- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-879-265/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09825-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Bronius Valius, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Metva“
- Ieškovas
- R. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydos Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metva“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-29 sprendimu priteisė iš UAB „Metva“ 54280,32 Lt skolos, 3571,00 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 57851,32 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2010-07-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3118,01 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui R.Ž.
Atsakovė UAB „Metva“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-29 sprendimą dalyje dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, iš atsakovės priteisiant 2461,20 Lt palūkanų. Taip pat prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti, apeliantui priteistą sumą mokant lygiomis dalimis per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento bei atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-04 nutartimi nustatė atsakovei dešimties dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą ir neturėdama galimybių sumokėti visą žyminį mokestį, turėtų sumokėti bent dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teigia, kad nors LR CPK 83 str. 3 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas šią teisės normą turėtų aiškinti ir taikyti vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Tvirtina, kad neturi jokių galimybių sumokėti net mažiausios žyminio mokesčio dalies, nes visas turtas bei piniginės lėšos yra areštuotos, todėl, remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais yra pagrindas atleisti nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Mano, kad teismas užkirto kelią teisminiu keliu ginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (nagrinėjamu atveju paduodant apeliacinį skundą). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad nors CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas šią teisės normą turėtų aiškinti ir taikyti vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir ją atleisti nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateiktas išsamus sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokių atvejų sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, kuomet visiškai atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą, todėl konstatuotina, kad nėra įstatymų numatyto pagrindo atleisti apeliantę nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, atmesdamas jos prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigodamas pašalinti priešieškinio trūkumus, užkirto kelią teisminiu keliu ginti savo pažeistas teises. Išaiškintina, kad teisę kreiptis teisminės gynybos finansinių sunkumų turinčiai atsakovei užtikrina tiek CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.
Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio ar mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Apeliantė tvirtina, kad neturi jokių galimybių sumokėti net mažiausios žyminio mokesčio dalies, nes visas jos turtas bei piniginės lėšos yra areštuotos. Išaiškintina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad įmonės esamą turtinę bei finansinę padėtį patvirtina įmonės turto apskaitos dokumentai, įmonės balansas, pelno-nuostolių ataskaitos ir kiti finansinės atskaitomybės duomenys, duomenys apie įmonės pinigines lėšas bankuose ir įmonės sąskaitoje, įmonės įsiskolinimai kreditoriams, įmonės debitoriai, Nekilnojamojo turto registro ir kiti turtinę padėtį atspindintys objektyvaus turinio duomenys.
Atsakovė nepateikė teismui išsamių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę bei turtinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog atsakovė įrodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia, jog negalėtų sumokėti įstatymo numatyto žyminio mokesčio, todėl teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl atsakovės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo iki teismo sprendimo priėmimo atidėjimo klausimo.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo priėmimu, ir pagrįstai taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą (CPK 316 str. 306 str. 3 d.), paskirdamas atsakovei terminą nurodytam trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 80 str.1 d. 1 p.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nutartį palikti nepakeistą.