Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-12-23 · Administracinė byla Nr. I1-10690-394/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-23
Bylos Nr.
I1-10690-394/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02223-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-10690-394/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02223-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021-07-27 Šiaulių TI direktoriui pateikė skundą, jog kamera Nr. 33, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo nuvesta į dušą. 2021-09-01 pateiktame atsakyme be kitų argumentų buvo nurodyta, jog patikrinus suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo į dušą apskaitos žurnalą, nustatyta, kad jis, 2021-07-16 atvykęs į Šiaulių TI, pasinaudojo galimybe nueiti į dušą, taip pat gyvenamosios kameros Nr. 33 suimtieji sanitariniam švarinimui buvo išvesti 2021-07-19 ir 2021-07-29. Šiaulių TI konstatavo, jog jam buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atkreipė dėmesį, kad 2021-07-19 – 2021-07-21 Šiaulių TI nebuvo karšto vandens, be to, pagal Šiaulių TI administracijos paskaičiavimą buvo išvestas tik po 10 dienų, kas taip pat yra pažeidimas. Šiaulių TI atsakymą apskundė įstatymo nustatyta tvarka. 2021-10-02 Kalėjimų departamento pateiktame atsakyme į skundą nurodyta, kad 2021-07-19 po pietų buvo paleistas karštas vanduo, dėl to jam buvo užtikrintas karštas dušas. Kalėjimų departamentas pripažino, kad buvo padarytas pažeidimas dėl to, jog buvo vedamas tik kartą per 10 dienų, o ne du kartus per savaitę, kaip numatyta teisės aktuose. Atsiliepime į atsakovės atsiliepimą pareiškėjas papildomai nurodė, jog 2021-07-19 jis buvo nuvestas į dušą 12.45 val., tačiau maudėsi po šaltu vandeniu, nes karšto vandens tiekimas buvo atnaujintas tik 14.00 val.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (42, 45-46 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (42 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (15-20 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas į dušo patalpą buvo vedamas 2021-07-19 ir 2021-07-29 dienomis. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Savaitės intervalu (skaičiuojant savaitės pradžią – pirmadienį ir pabaigą – sekmadienį) pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti dušo paslaugomis. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Šiaulių TI duše bėga šiltas vanduo, kuris į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandens tinklų. Kasmet atliekami šilumos trasų hidrauliniai bandymai ir šilumos magistralių profilaktinio remonto darbai, kurių metu kelioms dienoms sustabdomas karšto vandens tiekimas. Bandymai ir remontas būtini tam, kad šilumos tinklai būtų tinkamai paruošti šildymo sezonui ir jo metu būtų išvengta gedimų. Šiaulių TI 2021-06-28 buvo gautas AB „Šiaulių energija“ pranešimas, kad nuo 2017-07-19 iki 2021-07-23 bus atliekami šilumos trasos bandymai, kurių metu reikia uždaryti termofikacinio vandens sklendes, dėl to bus nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Karšto vandens tiekimas buvo nutrauktas 2021-07-19 8.00 val., o atnaujintas 12.30 val. Karšto vandens tiekimas buvo apribotas tik keletui valandų, o 2021-07-19 kameroje Nr. 33 laikomi asmenys (tarp jų ir pareiškėjas) dušo patalpomis naudojosi nuo 12.45 iki 13.00 val., kas rodo, kad asmenys turėjo galimybę nusiprausti šiltu vandeniu jau po atliktų bandymų. Be to, kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, o tai suteikia galimybes rūpintis savo asmens higiena kiekvieną dieną. Suimtieji turi teisę turėti elektrinį virdulį, todėl vandenį gali pasišildyti.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas R. R. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad 2021 m. liepos mėn. Šiaulių TI jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, be to, 2021 m. liepos 19 d. duše nebuvo karšto vandens ir jam teko praustis šaltu vandeniu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo. Atsakovė nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Iš byloje esančių Suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo į pirtį (dušą) apskaitos žurnalo lapų kopijų matosi, kad kameroje Nr. 33 laikomiems asmenims galimybė pasinaudoti dušu buvo sudaryta 2021-07-02, 2021-07-06, 2021-07-15, 2021-07-19 ir 2021-07-29 (22-27 b. l.). 2021 m. liepos 19 d. kameroje Nr. 33 buvęs vienas asmuo į dušo patalpas buvo nuvestas 12.45 val. ir baigė naudotis dušu 13.00 val. (26 b. l.). Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija, tik nurodo, kad 2021-07-19 duše prausėsi po šaltu vandeniu, nes karšto vandens tiekimas buvo atnaujintas tik 14.00 val. Pareiškėjas į bylą pateikė ir AB „Šiaulių energija“ 2021 m. lapkričio 19 d. raštą, adresuotą R. R., kuriame nurodyta, kad šilumos trasų hidrauliniai bandymai kvartale, kuriame yra pastatas Trakų g. 10, Šiaulių m., buvo atlikti 2021 m. liepos 19-23 dienomis, padidintu slėgiu šilumos trasos išbadytos 2021 m. liepos 19 d. nuo 8.00 iki 14.00 val., kadangi šilumos trasos bandymus atlaikė (nebuvo trūkimų), šilumos tiekimas buvo atnaujintas tą pačią dieną 14.00 val. (49 b. l.). Taigi pareiškėjas, nuvestas į dušą 2021-07-19 12.45 val. ir buvęs jame iki 13.00 val., neturėjo galimybės praustis šiltu vandeniu, nes toks galėjo atsirasti tik nuo 14.00 val. Nors Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2021-10-29 pažymoje Nr. 62-309 (28 b. l.) nurodyta, kad karštas vanduo dušams 2021 m. liepos 19 d. nebuvo tiekiamas tik nuo 8.00 iki 12.30 val., tačiau šios aplinkybės prieštarauja AB „Šiaulių energija“ nurodytoms aplinkybėms, nes ir 2021 m. spalio 29 d. rašte tardymo izoliatoriui AB „Šiaulių energija“ nurodė, kad šilumos trasos 2021-07-19 buvo bandomos nuo 8.00 iki 14.00 val.

Pareiškėjas skundžiasi, kad jam Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu kartą per savaitę, tačiau iš bylos medžiagos matosi, kad pareiškėjas, 2021 m. liepos 16 d. atvykęs į Šiaulių TI, galimybe nueiti į dušą pasinaudojo, taip pat buvo nuvestas į dušą 2021-07-19 ir 2021-07-29. Nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, kad tarp nuvedimų į dušą turi būti ne trumpesnis kaip 7 dienų tarpas, liepos 19 d. buvo pirmadienis, o liepos 29 d. – kitos savaitės ketvirtadienis, todėl pareiškėjas turėjo galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Tačiau, kaip jau buvo pažymėta, 2021 m. liepos 19 d. nuo 12.45 iki 13.00 val., t. y. tuo metu, kai į dušą buvo nuvestas pareiškėjas, jame nebuvo karšto vandens. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjas dušu tinkamai pasinaudojo tik 2021 m. liepos 16 d. ir liepos 29 d., o tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo pažeista prausimosi duše tvarka, reglamentuota teisės aktuose.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas skunde nesukonkretino, kuo jam pasireiškė neturtinė žala, nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir naujausią aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., LVAT 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021, LVAT 2021-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-284-492/2021, LVAT 2021-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-555-662/2021 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. R. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė