheminių medžiagų, fizikinių veiksnių (kojas veikiančios vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko, šiluminės aplinkos) bei ergonominių veiksnių keliama rizika yra priimtina.

Pažymi, kad 1997 m., 2008 m. ir 2009 m. profesinės rizikos vertiniai dydžiai pagal higienos normas viršijo tik triukšmo lygį, kuris nesukelia stuburo ligų. Darbuotojas, atlikdamas savo darbo funkcijas, naudojo antifonus. Šį darbo laiką sudaro - 38 min. Aukščiau nurodytų laiku užkuriami dyzelgeneratoriai, vėliau darbuotojas užeina pažiūrėti į mašinų skyrių tik po minutę tam, kad sektų prietaisų parodymus ir kol sustabdomi abu dyzeliniai varikliai.

UAB „SDG“ rizikos veiksnius ir jų veikimo laikotarpius nustatė vadovaudamiesi atlikta darbo dienos fotografija, technologiniais procesais bei kita pateikta technine normine dokumentacija. Trečiasis suinteresuotas asmuo įsitikinęs, kad O. L. darbo vieta AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depe neturėjo įtakos jo ligai. Mano, kad Komisija, išanalizavusi turimus medicininius ir teisinius dokumentus, atsižvelgusi tiek į AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų paaiškinimus ir nuomonę, tiek ir paties pareiškėjo argumentus, objektyviai įvertino visas aplinkybes ir priėmė atitinkamą sprendimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos priimtos išvados nepripažinti pareiškėjui profesinio susirgimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1994 m. iki 2008 m. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“. Nuo 1994 m. birželio 6 d. – pagalbiniu darbininku, o nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. – Radviliškio prekinių vagonų depo refrižeratorinių vagonų sekcijos mechaniku. Iš bylos duomenų matyti, kad brigadai, vykdančiai refrižeratorinių vagonų sekcijos eksploatavimo ekipiravimo darbus, reikėjo kelionėse dirbti po 12 val., keičiantis pagal darbo grafiką, per kurias reikėjo atlikti įvairius įrenginių priežiūros darbus. Pagrindiniai darbai buvo stebėti prietaisų parodymus, sekti temperatūrą, darbas su įrankiais, kuro atsargų prisipildymas, grotelių atkėlimas plaunant refrižeratorinius vagonus ir kt. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, ilgiausios kelionės trukmė – 45 dienos, trumpiausios – 12 dienų. Kelionės vidutiniška trukmė – 2-3 savaitės. O. L. profesinės ligos tyrimo komisija 2008 m. gegužės 20 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 30-33) konstatavo profesinės ligos diagnozę - profesinė diskogeninė juosmens srities radikulopatija, L4-5 ir L5-S1 diskų protruzijos, sukeltos krovinių kėlimo, nešimo. Komisija 2008 m. gruodžio 19 d. gavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo viršininko 2008 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 2-102-LVSS „Dėl O. L. profesinės ligos nustatymo ir pripažinimo profesine liga nesutikimo“ (t. I, b. l. 56-27), kuriame nurodoma, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesutinka su 2008 m. gegužės 20 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 12 p. išdėstytais teiginiais. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 27 d. Komisijai pateikė paaiškinimus dėl profesinės ligos tyrimo (t. I, b. l. 50-54). Komisija 2010 m. gegužės 13 d. posėdyje pakartotinai išnagrinėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą dėl pareiškėjui nustatytos profesinės ligos pagrįstumo. Pakartotinai peržiūrėjusi profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I-ąją ir II-ąją dalis ir išanalizavusi papildomai gautus dokumentus, Komisija 2010 m. birželio 15 d. išvadoje dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)283 nusprendė O. L. profesinės ligos diagnozės nepripažinti (t. I, b. l. 12-14).

