Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Linai Lapinskaitei;

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, A. A. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. G. P., A. P. dėl įsakymų panaikinimo ir sumų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 1372 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) Kretingos rajone” priedo „Piliečių, kuriems atstatyta nuosavybės teisė į žemę (mišką), sąrašas” 16 eilutę; panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 3511 „Dėl A. A.G. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo”;įpareigoti A. A. G. grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą jai kaip kompensaciją už žemę išmokėtą 13 040 Lt sumą.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundo reikalavimais sutiko.

II.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (galiojusiame ginčijamo įsakymo priėmimo metu) 2 straipsnyje (1995 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. I-906 redakcija) nustatyta, kad mirus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka. Atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą mirusiojo vardu, mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių perėmėjai. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1576 redakcija).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas Klaipėdos apskrities valdytojo administracija 1996 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 3511 „Dėl A. A. G. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo” ir 1996 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1372 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) Kretingos rajone”, A. A. G. atkurdamas nuosavybės teises į 6,72 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais pažeidė aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą. Prašymą atkurti nuosavybes teises 1991 m. lapkričio 26 d. pateikė D. P. , kuris mirė 1995 m. vasario 13 d., todėl tik jo vardu galėjo būti atkurta nuosavybė, o po to sprendžiamas klausimas dėl grąžintino turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

Iš teismui pateikto pinigų pervedimo savininkams už žemę etapų sąrašo teismas nustatė, kad A. A. G. pagal Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 3511 bei Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 1372 buvo pervesta 13 040 Lt kompensacija už žemę. Kadangi minėti administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant teisinį reguliavimą, A. A. G. nepagrįstai išmokėta 13 040 Lt kompensacija. ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kadangi teismas konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai, buvę teisiniu pagrindu A. A. G. išmokėti kompensaciją už grąžintiną nekilnojamąjį turtą pripažįstami neteisėtais, iš A. A. G. priteistina grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 13 040 litų kompensaciją.

III.

panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimą toje dalyje, kuria priteista A. A. G. grąžinti jos gautą 13040 Lt kompensaciją už žemę ir priimti naują sprendimą;įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką arba kitas atsakingas institucijas priimti reikiamus teisės aktus ir sprendimus dėl:nuosavybės teisių į likusią D. P. ir K. P. valdytos žemės dalį D. P. vardu atstatymo pagal 1991 m. lapkričio 21 d. D. P. prašymą;atstatytos nuosavybės padalinimo įstatyminiams paveldėtojams, kaip susitarta žemės padalinimo susitarime;kompensacijos A. A. G., A. P. P. ir G. A. P. už jiems priklausančios žemės dalies pagal 1995 m. rugsėjo 6 d. susitarimą dėl nuosavybės teisių į tėvų valdytą nekilnojamą turtą atstatymo, dydžio nustatymo;A. A. G. gautos kompensacijos 13040 Lt įskaitymo, kaip sumokėtos už jos paveldėtą žemės dalį;kompensacijos A. A. G. mokėjimo atnaujinimo už likusią kompensacijos dalį.

