Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas Z. P. skunde (b. l. 1-10) bei prašyme (b. l. 34-35) pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį (b. l. 16-17), kuria skundas buvo priimtas dalyje, teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 1 562, 28 Eur, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies taikymo, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymas pagal to paties įstatymo 15 straipsnio nuostatas turėjo būti nutrauktas nuo 2013 m. sausio mėn., tačiau šių nuostatų galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas pateikė išsamius argumentus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumo.

Atsakovė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27). Paaiškino, kad pareiškėjo pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioms atitikus Konstituciją Vidaus reikalų ministerijos sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1.1. Pareiškėjas nuo 1999 m. gruodžio 20 d. įgijo teisę į valstybinę pensiją neterminuotam laikui (Ministerijos 2000 m. sausio 20 d. išvada Nr. 15878 (b. l. 21)); išvadoje Nr. 15878 nustatytas pareiškėjo valstybinės pensijos dydis – 848,01 Lt (b. l. 21). Remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. 11DP(P)-2206 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. paskirta valstybinė pensija mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 13-14, 24-25).

1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. balandžio 9 d. prašymą, kuriame pareiškėjas, be kita ko, prašė išmokėti susidariusią paskirtos valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 26), 2015 m. balandžio 17 d. sprendime Nr. 1D-3861(11) „Dėl Z. P. prašymo“ (b. l 22-23) informavo pareiškėją, kad išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką nėra teisinio pagrindo.

2. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas Z. P. prašo priteisti neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, mažintos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo skundas, grindžiamas tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų antikonstitucingumu, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.