Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. (A. V.) ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl tarp ieškovo ir atsakovo sudaryto įsipareigojimo dėl projektavimo sąlygų sąvado gavimo/pateikimo tinkamo/netinkamo įvykdymo bei pareigos grąžinti lėšas už galimai neįvykdytą/netinkamai įvykdytą prievolę.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 1 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Atsakovas aiškina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartį su UAB „Geri architektai“ dėl vienbučių/dvibučių gyvenamųjų namų projektavimo darbų nurodytuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) Pažymi, kad UAB „Geri architektai“ architektas jį informavo, jog pagal galiojantį statybos techninį reglamentą projektavimo sąlygų sąvado gavimas jau kurį laikas nėra būtinas, jei privalomieji reikalavimai yra aiškiai nustatyti ir nurodyti teritorijų planavimo detaliajame plane. Teigia, kad nagrinėjamu atveju detaliajame plane buvo jau nurodytas sklypų užstatymo tankis, statinio maksimalus plotas, aukštis; taip pat buvo kreiptasi į Vilniaus miesto Urbanistikos skyrių dėl įvažiavimo įrengimo; magistralinės vandentiekio ir nuotekų trasos bei įvadai, taip pat elektros įvadai visoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje jau buvo suprojektuoti.

8. Anot atsakovo, UAB „Geri architektai“ parengė gyvenamųjų namų vienbučių/dvibučių projektinius pasiūlymus dėl gyvenamųjų pastatų, kuriuos atsakovas pateikė ieškovui ir jo sutuoktinei, bei bendrai visi nusprendė, jog projektai yra tinkami, tačiau reikia sulaukti, kol minėti žemės sklypai nuosavybėn pereis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kad toliau plėtoti projektą). Taigi, atsakovas nurodo, kad jis yra ne tik visiškai įvykdęs prisiimtą įsipareigojimą, bet pateikęs ir papildomus projektus bei dokumentus; be to, iki 2020 m. vidurio nebuvo gavęs iš ieškovo jokių pretenzijų dėl tariamai neįvykdyto įsipareigojimo.

13. Be to, ieškovas aiškina, kad atsakovas, pasirašydamas ginčo įsipareigojimą, kaip savo srities profesionalas, negalėjo nežinoti, jog nuo 2010 m. spalio 1 d. statinio projektavimo sąlygų sąvadas nėra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas ir dėl to jis negalės įvykdyti minėto įsipareigojimo. Taigi, ieškovo vertinimu, atsakovas gavo pinigus už paslaugą, kurios negalėjo atlikti ir faktiškai neatliko, todėl privalo juos grąžinti.

14. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Pakartotinai paaiškino, kad atsakovas neįvykdė ginčo įsipareigojime prisiimtos prievolės ir negavo/nepateikė ieškovui sutartų žemės sklypų projektavimo sąlygų sąvado. Pažymėjo, kad jeigu iš atsakovo pusės ir buvo atliekami kažkokie veiksmai, jie buvo atliekami naujai įsteigtos bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) interesais, todėl šios aplinkybės nesusijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teigė, kad šiuo atveju ieškovas faktiškai buvo apgautas, nes vėliau paaiškėjo, jog aptartas projektavimo sąlygų sąvadas net nebuvo būtinas vystant minėtus žemės sklypus. Aiškino, kad jei atsakovas ir pateikė ieškovui tam tikrą informaciją dėl nurodytų žemės sklypų naudojimo sąlygų, tai negali būti prilyginama sutarto projektavimo sąlygų sąvado gavimui/pateikimui; be to, teigė, jog atsakovas šią informaciją ieškovui teikė ne kaip fizinis asmuo (ką turėjo daryti pagal pasirašytą įsipareigojimą), o kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas kitam akcininkui (ieškovui). Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas jo nurodomą informaciją dėl žemės sklypų naudojimo sąlygų gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaręs sutartį su architektų bendrove.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad A. S. 2018 m. balandžio 25 d. pasirašė įsipareigojimą, kuriuo patvirtino, jog gavo iš ieškovo 1 000 Eur bei įsipareigojo iki 2018 m. gegužės 25 d. gauti projektavimo sąlygų sąvadą žemės sklypams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

