Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti (e. b. l. 151, 154-155).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad 2015-10-23 d. mirė pareiškėjos tėvo G. J. G. pusbrolis M. B., kurie yra seserų M. M. ir K. M. vaikai, o remiantis 2016-03-07 d. Gyventojų registro tarnybos pažyma, M. B. buvo nevedęs, duomenų apie jo vaikus nėra (e. b. l. 7, 48, 138-143). M. B. nuosavybės teise nuo 2004-07-24 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Byloje taip pat pateiktas 2015-10-10 d. ranka surašytas dokumentas, kuriuo M. B. visą savo turtą paliko savo pusbrolio G. J. G. dukrai R. G. (e. b. l. 14). Savo teiginiams dėl artimų pareiškėjos ir mirusiojo M. B. ryšių pagrįsti pareiškėja pateikė M. B. rankraščių kopijas (e. b. l. 15-28), M. B. 1998-09-24 d. išduoto įgaliojimo G. J. G. kopiją (e. b. l. 24), taip pat pareiškėja pateikė įrodymus, jog ji apmokėjo buto, adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius (e. b. l. 32-34) bei atsiskaitė už M. B. laidotuvių paslaugas (e. b. l. 9-13). Iš byloje pateikto 2016-02-12 d. Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro pranešimo matyti, jog 2015-10-23 d. mirus M. B. paveldėjimo byla nepradėta (e. b. l. 25-28). Iš Testamentų registro 2016-02-15 d. išrašo matyti, jog nėra įregistruotų testatoriaus M. B. testamentų (e. b. l. 29-31).

Liudytoja B. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja yra jos antros eilės pusbrolio G. J. G. dukra, o M. B. yra jos antros eilės pusbrolis. Su M. B. susipažino tik baigusi 10 klasių ir atvykusi į Vilnių. Nuo to laiko jie pradėjo bendrauti ir tas bendravimas visą laiką tęsėsi. Teigė, jog M. B. jai pasakojęs apie ketinimą įsigyti kooperatinį butą, ir ji pasiūliusi paprašyti pagalbos pas G. G., kadangi jie kartu augo kaip broliai. Vėliau pas ją užsukęs M. B. papasakojo, jog gavo iš G. trūkstamus pinigus ir nurodė, jog su juo sutarė, kad tas butas atiteks R. G. Liudytojos teigimu, R. G. jam buvo kaip duktė, jie nuolat bendravo. Pati paskutinį kartą su M. B. buvo susitikusi 2015 metų balandžio viduryje, jis pasakojo, kad jo butą paveldės R., bet teigė, jog dar yra laiko parašyti testamentą, bet, liudytojos paragintas, žadėjo susiruošti parašyti testamentą. Liudytoja mano, jog jis suprato, kad reikia eiti pas notarą, be to, jis buvo išsilavinęs žmogus (e. b. l. 152, 154-155).

Liudytoja J. M. teismo posėdyje paaiškino, jog su pareiškėja susipažino tik šiandien, bet girdėjo apie ją iš M. B., su kuriuo pažįstama nuo 1980 metų, kartu dirbo, bendravo. 2008 metais M. B. paprašė liudytojos pasaugoti jo dokumentus ir parašė raštelį su pusbrolio dukros R. kontaktais, kuriai sakė paliksiantis butą, ir teigė, jog, jei kas atsitiks, viską perduoti jai. Vėliau, prieš porą metų, atsiėmė dokumentus. Teigė, jog visą laiką jie bendravo, jis buvo sveikuolis, daug sportavo, paveldėjimo klausimais jie nešnekėdavo. Taip pat, kai M. B. išvyko į ligoninę ir iš ten liudytojai paskambino, ji skambino Rasai (e. b. l. 153-155).

Įstatymas numato, jog be oficialaus testamento, gali būti sudarytas ir asmeninis, kuris, neperdavus jo saugoti įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui tvirtinti ir tada galioja tik teismo patvirtintas testamentas (CK 5.27, 5.31 straipsniai).

Iš teismui pateikto dokumento, matyti, kad jis buvo sudarytas 2015-10-10 d., dokumente nurodyta, kad „Aš M. B., a. k. (duomenys neskelbtini). gyv. (duomenys neskelbtini), mano mirties atveju visą savo turtą – butą, viską kas yra bute ir pinigus banke palieku savo pusbrolio G. J. G. dukrai R. G., gim. 1973.06.28, gyv. (duomenys neskelbtini). Kai pasveiksiu, viską patvirtinsiu pas notarą“.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Įstatymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai nedaro testamento negaliojančio; galioja ir atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų (CK 5.30 straipsnio 2 dalis). Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius reikalavimus testamento sudarymui ir formai, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitiktį jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 straipsnio normoje, kurioje įtvirtinti privalomi asmeninio testamento rekvizitai bei jo techninis surašymo būdas, pagal savo prigimtį laikytina imperatyvia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009). Nagrinėjant prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrinama, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi, visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai.

Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl to, kad testamentas surašytas ne testatoriaus ranka, nekilo, todėl darytina išvada, kad testamentą surašė ir jį pasirašė pats testatorius M. B. Dokumente yra nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento surašymo data bei vieta, yra testatoriaus pasirašytas. Teismui nesukėlė abejonių pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimai, be to, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys ginčytų, jog testamentas surašytas ne M. B. ar ne jo pasirašytas, todėl darytina išvada, kad nėra kliūčių asmeninio testamento patvirtinimui. 2015-10-10 d. testamento turinys, aplinkybės, jog testatorius buvo nevedęs ir vaikų neturėjo, bei pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimai, jog M. B. visą laiką žadėjo savo butą palikti pusbrolio G. J. G. dukrai R. G., leidžia daryti išvadą, kad testamentas sudarytas laisva testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ji yra išreikšta tinkamai (CK 5.18 straipsnis).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-02-15 d. išraše nurodyta, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. B. (e b. l. 8), todėl byloje pateikti dokumentai, pareiškėjos, liudytojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad M. B. vardu 2015-10-10 d. sudarytas asmeninis testamentas teismo gali būti patvirtintas, taigi, pareiškėjos prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo tenkintinas (CK 5.30, 5.31 straipsniai).

Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti terminą M. B. palikimui priimti.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja R. G. po M. B. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo sukrėsta jo mirties bei nežinojo apie sudarytą asmeninį testamentą, o apie sudarytą asmeninį testamentą sužinojo tik 2015 m. sausio mėn., patikrinus mirusiojo bute rastus dokumentus. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, jis praleistas nežymiai, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl, teismui konstatavus esant pagrindą patvirtinti M. B. asmeninį testamentą, atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad sprendimas atnaujinti praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškimą.

Patvirtinti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2015-10-23 d., asmeninį testamentą, kuriuo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 10 d. visą savo turtą, kurį sudaro butas (duomenys neskelbtini), viskas, kas yra bute, ir pinigai banke, paliko R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą pareiškėjai R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, atsiradusiam po 2015-10-23 d. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.