Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato- atstovei Dalei Rudytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R.S. prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-01-13 įsakymą Nr.50-TE-8, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. R.S. nurodė, jog jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2008-12-24 patvirtino 2008-12-23 tarnybinio patikrinimo išvadą, kurios pagrindu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2009-01-13 priėmė įsakymą Nr. 50-TE-8 skirti jam tarnybinę nuobaudą- papeikimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad jis netinkamai, paviršutiniškai įvertino situaciją, nesiėmė priemonių administraciniam teisės pažeidimui užfiksuoti, panaudojant turimas technines priemones, išduotas tarnybiniam naudojimui, atliko asmens kratą, bet nesurašė asmens apžiūros protokolo, tikrino K.K. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir jį sulaikė, panaudojo jėgą prieš K.K. įsodindamas jį į tarnybinį automobilį, nekvalifikuotai veikė susidariusioje situacijoje, savo skubotais veiksmais sukėlė konfliktinę situaciją ir išprovokavo adekvačius priešiškus sau piliečių veiksmus, praktiškai be jokio teisinio pagrindo K.K. sulaikė, patalpino į tarnybinį automobilį bei tikrino girtumą. Pareiškėjas su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais pažeidimais nesutinka, minėtų teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2008-10-20 dirbo kartu su tyrėja D.Š. Apie 19 val. 30 min. važiuojant tarnybiniu automobiliu Vadoklių kaime, Ramygalos gatve, prie parduotuvės pastebėjo 5-6 vyrus, prie kurių ant žemės stovėjo 2 litrų talpos nugertas alaus butelis. Kadangi jis nematė, kad kuris nors iš šių vyrų būtų vartojęs alkoholį viešoje vietoje, vykdydamas pažeidimų prevencijos funkciją, kreipėsi į vyrus, įspėdamas, kad alkoholio gėrimas viešoje vietoje užtraukia atsakomybę, numatytą LR ATPK 178 str. Tada vienas iš vyrų , kaip vėliai paaiškėjo K.K., atsakė, kad vyrai baigs gerti alų ir išsivaikščios. Tada jis dar kartą pakartojo apie atsakomybę už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje. K.K. pradėjo replikuoti, kad geriau „ gaudyčiau žulikus“ ir nesikabinėčiau prie žmonių. Įtardamas, kad replikavęs žmogus yra neblaivus, nurodžiau jam prieiti prie tarnybinio automobilio. K.K. einant link tarnybinio automobilio, kiti vyrai pradėjo jį vesti tolyn nuo automobilio ir į jo bei tyrėjos D.Š. nurodymus nereagavo. K.K. palaikomas kitų vyrų pradėjo aktyviais veiksmais vengti girtumo patikrinimo. Kadangi situacija darėsi konfliktinė, jis patikrino K.K. ar šis neturi sveikatai ir gyvybei pavojingų daiktų ir įsodino jį į tarnybinį automobilį. Pavažiavęs nuo parduotuvės apie 200 metrų, patikrino asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, patikrino alkotesteriu girtumą. Kadangi K.K. buvo blaivus, viešoje vietoje alkoholio negėrė, todėl jis buvo išleistas iš tarnybinio automobilio. Mano, kad jis savo darbą atliko tinkamai, tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Atsakovas- Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutinka. Atsakovo atstovė nurodė, kad nors R.S. ir D.Š. skirtingai nei K.K. aiškina įvykį, tačiau K.K. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino liudytojai A.M. ir R.Z. Tarnybinio patikrinimo metu bei bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R.S. netinkamai, paviršutiniškai įvertino 2008-10-20 Vadoklių kaime prie parduotuvės susidariusią situaciją, pats išprovokavo priešiškus piliečių veiksmus, be jokio teisinio pagrindo sulaikė K.K., tikrino jo girtumą, bei panaudojęs jėgą įsodino į tarnybinį automobilį.

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis tyrėjas R.S., vadovaudamasis viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo planu, kartu su tyrėja D.Š. 2008-10-20 nuo 12 val. iki 21 val. dirbo Ramygalos, Vadoklių , Upytės seniūnijose. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2008-10-24 raštą Nr. 14-4268 „ Dėl K.K. pareiškimo“, tiriant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų veiksmus. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2008-12-24 patvirtino 2008-12-23 tarnybinio patikrinimo išvadą ( b.l.6-10), kurios pagrindu 2009-01-13 priėmė įsakymą Nr. 50-TE-8 skirti R.S. tarnybinę nuobaudą- papeikimą ( b.l. 5).

