Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-390-185-2011-59

Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 83-1-00461-10

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Priteista iš M. M. nukentėjusiajam I. T. 1400 (vienas tūkstantis keturi šimtai) litų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 5 d., apie 1 val., nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. 10, Pergalės g., Juodupės mstl., Rokiškio raj., pagrobė I. T. automobilį „VW Golf“ valst. Nr. COU 378, padarydamas nukentėjusiajam 5000 litų žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., neneigia, tačiau prašo švelninti bausmę bei mažinti priteistą civilinio ieškinio sumą.

Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 56 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą recidyvistams už tyčinių nusikaltimų padarymą, numatantį, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. tyčinį nusikaltimą padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o nusikaltimus padaręs asmuo laikomas recidyvistu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai už M. M. padarytą nusikalstamą veiką nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.).

Nustatydamas bausmės dydį, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t.y. įvertino, kad padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.) Nusikaltimo padarymo tikslas buvo laikinai pasinaudoti pagrobtu automobiliu. Yra daug kartų teistas, tačiau gyvenimo būdo nekeičia, charakterizuojamas patenkinamai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad gyvena formalioje santuokoje ir augina mažametį vaiką, nukentėjusiojo atsiprašė ir atlygino dalį žalos. Įvertinus šias, atsakomybę lengvinančią (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kolegijos nuomone, atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežta.

Atmestinas apeliacinio skundo prašymas atsižvelgti į tai, kad su drauge augina mažametį vaiką, todėl atliekant laisvės atėmimo bausmę, nukentėtų šeimos interesai. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos bausmės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Būtent bausmės turinį sudarančiais nuteistojo teisių ir laisvių suvaržymais siekiama jo tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Todėl keisti nuosprendį pagal šį nuteistojo argumentą nėra pagrindo, juolab, kad turėdamas pareigą rūpintis ką tik gimusiu vaiku, dėl savo paties atsakomybės ir rūpestingumo stokos padarė tyčinį nusikaltimą.

Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistu 1400 Lt dydžio civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo turtinei žalai atlyginti ir prašo šią sumą sumažinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pareiškė 1500 Lt ieškinį jo turtinei žalai atlyginti (b.l. 29). M. M. dalį žalos – 100 Lt atlygino, todėl nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu reikalaujamą sumą sumažino iki 1400 Lt. 490 Lt ieškovas sumokėjo R. Gačionio įmonei už automobilio saugojimą (b.l. 115). Likusi suma – 910 Lt, pagal ieškinį, skirtina automobilio remontui. Tačiau apeliantas mano, kad automobilį galima suremontuoti pigiau. Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad yra išdaužtas dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės posūkio žibintas, sulankstytas variklio dangtis, dešinės pusės sparnas, priekinis valstybinis numeris, pažeista priekinė automobilio apdaila. Įvertinus automobilių detalių bei remonto rinkos kainas, kolegija daro išvadą, kad ieškovo prašoma 910 Lt dydžio suma minėtų automobilio dalių remontui yra nedidelė, todėl dar labiau ją mažinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.