Pareiškėjo teigimu, jo profesinį susirgimą lėmė ergonominiai (lėtai įtemptas darbas, dažni monotoniški, įtempti judesiai) ir fizikiniai (triukšmas, vibracija, šaltis, drėgmė) veiksniai, tiesiogiai veikę jį darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ metu nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. sausio 21 d., tačiau su tokia pareiškėjo išreikšta pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Atsižvelgusi į šias nuostatas, kolegija nevertina ginčijamo sprendimo politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik sprendžia, ar atsakovas, priimdamas šioje byloje skundžiamą aktą, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Komisija iš pirminės sveikatos priežiūros centro sveikatos istorijos įrašų nustatė, kad O. L. 2000 m. liepos 26 d. diagnozuotas kaklo neuromiozitas, 2002 m. liepos mėn. – cervikobrachialgija, 2004 m. birželio 28 d. buvo sužalotas autoįvykyje, sumušta krūtinės ląsta. 2006 m. gruodžio 4 d diagnozuota paūmėjusi lumbalgija, įtarta l/s stuburo išvarža. 2007 m. sausio 9 d. l/s stuburo dalies KT-L4-5 disko centrinė protruzija, L5-S1 disko protruzija dešinėje paraventraliai. Nustatyta paūmėjusi diskogeninė lumbalgija ir deš. S1 radikulopatija, ryškus skausmo sindromas, dėl to 2007 m. vasario mėn. ir 2007 m. liepos mėn. gydytas stacionare. 2007 m. gruodžio 11 d. – gydytas dėl cervikobrachialgijos, L5 radikulopatijos. 2007 m. gruodžio 15 d. atliktoje KT – stuburo kaklinės srities C4-5,5-6 ostechondrozės požymiai, C3,4,5 dorsaliniai osteofitai į stuburo kanalą, C3-4,4-5,5-6,6-7 medialinės diskų protruzijos į stuburo kanalą.

Profesinės ligos tyrumo ir patvirtinto akto II-ojoje dalyje, kurią surašė gydytoja I. B., profesinės ligos diagnozė - profesinė diskogeninė juosmens srities radikulopatija, L4-5 ir L5-S1 diskų protruzijos, sukeltos krovinių kėlimo, nešimo, yra patvirtinta (t. I, b. l. 33).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 28 d. apibrėžta, kad profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Analogišką apibrėžimą pateikia ir Nelaimingų atsitikimo darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 str. 14 d. Taigi, nagrinėtinoje byloje, kaip teisingai atsiliepime į skundą pažymėjo atsakovė, būtina nustatyti, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp diagnozuotos ligos (diskogeninės juosmens srities radikulopatijos, L4-5 ir L5-S1 diskų protruzijos) ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių.

Atsakovės teigimu, liga, kurią pareiškėjas prašo pripažinti profesiniu susirgimu, yra įrašyta į profesinių ligų sąrašą (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1198). Taigi, dėl šios faktinės aplinkybės ginčo tarp procesinių šalių nėra.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. L. neturėjo nuobaudų dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimų.

Kaip matyti iš vagonų sekcijos atsakingo mechaniko ir mechaniko (tame tarpe O. L.) darbo vietų profesinės rizikos vertinimo, atlikto 2009 m. gruodžio 23 d. UAB „SDG“ duomenis (t. I, b.l. 40-47), nustatyta dulkių, cheminių medžiagų, fizikinių veiksnių (kojas veikiančios vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko, šiluminės aplinkos) bei ergonominių veiksnių keliama rizika yra priimtina. Ankstesni tyrimai (kortelė užpildyta 1997 m. gruodžio 10 d.) taip pat patvirtina, kad higieninio įvertinimo duomenys atitiko normos ribas tiek dėl vibracijos (92 ir 89 dB, kai norma 100 dB), tiek dėl triukšmo (naudojant apsaugas (antifonus), nesiekia normos – 85 dBA), tiek dėl darbinės oro temperatūros šaltuoju periodu (16° C, kai norma 15-21° C) (t. I, b. l. 31).