LR Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas yra šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pagal minėtą teisės normą tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti skiriama tuomet, jeigu jis pažeidžia Vidaus tarnybos statuto ar kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką ir jeigu dėl šio pažeidimo yra pareigūno kaltė. Vertinant ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda , turi būti nustatyta , ar pareigūno veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs pareigūnas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, pareigūno kaltė. Tam, kad pareigūnas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn , nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir pareigūno kaltę.

LR Vidaus tarnybos statuto 26 str. nurodo, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. LR Vidaus tarnybos statuto 2 str. tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamas kaip - šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Taigi norint asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą, (t.y. pripažinti kaltu padarius tarnybinį nusižengimą) būtina konstatuotai ne tik konkrečius veiksmus, bet ir nurodyti kokių norminių teisės aktų nuostatos buvo pažeistos minėta veika.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis tyrėjas R.S. padarė tarnybinį nusižengimą, t.y. netinkamai, paviršutiniškai įvertino situaciją ( pažeidė LR ATPK 9 str. ir 178 str. reikalavimus), nesiėmė priemonių administraciniam teisės pažeidimui užfiksuoti ( alkoholinių gėrimų gėrimas viešoje vietoje) panaudojant turimas technines priemones išduotas tarnybiniam naudojimui ( pažeidė LR ATPK 256 str. nuostatas ), atliko asmens kratą, bet neparengė asmens apžiūros protokolo ( pažeidė LR ATPK 268 str. nuostatas ), tikrino K.K. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, sulaikė jį ( pažeidė Lietuvos policijos veiklos įstatymo 18 str. nuostatas ), panaudojo jėgą prieš K.K. įsodindamas jį į tarnybinį automobilį ( pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1, 4.4 ir 4.9 punktų reikalavimus), nekvalifikuotai veikė susidariusioje situacijoje ir savo skubotais veiksmais sukėlė konfliktinę situaciją, išprovokavo adekvačius priešiškus sau piliečių veiksmus, praktiškai be jokio teisinio pagrindo sulaikė K.K., patalpino į tarnybinį automobilį bei tikrino girtumą ( nenurodo, kad įžvelgė girtumo požymius ir panašiai).

LR ATPK 9 str. yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo sąvoka, o LR ATPK 178 str. numato administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose ar girto pasirodymą viešoje vietoje. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas R.S. padarė administracinį teisės pažeidimą, nėra duomenų, kad jis būtų viešoje vietoje vartojęs alkoholį ar viešoje vietoje pasirodęs girtas, todėl išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog R.S. pažeidė LR ATPK 9 str. ir LR ATPK 178 str. nuostatas. Nustatyta, kad pareiškėjas tarnybiniam naudojimui turėjo išduotą alkoholio matuoklį, kurį panaudojo, siekdamas nustatyti ar K.K. yra blaivus. Apie tai, kad ši priemonė buvo panaudota patvirtina liudytojai K.K., D.Š., ir įrašas Nr. 174 alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo apskaitos žurnale ( b.l. 39 ). Tarnybinėje išvadoje nėra akcentuota, kad R.S. privalėjo tikrinti ir kitų asmenų blaivumą turimomis techninėmis priemonėmis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad R.S. pažeidė LR ATPK 256 str. nuostatas. Byloje nustatyta, kad R.S. prieš įsodindamas K.K. į tarnybinį automobilį, norėdamas įsitikinti ar pastarasis neturi gyvybei ar sveikatai pavojingų daiktų, atliko jo asmens apžiūrą. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojamoje dalyje nurodoma , kad pareiškėjas atliko asmens kratą, tačiau tai vertinama kaip rašymo klaida, nes iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad buvo atlikta asmens apžiūra. R.S. neigia, kad jis atliko asmens apžiūrą, nes jis tiktai rankomis liesdamas apžiūrėjo K.K. Tačiau tokie pareiškėjo veiksmai galiojančių teisės normų yra reglamentuojami kaip asmens apžiūra. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002m. gruodžio 24d. įsakymu Nr. 660 , 3.15 p. apibrėžia, kad dalinė asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas –paviršutinis asmens drabužių apieškojimas ir daiktų patikrinimas, atliekamas iškart po sulaikymo, siekiant surasti daiktus ar dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas arba gali turėti reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, taip pat siekiant išvengti šių daiktų panaudojimo pasipriešinimo policijos pareigūnui, jo užpuolimo ar asmens , įtariamo padarius teisės pažeidimą, sužalojimo ar pabėgimo atveju. LR ATPK 268 str. reglamentuoja , kad asmens apžiūrą gali atlikti tam įgalioti policijos pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais. Dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole ar administracinio sulaikymo protokole. R.S. nesurašė asmens apžiūros protokolo ir tuo pažeidė LR ATPK 268 str. nuostatas.

