Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-510-81/2012 Teisėjas J. Jakubonienė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00141-2011-5

2012 m. liepos 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nuteistojo V. F. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. F. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. F. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 138 str. 2d. 3 p. (M. F. nesunkus sveikatos sutrikdymas) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d. (D. J. nesunkus sveikatos sutrikdymas) – areštu 45 paroms. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 65 str. 1d. 1p., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. F. skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1d., 2d. bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant LR BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

V. F. įpareigotas 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų atlikti iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Iš Vladimiro F. V. ligonių kasai priteista 165,83 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt penki Lt 83 ct) už M. F. ir D. J. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. už LR BK 138 str. 2d. 3p. numatytos veikos padarymą nuteistas, nes 2010-08-15 apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą savo motinos M. F. atžvilgiu, t.y. tyčia ranka vieną kartą sudavė M. F. per ranką, tuo padarydamas jai dešinio stipinkaulio lūžimą tipinėje vietoje, kas sukėlė nukentėjusiajai M. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. F. už LR BK 138 str. 1d. numatytos veikos padarymą nuteistas, nes 2011-01-22 apie 5.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą D. J. atžvilgiu, t.y. tyčia D. J. vieną kartą sudavė kumščiu į dešinį šoną, vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktoje, viršutinėje lūpoje, kairėje šlaunyje, kraujosruvą viršutinės lūpos pogleivyje, VIII šonkaulio lūžį, kas nukentėjusiajai D. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis neigia padaręs nusikalstamas veikas ir nepripažįsta kaltės, t.y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad inkriminuojamas veikas padarė būtent V. F..

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau- LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (Toliau-Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius šias veikas.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nuteistojo V. F. kaltė padarius jam inkriminuotas veikas įrodyta liudytojos V. K., nukentėjusiosios D. J., liudytojų J. Š., D. D., S. L. parodymais, objektyviais bylos duomenimis-specialistų išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog V. F. parodymai pagrįstai vertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti patikimi bylos duomenys ir jie prieštarauja objektyviais duomenimis nustatytomis aplinkybėmis.

