- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- e2-505-273/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06359-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Senatus LT“
- Trečiasis asmuo
- P. M., T. O.
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lapsta“ atstovui advokato padėjėjui G. R., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senatus LT“ atstovui advokato padėjėjui O. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lapsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senatus LT“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys P. M., T. O.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė BUAB „Lapsta“, atstovaujama nemokumo administratoriaus G. Ž., kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Senatus LT“ 240 817,83 Eur skolą, 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad administratoriui susipažinus ir patikrinus duomenis apie ieškovės veiklą, nustatyta, kad atsakovei UAB „Senatus LT“ buvo išrašytos šios PVM sąskaitos-faktūros – 2020 m. kovo 31 d. Nr. LAP022 - 107 811,00 Eur sumai? 2020 m. vasario 3 d. Nr. LAP0203 – 39 029,76 Eur sumai? 2020 m. vasario 3 d. Nr. LAPM001 – 32 789,79 Eur sumai? 2020 m. vasario 11 d. Nr. LAPŽ001 - 5 989,50 Eur sumai? 2020 m. vasario 11 d. Nr. LAPM002 – 12 414,60 Eur sumai? 2020 m. vasario 17 Nr. LAPM003 – 14 904,78 Eur sumai? 2020 m. vasario 28 d. Nr. LAP02282 - 27 878,40 Eur sumai, iš viso bendrai 240 817,83 Eur sumai (toliau – Sąskaitos). Administratoriui nepavyko nustatyti, kad atsakovė būtų apmokėjusi Sąskaitas. PVM sąskaita-faktūra išrašoma jau įvykus prekių arba paslaugų tiekimo faktui. Vadinasi, atsakovė prekes (paslaugas) Sąskaitų pagrindu yra gavusi, kadangi Sąskaitos išrašytos po jų tiekimo. Tai reiškia, kad atsakovė turi apmokėti jai išrašytas Sąskaitas. Ieškovės banko sąskaitų išrašai nei kitokie įrodymai neatspindi, kad atsakovė būtų apmokėjusi Sąskaitas. Nesant tokių duomenų, laikytina, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 240 817,83 Eur Sąskaitų pagrindu. Administratorius pažymėjo, kad buvę ieškovės valdymo organai nevykdo pareigos perduoti ieškovės dokumentų, dėl to jis objektyviai neturi galimybės pateikti išsamių įrodymų apie ginčo šalių tarpusavio teisinius santykius, tačiau išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (iMAS) duomenys atspindi, kad tam tikri teisiniai santykiai tarp šalių buvo susiklostę ir ieškovė teikė atsakovei prekes (paslaugas), už kurias atsakovė turi atsiskaityti.
3. Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Atsikirsdama į atsiliepimo teiginius, nurodė tokius papildomus argumentus:
3.1. Ieškovės reikalavimas priteisti 240 817,83 Eur skolą iš atsakovės nėra grindžiamas vien Sąskaitomis. Toks reikalavimas yra grindžiamas ir tuo, kad šios Sąskaitos yra įtrauktos į ieškovės išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą. Tai reiškia, kad Sąskaitas ieškovė buvo įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, tuo pagrindu įgijo prievolę sumokėti nuo jų pridėtinės vertės mokestį. Tokios prievolės prisiėmimas faktiškai nepardavus (neperdavus) prekių pirkėjui (atsakovei) būtų visiškai nelogiškas ir nepaaiškinamas;
3.2. Remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. VA-119 „Dėl Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas 1) 19.2 p. ir 2015 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. VA-30 „Dėl Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“(toliau – Įsakymas 2) 8.1.4 p., administratorius pasinaudojo prieinama paslauga peržiūrėti kryžminio sutikrinimo rezultatus ir užsakyti atitinkamą ataskaitą, ir teikia į nagrinėjamą bylą aptariamą ataskaitą. Kryžminis patikrinimas yra peržiūrimo subjekto PVM sąskaitų-faktūrų duomenų sugretinimas su peržiūrimo subjekto kontrahentų PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis. Konkrečiai ieškovės atveju, kryžminio patikrinimo rezultatas (ataskaita) neatspindi visiškai jokių neatitikimų tarp ieškovės ir atsakovės PVM sąskaitų-faktūrų duomenų. Iš pridedamos ataskaitos matyti, kad joje matomi duomenys nėra gauti naudojant kokius nors filtrus dėl subjektų/kontrahentų. Vadinasi joje vaizduojamas kryžminis patikrinimas su visais ieškovės kontrahentais, įskaitant ir atsakovę. Ši ataskaita patvirtina ne tik tai, kad atsakovė yra gavusi visas Sąskaitas, bet ir jas įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, nes priešingu atveju ataskaitoje būtų matyti neatitikimai tarp ginčo šalių apskaitos duomenų;
3.3. Teismų praktikoje PVM sąskaitų-faktūrų įtraukimas į buhalterinę apskaitą (tuo pačiu deklaravimas Valstybinei mokesčių inspekcijai) yra prilygstantis pripažinimui, kad šios PVM sąskaitos-faktūros yra teisiškai įpareigojančios;
3.4. Šiuo konkrečiu atveju yra labiau tikėtina tai, kad atsakovė prekes pagal Sąskaitas gavo, jos yra tinkamos kokybės ir atitinkančius kitus reikalavimus, kadangi: net pati atsakovė teigia, kad kontaktas su ieškove dėl prekių įsigijimo buvo, jokių pretenzijų dėl jų nereiškia; Sąskaitas į savo buhalterinę apskaitą yra įtraukusi ieškovė; Sąskaitas į savo buhalterinę apskaitą yra įtraukusi ir atsakovė, kadangi kryžminis ieškovės ir atsakovės PVM sąskaitų-faktūrų patikrinimas neparodė jokių neatitikimų tarp šių buhalterinės apskaitos dokumentų (jų duomenų) ginčo šalių apskaitose.