Iš pareiškėjo R.S. 2008-11-06 tarnybinio pranešimo, teismo posėdžio metu duoto paaiškinimo matyti, kad pareiškėjui kilo įtarimas, jog K.K. yra neblaivus po K.K. pasakymo , kad “vyrai baigs gerti alų ir išsivaikščios „ bei replikos, kad „ geriau gaudyčiau žulikus ir nesikabinėčiau prie žmonių“. Pareiškėjui pareikalavus prieiti prie tarnybinio automobilio asmenybės nustatymui ir girtumo patikrinimui, K.K. jo reikalavimui neprieštaravo ir priėjo prie automobilio, ir tik vėliau, kai kiti vyrai pradėjo traukti K.K. nuo automobilio, jis pradėjo priešintis. Situacijai darantis nekontroliuojamai, pareiškėjas įsodino K.K. į tarnybinį automobilį, pavažiavęs nuo sulaikymo vietos apie 200 metrų, patikrino K.K. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, patikrino girtumą. Pareiškėjas patvirtino, kad K.K. girtumas nebuvo nustatytas, jis nematė jo vartojant alkoholį, pasipriešinimą įvertino kaip impulsyvų veiksmą, todėl nebuvo pagrindo patraukti jo administracinėn atsakomybėn. D.Š. savo 2008-11-06 tarnybiniame pranešime bei teismo posėdyje analogiškai įvardijo situaciją , kaip ir pareiškėjas R.S. Liudytojas K.K. paaiškino, kad R.S. koja paspyrė plastmasinį alaus butelį ir jį sumindė, o kai jis pasakė, kad pas mus nešiukšlinama, griebė jam už rankos, pargriovė į balą ir jėga įsodino į automobilį, jis pareigūnui nesipriešino. Liudytojas A.M. parodė, kad policijos pareigūnas iššokęs iš automobilio, užlaužė K.K. rankas, pargriovė jį ant žemės. K.K. policijos pareigūnui nesipriešino. Liudytojas R.Z. parodė, kad išlipęs iš automobilio policijos pareigūnas priėjo prie K.K., kažką jam pasakė , po to čiupo K.K. , nusitempė į automobilį ir išsivežė.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002m. gruodžio 24d. įsakymu Nr. 660 , 99 punkte yra nurodyta, kad policijos pareigūnas gali įtarti , kad asmuo yra neblaivus ( girtas) ir ( ar ) apsvaigęs esant šiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Ir tik esant bent vienam paminėtam požymiui, policijos pareigūnas gali tikrinti asmens ( jo sutikimu) neblaivumą ( girtumą) alkoholio kiekio matuokliu. Pareiškėjas nenurodė , kad prieš tikrinant K.K. girtumą būtų įžvelgęs minėtus požymius.

Lietuvos policijos veiklos įstatymo 18 str. reglamentuojama, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas , jog padarytas administracinis teisės apžeidimas, tikrinti su tuo susijusio asmens dokumentus, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos patalpas ir t.t.

Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347, 4.1 punktas reglamentuoja , kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi gerbti ir ginti žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves, 4.4 punktas reglamentuoja , kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi naudoti jėgą tik tuo atveju, kai tai neišvengiamai būtina, ir tik teisėtam tikslui pasiekti, 4.9 punkte reglamentuota, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad R.S. pažeidė minėtų teisės normų reikalavimus, susidariusioje situacijoje veikė nekvalifikuotai, skubotai, savo veiksmais sukėlė konfliktinę situaciją , be jokio pagrindo panaudojo K.K. atžvilgiu jėgą, jį sulaikė, įsodino į tarnybinį automobilį, tikrino jo asmens dokumentus bei girtumą. Todėl darytina išvada, kad R.S. tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai, todėl panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-01-13 įsakymą Nr.50-TE-8, kuriuo R.S. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R.S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-01-13 įsakymo Nr.50-TE-8, kuriuo jam už tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.