Liudytojų S. L. ir J. Š. parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, bet patvirtinami ir kitais anksčiau aptartais duomenimis, o būtent liudytojos V. K. parodymais, specialisto išvada, paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, GMP kvietimo kortele ir tai duoda pagrindą juos laikytis patikimais, teisingais bei paneigia skundo argumentą, jog šios liudytojos meluoja, o jų parodymai nepatikimi. Iš byloje esančio M. F. pareiškimo matyti, jog ji dėl sužalojimo į policiją kreipėsi 2010-08-30 (t1, b.l. 5), tačiau byloje esantys tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad informacija apie incidentą buvo gauta dar 2010-08-15 23:22 val. Jau tuo metu buvo gauta informacija, jog M. F. sužalojo sūnus ir ji pristatyta GMP į traumų punktą (t1, b.l. 4). Šią informaciją telefonu tuojau po įvykio pranešė S. L.. Be to, tiek S. L., tiek ir J. Š. parodė analogiškas aplinkybes, jog 2010-08-15 būdamos lauke išgirdo triukšmą, pirmoji nubėgo į namo koridorių S. L., po to J. Š.. Abi teigė mačiusios sužalotą M. F. ranką, M. F. ėjo ranką atkišusi, buvo guzas, ranka buvo patinusi. S. L. nurodė, jog M. F. sakė „žiūrėk ką padarė“, o tuo metu V. F. šaukė ant motinos, vadino necenzūriniais žodžiais, vėliau traumatologiniame punkte nurodė, kad ranką jai sulaužė sūnus. J. Š. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad M. F. verkė klausdama, kiek jis gali ją mušti ir daužyti. Abi liudytojos patvirtino, kad prieš M. F. nuteistasis smurtauja ne pirmą kartą. Šios liudytojos taip pat analogiškai nurodė, jog matė, kaip V. F. buvo užsimojęs spirti S. L., tačiau pamatęs ateinančią J. Š. susitingo. Tai, kad šios liudytojos buvo įvykio metu ir matė įvykio aplinkybes patvirtina anksčiau minėtas tarnybinis pranešimas bei informacija apie pranešimą apie įvykį, iš kurio matyti, kad S. L. pranešė apie įvykį, be to, ji iškvietė greitąją pagalbą ir nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę. Liudytoja V. K. parodė, jog M. F. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog nukentėjusiąją sumušė sūnus M. F., nurodė konkretų sumušimo būdą-sūnus supykęs trenkė per ranką, kuri buvo padėta ant stalo. Tokį būdą nurodė ir S. L. iš M. F. žodžių - „sūnus jai sulaužė ranką padėjęs ant stalo-daužė tol, kol sulaužė“. Šios liudytojos parodymus, o tai pat ir sužalojimo mechanizmą- smūgį per ranką patvirtina ir objektyvus įrodymas - GMP ligonio siuntimo ir pranešimo duomenys (t1,b.l. 44), kur iškvietimo priežastis nurodyta – kumščiu trenkė per ranką. Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje nurodyta, jog M. F. 2010-08-15 23.44 val. konstatuota smurtinė trauma- dešinio stipinkaulio lūžis. (t1, b.l. 43). Liudytoja apklausta tyrėja V. K. parodė, jog ji nukentėjusiąją apklausinėjo slaugos namuose, nukentėjusioji buvo sąmoninga, ir puikiai suvokė realybę. Be to, V. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu V. F. taip pat pripažino sužalojęs motiną, nurodė, kad po įvykio buvo išsigandęs, buvo pradėjęs slapstytis. F. V. parodymus davė savanoriškai, jokie kriminalistai nedalyvavo, psichologinio ar fizinio smurto nebuvo. Pažymėtina, jog, priešingai nei teigia nuteistasis, specialisto išvada vertinat sužalojimo mechanizmą, negali būti vertinama atskirai, kaip neginčytinai patvirtinanti, kad nukentėjusioji susižalojo griūdama. Visų pirma, išvada vertinama katu su kitais duomenimis, o taip pat ir su liudytojų parodymais bei specialisto paaiškinimais. Be to, specialisto išvadoje nėra kategoriško teiginio, jog toks sužalojimas atsirado būtent dėl griuvimo ar gali atsirasti tik dėl griuvimo. Specialisto išvadoje nurodyta, jog buvo vertinami medicininiai dokumentai dėl įvykio, po kurio M. F. buvo pristatyta į GMP, dėl kurio buvo kviesta policija. Tai taip pat patvirtina liudytojų S. L. ir J. Š. parodymus. Pažymėtina, jog ekspertė L. Karčiauskaitė patvirtino, jog tokia trauma labiausiai tikėtina pargriuvus, tačiau taip pat patvirtino, jog jeigu ranka yra padėta, tai gavus smūgį, lūžis yra tipinėje vietoje, o išoriniai požymiai medicininiuose dokumentuose gali būti ir neaprašyti. Aptarti duomenys patvirtina nuoseklią įvykių eigą, veikos padarymo vietą, laiką, būdą, todėl teismas pagrįstai vadovavosi šių duomenų visuma ir nustatė M. F. sužalojimo aplinkybes bei grindė V. F. kaltę. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog V. F. nukentėjusiąją, artimą žmogų-motiną sužalojo tyčia (smūgiavo tyčia esant ant stalo padėtai rankai, kas patvirtina, jog suvokė veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis). Konstatuojama, jog teismo išvados dėl veikos faktinių aplinkybių, dėl nuteistojo kaltės, pagrįstos išsamia surinktų duomenų visumos analize. Duomenų patikimumas vertintas juos gretinat ir lyginant tarpusavyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių išvadų patikimumu bei teisingumu. Nuteistojo veika sutinkamai su LR BK 138 str. 2d. 3p. kvalifikuota teisingai.