ABTĮ 92 straipsnyje, kuriuo rėmėsi pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą priteisti A. A. G. grąžinti jai išmokėtą 13040 Lt kompensaciją už žemę, yra numatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas, reiškia, kad atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas gynė valstybės interesus, todėl sprendimas gražinti į valstybės biudžetą apelianto gautą kompensacija, būtų pagrįstas ir pateisinamas tik tada, jei valstybė dėl tokių teisės aktų galiojimo būtų patyrusi žalą. Tačiau pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad panaikinus ginčytinus teisės aktus ir grąžinus kompensaciją už žemę į valstybės biudžetą, apeliantė nepraras teisės į jai teisėtai priklausančią turto dalį, kurią pagal 1995 m. rugsėjo 6 d. susitarimą dėl nuosavybės teisių į tėvų valdytą nekilnojamą turtą atstatymo pasidalino visi D. P. palikuonys. Todėl Klaipėdos apskrities viršininkas galės priimti visus reikiamus sprendimus dėl nuosavybės teisių į D. P. ir K. P. nuosavybės teise valdytos žemės atstatymo ir atsakovė bei jos broliai turės gauti jiems priklausančią dalį palikimo. Vadinasi, A. A. G. turėtų gauti kompensaciją už tą pačią žemės 6,72 ha, į kurią neteisėtais Klaipėdos apskrities valdytojo sprendimais jai buvo atstatyta nuosavybės teisė, t. y. iš valstybės biudžeto ji turėtų gauti tokio pačio dydžio, o gal ir net didesnę, kompensaciją, negu priteista grąžinti. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas dėl kompensacijos grąžinimo į valstybės biudžetą dalyje yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas, jis neapgina nei pareiškėjo, nei valstybės, nei apelianto interesų;teismas neatsižvelgė, kad reikalavimas dėl kompensacijos grąžinimo yra civilinio pobūdžio, kad vienas iš atsakovų yra fizinis asmuo. Civilinio reikalavimo pagrįstumo klausimas turėtu būti nagrinėjamas iš esmės civilinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą teismas nepakankamai pagrindė sprendimo dalį, pagal kurią priteista A. A. G. grąžinti sumokėtą kompensaciją, netyrė ir nevertino įrodymų esančių byloje dėl apelianto teisių ir įstatymo saugomų interesų į žemę, į kurią jai buvo atkurtos nuosavybės teisės ginčytinais teisės aktais;teismas netyrė įrodymų dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus atstatymo jos broliams. 1999 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 2434 ir 1999 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 6538 pagal atsakovės brolio G. P. P. prašymą atstatyta nuosavybės teisė D. P. vardu į jam nuosavybės teise priklausiusios žemės dalį 6,71 ha. Kadangi ši žemė atstatyta D. P. vardu, todėl kompensacija už šią dalį dalinama visiems trims paveldėtojams, nors iš bylos medžiagos akivaizdu, kad G. P. P. savo prašymu siekė, kad kompensaciją už šią žemės dalį būtų mokama tik jam vienam. Paskutinis paveldėtojas – A. P. P. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvų valdytos žemės dalį nesikreipė, todėl šis klausimas ir nebuvo sprendžiamas;Atsakovei kompensacija už atsakovės tėvui ir motinai pagal 1937-1938 m. archyvinius duomenis priklausiusios žemės dalį priklausė teisėtai ir pagristai, nepriklausomai kokiais teisės aktais jai ši teisė buvo užtikrinta. Apeliantė nėra kalta, kad kitiems paveldėtojams nuosavybė į žemę nebuvo atkurta. Reikėtų aiškintis, kodėl nuosavybės teisės į D. P. ir K. P. žemę buvo atkurtos neteisėtais teisės aktais, kai turėjo būti atkurtos pagal teisėtas procedūras. Vadinasi pagrindinis ginčo dalykas ir išvestinis ir susijęs reikalavimas yra Klaipėdos apskrities viršininko neveikimas atkuriant nuosavybės teises D. P. į jo ir jo žmonos K. P. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, o ne teisėtai priklausančios kompensacijos grąžinimas. Todėl, manytina, kad toks teismo sprendimas kompensacijos grąžinimo į valstybės biudžetą dalyje yra nepagristas ir todėl turėtų būti naikinamas;Teismas priteisdamas grąžinti per 1997-2006 m. dalimis gautą kompensaciją už žemę nesilaikė ir apelianto teisėtų lūkesčių principo. Nesiaiškino kaip ir kokiu būdu iki teismo sprendimo teisėtai ir pagrįstai gauti pinigai bus gražinti į valstybės biudžetą, kokius nepatogumus jis sudarys atsakovei – sergančiai pensininkei, kuri visus šiuos metus galvojo, kad pinigus gauna teisėtai už jai priklausančią tėvų žemės dalį, todėl juos naudojo savo reikmėms, o ypač gydymui. Manytina, kad teismas, nagrinėdamas tokį reikalavimą, turėtų atsižvelgti ir į šias aplinkybes.

Nacionalinės žemės tarnybos manymu, yra nepagrįstas A. A. G. teiginys, kad net ir panaikinus minėtus Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos aktus, ji nepraras teisės į jai teisėtai priklausančią tėvo D. P. turto dalį. Tarnyba pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog nuosavybės teisės atkūrimas turi būti vykdomas nustatyta tvarka ir nustatytomis sąlygomis. Tai reiškia, jog ir apeliantės tėvo D. P. turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į savo ir savo sutuoktinės žemę Kretingos rajone turėjo būti įgyvendinama teisės aktų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundžiami aktai panaikinti dėl imperatyvių normų panaikinimo. Teigia, kad panaikinus Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos sprendimus, priešingai, nei teigia apeliaciniame skunde A. A. G., jai neišliks teisės atkurti nuosavybės teises į tėvo turėtą žemę, nebus iš naujo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo turėtos žemės dalį ir nebus vėl išmokėta tokio pat dydžio kompensacija.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl reikalavimo grąžinti kompensaciją teismingumo administraciniam teismui yra išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartyje, o pagal ABTĮ 14 straipsnio l dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl pareiškėjas mano, kad A. A. G. nepagrįstai apeliaciniame skunde iš naujo kelia klausimą dėl reikalavimo grąžinti išmokėtą kompensaciją į Lietuvos Respublikos biudžetą teismingumo.