16. Ieškovas 2020 m. liepos 27 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl lėšų grąžinimo, neįvykdžius minėto 2018 m. balandžio 25 d. įsipareigojimo, tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas iki šiol nurodytų lėšų nėra grąžinęs.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl lėšų grąžinimo už neįvykdytą įsipareigojimą

17. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis – įsipareigojimas, kuriuo, kaip minėta, atsakovas už gautą užmokestį įsipareigojo suteikti sutartas paslaugas – gauti sutartų žemės sklypų projektavimo sąlygų sąvadą. CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ Bendrųjų nuostatų skirsnyje įtvirtintas įvairaus pobūdžio atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių reglamentavimas. Atlygintinas paslaugas bendrąja prasme vienija tai, kad tokia sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja klientui (paslaugų gavėjui) pagal šio užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

19. Byloje nustatyta, kad ieškovas už atsakovo sutartas paslaugas sumokėjo iš anksto/avansu; atsakovas patvirtino, jog minėtas lėšas gavo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta ar atsakovas suteikė/tinkamai suteikė ieškovui įsipareigojimu sutartas paslaugas.

20. Viena vertus, atsakovas pripažino, kad minėto projektavimo sąlygų sąvado jis ieškovui nepateikė, nes darbų eigoje paaiškėjo, jog jis nėra būtinas, tačiau faktiškai pateikė ieškovui visą reikiamą informaciją, kuri būtų nurodyta minėtame sąvade, t. y. atsakovas įrodinėjo, kad tinkamai įvykdė prisiimtą įsipareigojimą; ieškovas su tokia atsakovo pozicija nesutiko. Taigi, šiuo atveju, teismo vertinimu, turėtų būti aiškinamas/analizuojamas pasirašyto įsipareigojimo turinys ir šalių ketinimai jį sudarant, tokiu būdu nustatant ar atsakovas įvykdė prisiimtą įsipareigojimą ar ne.

21. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

22. Kita vertus, sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi pozicijos, kad ginčo įsipareigojimas pasirašytas su tikslu gauti jame nurodytą projektavimo sąlygų sąvadą (kuris nebuvo gautas), tuo tarpu atsakovas iš esmės aiškina, jog ieškovas iš esmės siekė gauti informaciją dėl žemės sklypų naudojimo pobūdžio nustatymo, t. y. ką nurodytuose žemės sklypuose galima statyti, užstatymo tankis, kokios būtų statybų sąlygos ir pan., kurią atsakovas, anot jo, ieškovui ir suteikė.

24. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

25. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

26. Teismo vertinimu, pagal nagrinėjamos bylos duomenis subjektyviuoju metodu, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais, šalių konsensuso neįmanoma nustatyti, t. y. atsakovas neįrodė, jog pasirašytu įsipareigojimu buvo siekta gauti tik informaciją apie sutartų žemės sklypų vystymo sąlygas (nebūtinai projektavimo sąlygų sąvadą, kuris, kaip pasirodė, jau buvo nebūtinas dokumentas). Byloje nėra pateikta jokios medžiagos apie šalių derybas įsipareigojimo sudarymo ir/ar jo vykdymo metu, taip pat apie šalių elgesį po įsipareigojimo sudarymo, todėl nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pažymėtina, kad pažodiniame įsipareigojimo turinyje aiškiai nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja per sutartą terminą – iki 2018 m. gegužės 25 d., gauti minėtų žemės sklypų projektavimo sąlygų sąvadą, kurio, kaip minėta, atsakovas negavo ir atitinkamai neperdavė ieškovui.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektavimo sąlygų sąvadas nuo 2010 m. spalio 1 d. nėra būtinas statinio projekto rengimo dokumentas, netekus galios Statybos techniniam reglamentui 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“. Remiantis viešais duomenimis (Vilniaus miesto savivaldybės skelbiama informacija), nuo 2015 m. spalio 5 d. pradėjus veikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinei sistemai (TPDRIS), planavimo sąlygų sąvadai savivaldybės neišduodami. Taigi, atsakovas turėjo informuoti ieškovą apie ginčo įsipareigojimo negalėjimą įvykdyti (dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių) ir, šalims nesusitarus kitaip, grąžinti gautas lėšas.

