Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-07-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-323-919/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-25
Bylos Nr.
II-323-919/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01122-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-323-919/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01122-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8.; 21.8.1; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis,sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Š. 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Š. (toliau – Santakos PK) 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Santakos PK tyrėjos nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašė dėl jam padarytos žalos klausimą spręsti baudžiamojo proceso teisenoje.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad tyrimas buvo atliktas nepilnai ir nevisapusiškai, kadangi neiškvietė jo į apklausą, nepadarė nulaužto veidrodėlio nuotraukų, neįvertino vaizdo-garso įrašo, kuriame matyti kaip R. V. prieina ir girdisi garsas charakteringas veidrodėlio sulaužymui. Pareiškėjas nurodė, kad jam padaryta žala viršija vieną bazinio bausmių ir nuobaudų dydį, nes veidrodėlio kaina 510 Eur.

Atsiliepimas

Atsiliepime į A. P. skundą Santakos PK prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad prieš priimant nutarimą, buvo susisiekta su pareiškėju telefonu ir jis informavo, kad jam padaryta žala 30 Eur, be to, vaizdo įraše neužfiksuota, kad R. V. tyčia sulaužo veidrodėlį, jį užlenkdama, tikslo sulaužyti neturėjo, todėl nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas A. P. palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė jo skundą tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nebuvo iškviestas į policijos komisariatą ir nebuvo apklaustas dėl įvykio aplinkybių, taip pat nebuvo nustatyta ir įvertinta žala, kuri UAB „Silbeauto“ įkainavimu sudaro 510 Eur. Nebuvo įvertintas vaizdo ir garso įrašas. Dėl paminėtų aplinkybių, pareiškėjo nuomone, nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Iš byloje esančio A. P. pareiškimo Santakos PK matyti, kad jis iškvietė policijos pareigūnus dėl sulaužyto veidrodėlio, kurį sulaužė R. V. ir nurodė, jog žalos dydį patikslins vėliau. Tarnybiniu pranešimu dėl gauto pareiškimo Kauno VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė informavo, kad įvykio vietoje pareiškėjas pranešė, jog R. V., eidama pro šalį su ranka užtrenkė per automobilio MB kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, įvyko konfliktas. Įvykio vietoje padarytas video įrašas, kaip apgadintas automobilio veidrodėlis, A. P. patvirtino, kad automobilyje, jis turi vaizdo registratorių, o moteris turi liudininką. Vaizdo registratoriaus įrašas yra pateiktas byloje. Iš R. V. paaiškinimo Santakos PK galima spręsti, jog ji pripažino, jog automobilio veidrodėlį užlenkė, tikslo jį sugadinti neturėjo.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, teismo posėdžio metu duotų jo paaiškinimų bei byloje nustatytų aplinkybių, R. V. konflikto metu buvo priėjusi prie pareiškėjo automobilio ir pažeidė automobilio veidrodėlį. Šių aplinkybių neneigia ir R. V..

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnas, turintis įgaliojimus pradėti arba nutraukti administracinę teiseną, 2018 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą neapklausęs pareiškėjo A. P., neišsiaiškinęs bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su padarytos žalos dydžiu bei neįvertinęs galimos atsakomybės teisenos.

Pažymima, kad pagal ANK 115 straipsnį, dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo veika kvalifikuojama, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso reglamentavimu turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, veikos kvalifikavimo, jos padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. ANK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ANK 563 straipsnis, įpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašančius asmenis „greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus <...>“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju nebuvo surinkti būtini įrodymai veiksmų sudėčiai nustatyti, byloje surinkti duomenys įvertinti nevisapusiškai, neobjektyviai ir tendencingai, nepašalintos abejonės bei kitos įrodinėtinos aplinkybės.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, jo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies nurodytų reikalavimų, administracinio nusižengimo byloje yra esminių įrodymų trūkumų, užkertančių kelią tolesnei teisenai, procesinis sprendimas, šiuo atveju nutarimas, pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Š. 2018 m. gegužės 30 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai – Santakos PK atlikti išsamų tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 640, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Š. 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatui atlikti išsamų tyrimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Aurelijus Rauckis