V. F. kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. J., liudytojų S. L., D. D., J. Š. parodymais, kurie tarpusavyje sutampa, neprieštarauja ir atitinka specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Nukentėjusioji D. J. parodė, jog jai grįžus iš S. L. savo namuose rado gulintį V. F., liepė jam išeiti, tačiau jis pradėjo ją mušti, sudavė į šoną, veidą, spyrė į dešinę koją, ji rėkė, beldėsi į sieną kaimynams, atbėgo D. D., skambino S. L., po sumušimo jautė skausmą šone, S. L. jai iškvietė greitąją pagalbą. Analogiškas aplinkybes parodė ir liudytoja S. L. bei J. Š.. S. L. parodė, jog tą vakarą buvo atėjęs V. F. su D. J.. V. F. išėjo anksčiau, išsinešė D. J. raktus. D. J. paskambinusi pasakė, kad rado gulintį lovoje V. F., ji patarė V. F. išvaryti. Tik atsigulus girdėjo triukšmą, V. F. balsą keikiantis necenzūriniais žodžiais bei grasinat „duoti“, D. J. beldė į sieną, rėkė, skambino telefonu. D. J. klykė ir tualete ir laiptinėje, kad muša. Suprato, kad V. F. muša D. J.. Kitą dieną D. J. skaudėjo šoną, praėjo alpti, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. J. Š. taip pat patvirtino girdėjusi triukšmą, riksmą, pagalbos šauksmus, girdėjo V. F. balsą, iš kaimynų sužinojo, kad D. J. V. F. sulaužė šonkaulius. Liudytoja D. D. patvirtino, jog įvykio vakarą D. J. prašė pagalbos išvaryti V. F., tačiau jam dar neišėjus D. D. išėjo, po to D. J. skundėsi, kad ją sumušė V. F.. Šių liudytojų parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatytas sužalojimų atsiradimo mechanizmas bei laikas iš esmės atitinka D. J. bei liudytojų parodymus dėl įvykio laiko, mechanizmo. Be to, Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje 2011-01-24 (t1, b.l. 71-73) taip pat nurodyta, jog pristatyta GMP, kreipimosi priežastis -prieš dvi paras sumušė kaimynas. Specialisto nukentėjusioji buvo apžiūrėta objektyviai, kur ji paaiškino, kad 2011-01-22 ją savo namuose sumušė kaimynas V. F.. Tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, neprieštarauja bei atitinka kitais įrodymas užfiksuotas bei nustatytas aplinkybes, todėl skundo argumentai dėl nukentėjusiosios bei liudytojų keršto, suinteresuotumo, laikomi nepagrįstais, neatitinkančiais jokių faktinių duomenų. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, jų tarpusavio sutapimą, nuoseklumą, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi nustatydamas veikos aplinkybes - vietą, laiką, būdą, bei konstatuodamas V. F. kaltę tyčia nesunkiai sutrikdžius D. J. sveikatą. Tai, kad buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, nukentėjusioji rėkė, šaukėsi pagalbos, patvirtina aplinkybę kad nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, pobūdį ir norėjo taip elgtis, t.y. veikė tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota sutinkamai su LR BK 138 str. 1d.

Bausmės nuteistajam skirtos teisingai. Skirdamas bausmes teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai už LR BK 138 str. 2d. 3p. numatytą veiką (M. F. nesunkus sveikatos sutrikdymas) skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijos vidurkiui, ir areštą už LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką. Šios bausmės, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes yra būtinos ir pakankamos realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Kadangi V. F. teisiamas pirmą kartą, teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, todėl vadovaujantis LR BK 75 str. pagrįstai laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo ir skyrė LR BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas rašytinais duomenimis ir yra įrodytas, todėl pagrįstai tenkintas ir priteistas iš V. F..

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

V. F. apeliacinį skundą atmesti;

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą.