- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-859-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- A. K., M. E., V. Š., E. Š.
- Trečiasis asmuo
- Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-325-733/2011 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams A. K., M. E. ir trečiajam asmeniui Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Albinai Radavičienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei sandorio pripažinimo galiojančiu, ir atsakovo M. E. priešieškinį ieškovei R. Š. ir atsakovams V. Š., E. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia buto, esančio Tilžės g. 41-7, Šilutės m., pirkimo - pardavimo sutartį, 2010-11-08 sudarytą tarp atsakovų A. K. ir M. E., taikyti restituciją, taip pat pripažinti galiojančiu sandorį, kuriuo ji 1995 m. rugpjūčio mėnesį nusipirko minėtą butą iš A. K. bei pripažinti jai nuosavybės teisę į šį butą. Ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1995 m. rugpjūčio mėnesį kartu su buvusiu vyru G. Š. iš A. K. nusipirko butą, esantį adresu Tilžės g. 41-7, Šilutės m. Buto pirkimas nebuvo įformintas rašytine sutartimi, kadangi atsakovas A. K. nebuvo nutraukęs santuokos ir neturėjo Rusijoje gyvenusios žmonos sutikimo parduoti butą. Atsakovas A. K. įsipareigojo gauti reikiamą žmonos sutikimą ir perduoti jai su vyru nuosavybėn butą. Už butą atsakovui buvo sumokėta grynaisiais pinigais visa sutarta suma, t.y. 5200 Lt, o kaip garantą atsakovas A. K. sudarė testamentą ieškovės naudai.
A. M. E. prašė atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį, kuriuo reikalauja iškeldinti R. Š., V. Š., E. Š. iš jam nuo 2010-11-18 asmeninės nuosavybės teise valdomo buto, esančio Tilžės g. 41-7, Šilutės m., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino norintis, kad ieškovė išsikraustytų iš ginčo buto, kuris priklauso jam, įsigijo jį 2010-11-18 iš A. K.. Už butą A. K. banko pavedimu sumokėjo 12000 Lt. Jo motina pervedė jam 12000 Lt, o jis pervedė juos A. K.. Neklausė A. K., ar kas nors gyvena tame bute, visi buto dokumentai buvo sutvarkyti jo vardu. Po pirkimo - pardavimo sutarties surašymo sužinojo, kad bute gyvena kiti žmonės.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-12-12 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, teigdama, kad susitarė su atsakovu A. K., jog ji su sutuoktiniu perka, o atsakovas parduoda ginčo butą už sutartą 5 200 Lt kainą, ir kad su sutuoktiniu sumokėjo šią sumą grynaisiais pinigais, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Liudytojų V. P., V. Š., G. K., O. Z., E. R., S. E. parodymai nelaikytini šių aplinkybių įrodymu, kadangi visi liudytojai aplinkybes dėl buto pirkimo sužinojo iš Šteinių pasakojimų, tiesiogiai tariantis dėl buto pirkimo - pardavimo, pinigų perdavimo nedalyvavo.
