Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi nepakaltinamumo būsenoje padariusiam nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;

teistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, trejų metų laisvės atėmimo bausme: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendis ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnį 3 dalį palikta paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnį 3 dalį paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviem metams, šiuo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL dydžio (188,30 Eurų ) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, pareigos : dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gruodžio 10 d. apie 21.45 val. A. M., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) 2 pastato, be jokios dingsties, tyčia, įžūliu elgesiu niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams, ir aplinkai, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam A. K. į veido sritį, po ko nukentėjusysis parkrito ant žemės ir tuo padarė nukentėjusiajam A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3719/2017 (02) (b. l. 36) nustatoma, kad A. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kairės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir užduotyje nurodytu laiku 2017 m. gruodžio 10 d. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas veidu pasisukus į žalojantį asmenį. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingas griuvimui ir atsitrenkimui į kietą buką daiktą. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Valstybinės teismo psichiatrijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-59/2018 (b. l. 137) nustatoma, kad įtariamajam A. M. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą. Kaltinamojo A. M. padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes A. M. padarė šį nusikaltimą dėl chuliganiškų paskatų, nes jis nepažinodamas nukentėjusiojo A. K., be jokios dingsties ir priežasties sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, ir šis kaltinamojo elgesys buvo įžūlus, niekinantis elementarias moralės bei elgesio normas, nes A. M. ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams, sudavė nukentėjusiajam A. K. smūgį kumščiu į veidą ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. buvo kaltinamas ir jo byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl to, kad 2017 m. gruodžio 10 d. apie 21.45 val., viešoje vietoje - autobusų stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) 2 pastato, Jonavoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kyla baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį būtina nustatyti asmens tyčinę kaltę, t. y. asmuo suvokia, kad viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numato, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir nori ją pažeisti arba yra abejingas galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014, 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015, 2015 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Baudžiamojoje byloje nei teisiamajame posėdyje, nei ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis A. M. turėjo tyčią pažeisti viešąją tvarką ar sutrikdyti rimtį. Byloje nėra duomenų, kad toje vietoje būtų pašaliniai žmonės, kuriems buvo sudaryti nepatogumai, žmonės būtų išgąsdinti, šokiruoti, sutrikdytas jų darbas, poilsis, kad būtų sutrikdytas eismas ar viešas renginys, kad kiltų triukšmas. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė pats A. M., tik nurodęs kitą savo buvimo vietą. Policijos pareigūnų negalima šiuo atveju laikyti pašaliniais asmenimis, kuriems būtų sutrukdyta, ar jie būtų šokiruoti, nes jie tarnybos metu vykdo žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimą, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014). Nesurinkus byloje įrodymų, kad kaltinamojo A. M. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, kaltinamasis A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti PSDF biudžetui padarytą 31 Eur žalą už nukentėjusiojo A. K. gydymą. Nukentėjusiajam A. K. 2017 m. gruodžio 10 d. VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteiktos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: priėmimo – skubiosios pagalbos paslauga dėl nosies dėl nosies kaulų lūžio, radiologo konsultacija dėl radiologinio ištyrimo, o už šias paslaugas ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 31 Eur. Kadangi A. K. sužalojimas atsirado dėl kaltų ir tyčinių A. M. veiksmų ir gydymas yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina iš kaltinamojo A. M. PSDF biudžetui 31 Eur už nukentėjusiosios gydymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, žalos dydį.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. M. atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, šiuos nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dabartiniu metu dirba, jis VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre lankosi nuo 2009 m. ir jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio ir emocijų sutrikimais, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad jis dirba, yra jauno amžiaus, supranta žalingą alkoholio poveikį jo sveikatai, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Šiuo nuosprendžiu paskirtina bausmė nebendrinama su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2018 m. balandžio 16 d. išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-879-722/2018, kurioje nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2018 m. gegužės 14 d. 15 val.

Kaltinamojo A. M. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis, nes jis kaltu prisipažino ir teisiamajame posėdyje byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubausti jį dviejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu A. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką A. M. įskaičiuoti laikinąjį sulaikymą nuo 2017 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d.

Kardomąją priemonę A. M. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradėjimo, o bausmę pradėjus vykdyti kardomąją priemonę baigti taikyti.

A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priteisti iš A. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos trisdešimt vieną eurą (31 Eur) žalos atlyginimą už nukentėjusiojo A. K. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.