IV.

Specialioji teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė, kad bylos dalis, kurioje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 1372 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) Kretingos rajone” priedo „Piliečių, kuriems atstatyta nuosavybės teisė į žemę (mišką), sąrašas” 16 eilutę ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 3511 „Dėl A. A. G. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo”, teisminga administraciniam teismui, o bylos dalis, kurioje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo įpareigoti A. A. G. grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą jai kaip kompensaciją už žemę išmokėtą 13 040 Lt sumą, teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines nuosavybės teisių atkūrimo A. A. G. į 6,72 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (1995 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. I-906 redakcija) 2 straipsnis), reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą prašymus padavusiems, bet sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu jau mirusiems asmenis. Todėl teismas, pagrįstai konstatavęs, kad nuosavybės teisės į 6,72 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo būti atkurtos ne A. A. G., o 1995 m. vasario 13 d. mirusio D. P. vardu, kuris buvo padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisingai nusprendė panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 1372 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) Kretingos rajone” priedo „Piliečių, kuriems atstatyta nuosavybės teisė į žemę (mišką), sąrašas” 16 eilutę bei Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 3511 „Dėl A. A. G. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo”. Be to, iš A. A. G. apeliacinio skundo matyti, kad ji sutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir jos neskundžia.

A. A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteista grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 13 040 Lt kompensaciją už nekilnojamąjį turtą. A. A. G., kuri šioje byloje yra atsakovė, apeliaciniame skunde kelia reikalavimą kitam atsakovui šioje byloje, t.y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, prašydama apeliacinės instancijos teismą įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką arba kitas atsakingas institucijas priimti reikiamus teisės aktus ir sprendimus dėl:

nuosavybės teisių į likusią D. P. ir K. P. valdytos žemės dalį D. P. vardu atstatymo pagal 1991 m. lapkričio 21 d. D. P. prašymą;atstatytos nuosavybės padalinimo įstatyminiams paveldėtojams, kaip susitarta žemės padalinimo susitarime;kompensacijos A. A. G., A. P. P. ir G. A. P. už jiems priklausančios žemės dalies pagal 1995 m. rugsėjo 6 d. susitarimą dėl nuosavybės teisių į tėvų valdytą nekilnojamą turtą atstatymo, dydžio nustatymo;A. A. G. gautos kompensacijos 13040 Lt įskaitymo, kaip sumokėtos už jos paveldėtą žemės dalį;

e) kompensacijos A. A. G. mokėjimo atnaujinimo už likusią kompensacijos dalį.

Vertinant A. A. G. apeliaciniame skunde keliamą reikalavimą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pažymėtina, kad šis reikalavimas negali būti laikomas apeliaciniame skunde keliamu nauju (nenauju) reikalavimu (ABTĮ 130 str. 5 d.), kadangi A. A. G. šioje byloje yra ne pareiškėja. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nesuteikia atsakovui teisės pareikšti priešpriešinį pareiškėjo pareikštajam skundui skundą (priešieškinį), nėra teisinio pagrindo nagrinėti šį A. A. G. reikalavimą.

Vertinant A. A. G. apeliaciniame skunde keliamą reikalavimą dėl panaikinimo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš jos priteista grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 13 040 Lt kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė, kad šios administracinės bylos dalis, kurioje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo įpareigoti A. A. G. grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą jai kaip kompensaciją už žemę išmokėtą 13 040 Lt sumą, teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 3 d., specialios teisėjų kolegijos nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 str., ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o A. A. G. gyvena (duomenys neskelbtini), bylos dalis, kurioje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo įpareigoti A. A. G. grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą jai kaip kompensaciją už žemę išmokėtą 13 040 Lt sumą, perduotina Vilniaus miesto 2-jam apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria iš A. A. G. priteista grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 13 040 Lt išmokėtą pagal 1996-12-06 Klaipėdos apskrities valdytojo sprendimą Nr. 3511 kompensaciją už nekilnojamąjį turtą ir bylą šioje dalyje perduoti Vilniaus miesto 2-jam apylinkės teismui.

Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.