Tuo tarpu atsakovas A. K. ginčija tokios sutarties sudarymo ir pinigų gavimo faktą, nurodydamas, kad leido Šteiniams apsigyventi žodinės nuomos sutarties pagrindu. Todėl šiuo atveju ne tik kad nėra sutarties elemento, jog sutartis galiotų – tinkamos sutarties formos, bet ir galimybės teismui nustatyti, kad egzistavo ieškovės nurodomas šalių susitarimas, t.y. jų valios suderinimas dėl ginčo buto pardavimo už nurodytą kainą, kad buvo akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2007-12-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų. Tokiais nelaikytini atsakovo A. K. sudarytas testamentas ieškovės naudai, ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimas ginčo bute bei jos sudarytos sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo į minėtą butą. Be to, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė ne tik kad neįrodė, ji ir nenurodė kito teisiškai reikšmingo fakto dėl sutarties pripažinimo galiojančia - jog antroji šalis, t.y. atsakovas, vengė įforminti buto pirkimo - pardavimo sandorį notarine tvarka. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-10-15 sprendime nurodyta, kad atsakovas santuoką su sutuoktine nutraukė 2002-08-28, tačiau teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų reikalavusi sutartį sudaryti, o atsakovas – vengęs. Teismas, neturėdamas įrodymų apie tai, kad ieškovės ir atsakovo A. K. valia buvo sudaryti ginčo buto pirkimo - pardavimo sandorį ieškovės nurodytomis sąlygomis, t.y. parduodant jį už nurodytą 5200 Lt kainą, sandorį įforminant atsakovui A. K. nutraukus santuoką, neturėdamas neginčijamų įrodymų apie tai, kad toks sandoris buvo sudarytas, negali konstatuoti, jog atsakovų A. K. ir M. E. sudarytas ginčo buto pirkimo - pardavimo sandoris apgaulės būdu, ar kad jis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Kitų sandorio negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, neįrodžius buvus ginčo buto pirkimo - pardavimo sandoriui bei nenustačius ginčijamo sandorio negaliojimų pagrindų, teismas ieškovės reikalavimą atmetė, o atsakovo priešieškinį dėl iškeldinimo tenkino CK 4.98 straipsnyje numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Ieškovė su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė nurodo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovo A. K. 1995-08-08 sudarytas testamentas jos naudai, tą pačią dienas duotas leidimas jai ir vaikams registruotis ginčo bute, rašytinės sutartys su paslaugų tiekėjais, atsakovo perduota ginčo buto kadastrinių matavimų byla bei liudytojų parodymai netiesiogiai patvirtina faktą, jog tarp jos ir atsakovo A. K. buvo sudarytas ginčo buto pirkimo–pardavimo sandoris, kurio sąlygas ji įvykdė. Taip pat nurodo, jog teismas nevertino atsakovų A. K. ir M. E. nesąžiningumo. Atsakovas A. K. teismui paaiškino, kad niekada nėra davęs leidimo jai su vaikais prisiregistruoti ginčo bute, tačiau jos pateikti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, nei tas, kurias nurodo atsakovas. Taip pat 2011-08-01 vykusio posėdžio metu A. K. ir E. E. paaiškino teismui, kad tuoj po 2010-11-18 sandorio sudarymo M. E. motina A. K. bankiniu pavedimu pervedė sutartą 12 000 Lt sumą, tačiau patikrinus šią aplinkybę paaiškėjo, kad bankinės operacijos buvo padarytos sekančią dieną po įvykusio teismo posėdžio, o ne po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat nurodo, jog teismas neanalizavo prieštaravimų tarp A. K. paaiškinimų, duotų teismui, ir tarp atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių. 2011-01-21 atsiliepime teismui atsakovas teigė, jog testamentą sudarė 1995-08-08 įkalbėtas ieškovės , tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ginčo buto tarėsi su jos vyru G. Š., o ieškovės anksčiau nėra niekada matęs.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas M. E. nurodė, jog jis nepagrįstas, dėl to turėtų būti atmestas. Atsižvelgdamas į tai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas A. K. taip pat pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog sandorio metu galiojusiame CK buvo nurodytas reikalavimas, jog sandoriui, kurio suma didesnė nei 500 Lt, yra privaloma rašytinė forma. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokios rašytinės sutarties, kurios pagrindu būtų patvirtintas pinigų perdavimo faktas. Taip pat atsakovas nurodė, jog jo teisė yra nuspręsti, kam testamentu palikti turtą ir ši aplinkybė nieko neįrodo, o ieškovės sudarytos sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjais bei registracija bute nesukuria jai nuosavybės teisės nepaisant to, jog jis ir davė sutikimą prisiregistruoti ginčo bute. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Lietuvos A. T. jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo nuostatų bei sutinka su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų duotų paaiškinimų prieštaringumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės išimtinai orientavosi vien tik į aplinkybę, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad sumokėjo atsakovui 5200 Lt. Pažymėtina, jog byloje esančių aplinkybių visuma: atsakovo A. K. 1995-08-08 sudarytas testamentas ieškovės naudai, tą pačią dienas duotas leidimas jai ir vaikams registruotis ginčo bute, rašytinės sutartys su paslaugų tiekėjais, atsakovo perduota ginčo buto kadastrinių matavimų byla bei liudytojų parodymai netiesiogiai patvirtina faktą, patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, jog tarp jos ir atsakovo A. K. buvo sudarytas ginčo buto pirkimo–pardavimo sandoris, kurio sąlygas ieškovė įvykdė – sumokėjo 5 200 Lt. Šių aplinkybių buvimo faktą patvirtina ir atsakovo A. K. paaiškinimų prieštaringumas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog testamentą sudaryti jį įkalbėjo ieškovė, tačiau 2011-08-01 teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės nėra matęs ir neprisimena, bei negali pasakyti, kodėl testamentu ginčo butą paliko ieškovei. Taip pat kita svarbi aplinkybė, kuri patvirtina, jog šalių valia buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas ir ieškovė su sutuoktiniu sumokėjo pinigus yra tai, jog atsakovas testamentu paliko ne visą savo turtą ieškovei, o tik ginčo butą. Taip pat A. K. 2011-08-01 teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo bute pasiūlė gyventi ieškovės sutuoktiniui G. Š., su kuriuo iš karto po buto perdavimo nuėjo pas notarą. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu iš karto po buto perdavimo ieškovei ir jos sutuoktiniui kilo poreikis sudaryti testamentą ieškovės naudai. Ši aplinkybė taip pat patvirtina ieškovės nurodomą faktą, jog atsakovo A. K. sudarytas testamentas yra garantas ieškovei, jog pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta, kai ieškovas išsituoks ir pasidalins turtą. Taip pat atsakovas nurodė, jog jis ieškovei nebuvo perdavęs buto dokumentų ir ieškovė tų dokumentų nėra mačiusi, tačiau į bylą ieškovės pateiktos buto dokumentų kopijos paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes ir patvirtina faktą, jog atsakovas buvo perdavęs buto dokumentus. Jeigu šalis būtų sieję tik nuomos teisiniai santykiai, atsakovas buto dokumentų nebūtų perdavęs ieškovei. Taip pat atsakovas nurodo, jog Šteiniai niekada jo neprašė prisiregistruoti ginčo bute, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog tokį sutikimą Šteiniams buvo davęs ir patvirtina, jog be jo sutikimo jie nebūtų galėję prisiregistruoti ginčo bute. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo nurodoma aplinkybe, jog nei deklaruota gyvenamoji vieta, nei sutarčių sudarymas su komunalinių paslaugų tiekėjais negali būti pagrindas atsirasti nuosavybės teisei, tačiau visas anksčiau nurodytų aplinkybių visetas ir paties atsakovo prieštaringi ir tam tikrais atvejais nenuoseklūs paaiškinimai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui prieiti išvados, jog atsakovas iš ieškovės sutuoktinio gavo 5 200 Lt, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, kadangi dar nebuvo išsituokęs ir neturėjo sutuoktinės sutikimo tokio pobūdžio sandoriui sudaryti, o kaip garantą sudarė testamentą ieškovės naudai.
