Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. D. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

Apeliantas neneigia vairavęs automobilį neblaivus, tačiau nurodo, jog pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, tokį apelianto teiginį atmeta. ATPK 17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Iš paties A. D. paaiškinimo matyti, kad sužinojęs apie vagystę sodyboje, į policiją jis nesikreipė, o važiavo pats, nors buvo neblaivus. Be to, jis minėtame paaiškinime pripažino, kad neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (b. l. 17-18). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. D. turėjo galimybę pavojų savo nuosavybei pašalinti kitomis priemonėmis (pvz., kreipimusi į policiją), tačiau to nepadarė, be to, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir tokio pažeidimo keliama grėsmė žmonių sveikatai yra nepalyginamai didesnė su galimai padaryta žala nuosavybei. Todėl tokio neteisėto veikimo negalima laikyti veikimu esant būtinajam reikalingumui.

Taip pat apeliantas nurodo, jog 2009 m. gegužės 14 d. nutarimu paskirta 1100 litų bauda jis nubaustas antrą kartą. Toks jo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas, kuriuo A. D. buvo paskirta 1100 litų bauda, apeliacinės instancijos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo panaikintas, todėl jis yra negaliojantis ir jokių teisinių pasekmių apeliantui nesukelia.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, nepagrįstai nurodė, jog jis praeityje buvo baustas už KET pažeidimus, kadangi paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2006 metais. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nelaikė sunkinančia, o tik charakterizuojančia administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Todėl minėtas jo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nustatytų išskirtinių aplinkybių visuma leidžia jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymas numato, nuobaudą nėra pagrindo. Tai, kad apelianto darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Asmens gailestis dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (rūpinimasis nepilnamete dukra, vadovaujamos įmonės galimas bankrotas) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu, A. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.