Ergonominių veiksnių tyrimo protokole Nr. 09-305 (t. II, b. l. 2-9) pažymėta, kad nustatyta priimtina rizika darbo vietoje kalbant apie krovinių kėlimą rankomis, darbo pozą, įtampą ir kt., todėl pareiškėjo versija, kad dėl profesinė liga jam galėjo išsivystyti dėl krovinių kėlimo šiuo atveju laikytina kaip prieštaraujanti minėtiems tyrimams, todėl teismas ją vertina kritiškai. Dėl tos pačios priežasties kritiškai vertintini ir kartu su pareiškėju dirbusio Kęstučio Benaičio teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai.

Refrižeratorinių vagonų mechaniko darbo vietos tyrimai, kuriuos 2008 m. gegužės 12 d. atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus specialistai AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio prekinių vagonų depe: vibracija RMS 0,021 m/s, bendras svertinis pagreitis 0,04 m/s yra normos ribose (t. I, b. l. 48-49). Viršytas triukšmo lygis nelaikytinas stuburo ligos tiesiogine priežastimi. Be to, kaip minėta, darbuotojai, atlikdami darbines funkcijas, naudoja antifonus.

Pagal bylos duomenis atliekant privalomuosius sveikatos tikrinimus nustatytam kad O. L. AB „Lietuvos geležinkeliai“ gali dirbti. Tokia išvada padaryta 1995-2006 metais, 2007 m. kovo 20 d. konstatuota radikuliopatija, riboti stuburo judesiai, konsultacija po 3 mėn., 2007 m. liepos 19 d. išvada – dirbti gali.

Byloje nėra duomenų, kad O. L. buvo kreipęsis į darbdavį dėl netinkamų darbo sąlygų, darbinių instrukcijų pažeidimų (dėl sąstatų formavimo ar kt.) ar pan. ir kad darbdavys būtų tokius pareiškėjo prašymus ignoravęs. Taip pat nėra duomenų, kad darbdavys iš O. L. reikalavo atlikinėti tokias darbines funkcijas, kurios neįėjo į jo pareigybę ar reikalavo atlikti darbines funkcijas pažeidžiant darbo laiko grafiką (40 val. norma). Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, RVS atsakingi mechanikai ir mechanikai niekada nedirba ilgiau nei metinė valandų norma, perskaičiavus į 5 dienų darbo savaitės, 8 valandų trukmės pamainą. Pareiškėjas, kaip rodo bylos medžiaga, buvo instruktuotas saugiai atlikti darbines funkcijas (t. II, b. l. 37-38, 48-68 ir kt.).

Be to, kaip minėta, O. L. 2004 m. birželio 28 d. buvo sužalotas autoįvykyje, nuo 2004 m. birželio 28 d. iki 2004 m. liepos 21 d. gydėsi stacionare, dirbti pradėjo tik 2004 m. rugsėjo 14 d. Ši aplinkybė galėjo lemti tam tikrus sveikatos sutrikimus.

Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės jo pozicijos pagrįstumo neįrodo. Byloje nenustatyta, kad Komisija 2010 m. birželio 15 d. išvadą Nr. S-(14.2)283 pateikė neištyrusi dokumentų, kurie galėtų būti reikšmingi priežastinio ryšio tarp pareiškėjui diagnozuotos profesinės ligos ir darbo aplinkos veiksnių. Procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą paneigti Komisijos 2010 m. birželio 15 d. išvadą, kuria pareiškėjui nepatvirtinta profesinės ligos diagnozė, kadangi nenustatyta būtinoji profesinės ligos pripažinimo sąlyga - tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjui diagnozuotos profesinės ligos (diskogeninės juosmens srities radikulopatijos, L4-5 ir L5-S1 diskų protruzijos) ir atitinkamų darbo aplinkos veiksnių. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta ergonominė rizika neviršijo leistinų ribų. Pareiškėjo įsitikinimas, kad atsakovė, priimdama išvadą, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, šiuo atveju nėra įrodytas, todėl laikytinas deklaratyviu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).

Kolegijos vertinimu, Komisija išsamiai ištyrė nagrinėtiną atvejį, jos 2010 m. birželio 15 d. priimta išvada dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)283 iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Nėra juridinio pagrindo jos naikinti bei tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą - įpareigoti Komisiją klausimą dėl jo profesinės ligos nustatymo nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo O. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.