CK 6.309 straipsnyje nurodyta, kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį, įstatymo nustatyta tvarka, kita šalis turi teisę teismo nustatyta tvarka reikalauti patvirtinti sutartį. Analogiška norma buvo įtvirtinta 1964 m. CK 58 straipsnyje. Šiuose skirtingos redakcijos straipsniuose įtvirtintos teisės normos reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, iš esmės reiškia ir reikalaujamą sutarties formą, kaip būtiną nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elementą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas vengia sudaryto pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovė. Atsakovo vengimą sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį su ieškove įrodo ieškovės nurodomų aplinkybių neigimas bei jo veiksmai, t. y. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas su dabartinės sutuoktinės anūku atsakovu M. E.. Dėl to pirmosios instancijos teismas, esant nurodytų visetui, turėjo tenkinti ieškovės ieškinį ir pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą 1995-08-08, galiojančia, o tarp atsakovų sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.). Atsakovas A. K., gavęs pinigus iš ieškovės sutuoktinio ir perdavęs butą faktiškai valdyti su įsipareigojimu įforminti pirkimo – pardavimo sandorį, jį perleido savo dabartinės sutuoktinės anūkui. Tokie atsakovo veiksmai neabejotinai prieštarauja geros moralės nuostatoms, yra nesąžiningi. Be to atsakovas, perleisdamas ginčo butą M. E. pagal 2010-11-18 pirkimo – pardavimo sutartį, neturėjo tikslo sukurti šiuo sandoriu teisinių pasekmių. Šias aplinkybes taip pat patvirtina prieštaringi atsakovų A. K. ir M. E. parodymai. Teismo posėdžio metu vykusio 2011-08-01 atsakovas A. K. nurodė, jog pinigus už butą pervedė M. E., tačiau 2011-11-22 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad pinigai jam buvo pervesti 2011-08-02. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovui A. K. pinigai buvo pervesti kitą dieną po vykusio 2011-08-01 teismo posėdžio, tuo tarpu teismo posėdyje atsakovas teigė, jog pinigus iš atsakovo M. E. jau yra gavęs. Teismo posėdžio 2011-11-23 metu atsakovas jau nurodė, jog pinigų iš karto už butą negavo ir pasirašė skolos raštelį su atsakovu M. E., kurį iš karto suplėšė po pinigų pervedimo. Ieškovės atstovui paklausus, kodėl jis melavo, kad pinigus yra gavęs, atsakė, jog nežino kodėl. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas A. K. sutuoktinės anūkui perleido butą šiam neįvykdžius vienos iš esminių pirkimo-pardavimo sąlygos – pinigų sumokėjimo, pinigai buvo sumokėti tik po teismo posėdžio, kai ieškovės atstovas pareikalavo teismo išreikalauti įrodymus, kurie patvirtintų, jog pinigus už šį pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas A. K. gavo. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju gali būti kvalifikuojami ne pagal vieną, o kelias teisės normas, todėl šalių sudaryta sutartis iš principo gali būti pripažinta niekiniu sandoriu kaip prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) tiek dėl jo tariamumo, tiek dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams K. S. ir V. S., bylos Nr. 3K-3-279/2012).
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atliko netinkamą įrodymų vertinimą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimą ir priimti priešingą sprendimą - ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), o atsakovo M. E. priešieškinį atmesti. Pripažintina negaliojančia buto (unikalus Nr. 8885-0000-7010:0004), esančio Tilžės g. 41–7, Šilutėje, 2010-11-18 pirkimo -pardavimo sutartis (notarinio registro Nr.8339), sudaryta tarp A. K. ir M. E.. Taip pat pripažintina, jog ieškovė 1995-08-08 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą (unikalus Nr. 8885-0000-7010:0004), esantį Tilžės g. 41–7, Šilutėje, nuosavybės teise iš A. K..
Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (CPK 96 str. 1 d.). Iš byloje esančio kvito matyti, jog ieškovė sumokėjo 2000 Lt už advokato teisinę pagalbą ir po 156 Lt žyminio mokesčio, paduodant ieškinį bei apeliacinį skundą.
Iš viso ieškovė turėjo 2 312 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios lygiomis dalimis po 1156 Lt priteistinos iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u sprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės R. Š. ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo M. E. priešieškinį atmesti.
Pripažinti negaliojančia buto (unikalus Nr. 8885-0000-7010:0004), esančio Tilžės g. 41–7, Šilutėje, 2010-11-18 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.8339), sudarytą tarp A. K. ir M. E..
Pripažinti, jog ieškovė 1995-08-08 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą (unikalus Nr. 8885-0000-7010:0004), esantį Tilžės g. 41–7, Šilutėje, nuosavybės teise iš A. K..
Priteisti iš atsakovo A. K. ir M. E. po 1156 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. Š. naudai.