Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2013-08-06, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas įtariamu administracinio teisės pažeidimo padarymu, nevykdė teisėtų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Patrulių būrio patrulių A. Č. ir A. B. reikalavimų, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, ėmėsi veiksmų pažeidimą padariusį ir bėgusį pažeidėją sulaikyti. Sulaikomas A. M. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, pasipriešino policijos pareigūnams, suduodamas A. B. per ranką, jį stumdamas.

Nepaisant to, kad pirmos instancijos teismui buvo pateikti visi šie argumentai bei juos patvirtinantys dokumentai ir šiuos duomenis patvirtino visi apklausti liudytojai, teismas, savo nutarime laisvai interpretuodamas faktus, nurodė, kad būtinojo reikalingumo situacijos nebuvo, nes neatitinka įvykių laikas. Šią teismo interpretaciją paneigia liudytojų parodymai. O. M. ir A. P. nurodė, kad įvykis, kurio metu buvo siekiama pagrobti vaikus, prasidėjo vakare, galbūt apie 18-19 val. O. M. pabrėžė, kad laikrodžio jis neturėjo ir apie laiką spėjo iš veiksmų, kuriuos prieš tai atliko namuose. A. P. teigė, kad tai buvo vakare, kada tiksliai jis nežino, nes į laikrodį nežiūrėjo. Taip pat abstrakčiai apie įvykio laiką O. M. parašė ir savo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau teismas iš šių liudytojų abstrakčių parodymų apie įvykio laiką nusprendė, kad įvykis buvo apie 18 valandą. A. P. taip pat nurodė, kad jis paskambino A. M. ir pasakė, kad kažkas nori pavogti tavo anūkus. A. M. nurodė, kad jis po A. P. skambučio perskambino savo draugui ir paprašė kuo greičiau pervežti dukrą su anūkais į jo butą (duomenys neskelbtini), o pats iš karto sėdo į mašiną bei nuvažiavo į konflikto vietą. Važiuodamas jis su niekuo daugiau telefonu nekalbėjo ir nežinojo, kad jo dukra ir anūkai yra saugūs. Liudytojas A. M. nurodė, jog atvykęs į Jiezno g. 51, jis pamatė, kaip nuvažiuoja policijos automobilis, kuriame buvo išvežtas jau sulaikytas A. M.. Taip pat jis papasakojo apie karštas diskusijas su iš Olandijos atvykusiais asmenimis, kurie jam įrodinėjo, kad pagal nerašytas pietų šalių taisykles, jie turi teisę pasiimti anūkus. A. Č. bei A. B., tuo metu kai jie sulaikė A. M., taip pat matė besibūriuojančius ir triukšmaujančius žmones prie namo, esančio Jiezno g. 51, Alytus. Visi šie įrodymai leidžia teigti, kad A. M. buvo sulaikytas dar nesibaigus konfliktui dėl atvykusių iš Olandijos asmenų siekio paimti A. M. anūkus. Tokiu būdu A. M., važiuodamas į įvykio vietą, pagrįstai manė, kad egzistuoja realus pavojus jo anūkams, ir skubėjo jų gelbėti. Išsiaiškinti tikrosios konflikto eigos jis negalėjo ir atvykęs į (duomenys neskelbtini), nes iš karto buvo sulaikytas A. Č. ir A. B..

Motyvuojamoji dalis

A. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas neigia savo kaltę dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų nevykdymo, nurodydamas, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą nutarimą, priešingai nei skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. M., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. M. kaltės padarius ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skundžiamu nutarimu A. M. nubaustas už tai, kad nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, taip pat už tai, kad jį sulaikant, aktyviais veiksmais priešinosi, suduodamas policijos pareigūnui A. B. per ranką, jį stumdamas.

Apeliantas neginčija, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl nustatyto greičio viršijimo, kad pareigūnams pateikęs dokumentus iš karto nuvažiavo, kadangi skubėjo namo dėl jo anūkams ir dukrai gresiančio pavojaus (giminaičiai iš užsienio norėjo pagrobti vaikus). Tačiau savo veiksmų, kuomet jo vairuojamą automobilį vijosi policijos pareigūnai su įjungtais šviesios signalais, o jis ne iš karto leidosi sulaikomas, nelaiko pažeidimu, nurodydamas, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N63-884/2010, N444-2211/2010).