28. Be to, atsakovas nepateikė iš esmės ir jokių įrodymų dėl sutarto įsipareigojimo vykdymo/įvykdymo, apsiribodamas tik savo deklaratyviais paaiškinimais (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas įrodinėjo, kad buvo sudaręs sutartį su architektų bendrove dėl ginčo žemės sklypų; ieškovas iš esmės šios aplinkybės neginčijo. Kita vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ši sutartis buvo sudaryta ne atsakovo, bet atsakovo, ieškovo ir jo sutuoktinės bendrai įkurtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu; byloje iš esmės nekilo ginčo ir dėl to, jog minėta naujai šalių įsteigta bendrovė turėjo rūpintis sutartų žemės sklypų vystymu. Taigi, šiuo atveju pritartina ieškovo pozicijai, kad atsakovo veiksmai, atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir lėšomis (pavyzdžiui, sutarties su architektų įmone sudarymas), buvo atliekami jos interesais (o ne konkrečiai ieškovo). Teismas kritiškai vertina ir atsakovo poziciją, išreikštą tik teismo posėdžio metu, kad sudarant ginčo susitarimą ieškovas ir atsakovas tarėsi bei veikė ne tik kaip fiziniai asmenys, bet ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, vykdydami bendrą veiklą, nes atsakovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, apsiribodamas tik savo deklaratyviais paaiškinimais (kuriuos neigė ieškovas). Laikytini neįrodyti atsakovo argumentai ir dėl to, kad sutarto sąvado atsakovas negavo dėl ieškovo kaltės, nes nurodyti žemės sklypai buvo ne ieškovo nuosavybė; be to, pats atsakovas pripažino, jog sudarant ginčo įsipareigojimą žinojo, jog minėti žemės sklypai ieškovui nepriklauso, juos buvo tik ketinta perleisti kaip atlygį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (o ne ieškovui).

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė sudaryto įsipareigojimo ir negavo bei nepateikė ieškovui sutartų žemės sklypų projektavimo sąlygų sąvado, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja sumokėtų lėšų grąžinimo, kurios buvo priteistos preliminariu sprendimu šioje byloje. Teismas pažymi, kad jei atsakovas, kaip teigia, atliko ieškovo ar bendrai įsteigtos bendrovės naudai tam tikrus kitus darbus/suteikė kitas paslaugas, atsakovas turi teisę dėl jų apmokėjimo kreiptis įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tokie darbai/paslaugos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ginčo 2018 m. balandžio 25 d. įsipareigojimo įvykdymu, neturi teisinės reikšmės šioje byloje, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

31. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Ieškovas, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 11 Eur žyminį mokestį. Kaip minėta, nurodytos bylinėjimosi išlaidos jau priteistos preliminariu teismo sprendimu; ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2020 m. lapkričio 10 d.) nenurodė patyręs kitų bylinėjimosi išlaidų po preliminaraus sprendimo priėmimo.

34. Teisme 2020 m. lapkričio 17 d. gautas ieškovo prašymas priteisti jam 150 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad iki 2020 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio neturėjo galimybės pateikti įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes nebuvo žinoma teismo posėdžio trukmė, taip pat nebuvo galimybės išrašyti ieškovui sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas bei atitinkamai jos apmokėti. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai ieškovo pozicijai.

35. Kaip minėta, bylos nagrinėjimas iš esmės šioje byloje baigtas 2020 m. lapkričio 10 d., o ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisme gautas tik 2020 m. lapkričio 17 d. (į EPP sistemą įkeltas 2020 m. lapkričio 16 d.). Pažymėtina, kad ieškovą nurodytame teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėjas, kuris žinojo (turėjo žinoti), jog visi prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atitinkamai dokumentai dėl jų apmokėjimo privalo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovo atstovas minėto teismo posėdžio metu net neprašė suteikti galimybių ieškovui (ar jo atstovui) pateikti nurodytų dokumentų. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl neturėjimo galimybių pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos laikytinos deklaratyviomis, dėl to neįrodytomis ir nepagrįstomis. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (150 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti) nepriteistinos, nes jas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), bei ieškovas neįrodė, jog neturėjo objektyvių galimybių jų pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

36. Nagrinėjamu atveju paliekant teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, nepakeistą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (tuo labiau atsakovas nenurodė jų patyręs) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

37. Byloje iš viso patirta 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.