Aukštesnysis teismas, įvertinęs šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad minėta apelianto versija dėl jo šeimos nariams iškilusios grėsmės ir jo veikimo būtinojo reikalingumo būklėje, tėra jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tokią išvadą teismas pagrįstai motyvavo tuo, kad nors byloje esantys įrodymai patvirtina buvus tam tikrą konfliktinę situaciją tarp A. M. dukros ir giminaičių iš užsienio, tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu tas pavojus jau buvo išnykęs. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, A. M. inkriminuotas pažeidimas užfiksuotas 21.00 val. (t. 1, b. l. 1), policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir pirminiuose paaiškinimuose nurodyta, kad A. M. buvo sustabdytas ir nepakluso jų reikalavimams apie 20.48 val. (t. 1, b. l. 3, 4, 7, 8). Savo paaiškinimuose administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme A. M. pats nurodė, kad namo vyko apie 21 val., prieš tai jis jau buvo paskambinęs draugui ir paprašęs jo dukrą nuvežti į nuomojamą butą (t. 1, b. l. 5, 6, 156-157). Apelianto dukra O. M. savo pranešime dėl pasikėsinimo pagrobti vaikus nurodė, kad grįžo namo ir išėjo su vaikais pasivaikščioti, kur prie jų privažiavo buvusio vyro tėvai, tai buvo apie 18.00 val. (t. 1, b. l. 70). Liudytojas A. P. teisme patvirtino, kad apelianto dukra apie 18-19 val. atėjo į jo kiemą ir paprašė paskambinti jos tėvui (t. 1, b. l. 159). Teisme apklaustas liudytojas E. K. nurodė, kad jis, grįžęs po 17 val. iš darbo, pas kaimyną A. M. kieme pamatė stovinčią mašiną olandiškais numeriais, girdėjo kažkokį triukšmą (t. 1, b. l. 40). Taigi išdėstyti duomenys nepatvirtina apelianto nurodomų aplinkybių, kad būtent pažeidimo metu (apie 21.00 val.) jo šeimos nariams grėsė realus, akivaizdus pavojus, kas yra būtina sąlyga, sprendžiant apie asmens veiksmų teisėtumą ATPK 17 straipsnio prasme.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra ir kitų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų. A. M. nurodo, kad pavojus negalėjo būti pašalintas jokiomis kitomis priemonėmis, tačiau aptariamas įvykis vyko mieste, kuriame yra policijos komisariatas ir greitai išsikviesti policijos pareigūnus nėra sudėtinga. Kiekvienas pilnametis ir veiksnus asmuo, iškilus pavojui, turėtų adekvačiai įvertinti situaciją ir atitinkamai elgtis – kreiptis į policiją, o ne dideliu greičiu važiuoti miesto gatvėmis, tokiu būdu keliant didžiulį pavojų ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir visų eismo dalyvių saugumui. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apelianto teiginiai, jog įvykio dieną grėsmė jo anūkams buvo reali ir neišvengiama, kad išvengta žala buvo didesnė ir reikšmingesnė nei padaryta, o žalos jis negalėjo išvengti kitomis priemonėmis, nepagrįsti jokiais faktiniais objektyviais duomenimis. Dėl aptartų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog administracinis teisės pažeidimas, už kurį nubaustas A. M., buvo padarytas būtinojo reikalingumo būsenoje.

Nagrinėjamoje byloje yra visuma nuoseklių įrodymų, pavirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. kaltę padarius ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįsti apelianto kaltei dėl teisėto policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymo ir pasipriešinimo jiems pagrįstai rėmėsi viso proceso metu nuosekliais policijos pareigūnų A. B. ir A. Č. parodymais, kurie visiškai atitinka jų rašytiniuose paaiškinimuose, tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes ir nurodytą įvykių seką. Liudytojų nurodytas aplinkybes dėl apelianto persekiojimo, sulaikymo patvirtina kiti byloje esantys patikimi rašytiniai įrodymai – kompaktiniame diske užfiksuoti per raciją perduodami pareigūnų pranešimai apie persekiojamą automobilį, policijos registruojamų įvykio registro išraše užfiksuotas A. B. Alytaus AVPK 2013-08-06 gautas pranešimas, kad nestoja automobilis „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) policijos registruojamų įvykio registro duomenys, iš kurių matyti, kad gavus pranešimą apie konfliktuojančius giminaičius, buvo išsiųstos pajėgos, bei kompaktiniame diske užfiksuoti pareigūnų pranešimai budėtojui dėl vaikų grobimo. Netikėti administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymais, kurie yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus bei neprieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams, tuo pačiu abejoti nustatyto pažeidimo objektyvumu nėra pagrindo.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino A. M. padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, už kurio padarymą paskyrė teisingą nuobaudą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimas A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.