Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės, Alvydo Poškaus

atsakovui J. D., atsakovo UAB „Horus“ atstovams K. Š., advokatui Tomui Veščiūnui

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Horus“ ir J. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ryterna“ ieškinį atsakovams UAB „Horus“, J. D. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, V. F., UAB „Aukšta“, UAB „Ruvėja“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas, atsakovai ir tretieji asmenys V. F., UAB „Aukšta“, UAB „Ruvėja“ (toliau visi kartu vadinami nuomininkais) 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. vasario 1 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su Vilniaus apskrities viršininko administracija. Valstybinės žemės nuomos teisinis pagrindas - 2004 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-10078-01. Bendras nuomojamo žemės sklypo plotas 16115 kv.m. (toliau - Sklypas), iš kurių ieškovui išnuomota 2482 kv.m. sklypo dalis, atsakovui J. D. 906 kv.m. ploto sklypo dalis (kas sudaro 5,6 proc. bendro sklypo dalies), atsakovui UAB „Horus“ 3072 kv.m sklypo dalis (kas sudaro 19,1 proc. bendro sklypo dalies), tretiesiems asmenims atitinkamai buvo išnuomota 702 kv.m, 1201 k kv.m. ir 7752 kv m. sklypo dalys. Nuomojamo sklypo lokalinė vieta yra greta Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio. Iki pietinio aplinkkelio statybos darbų pradžios visi sklypo nuomininkai, t.y. ieškovas, atsakovai ir tretieji asmenys į nuomojamus sklypus galėjo patekti per laikiną įvažiavimą. 2007 m. birželio 29 d. nuomininkai gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento pranešimą Nr. A51-12210-(4.5-EUD-4) „Dėl įvažiavimo į teritoriją“, kuriame nurodoma, kad vykdant projekto statybos darbus, susijusius su aplinkkeliu, 2007 m. spalio 1 d. bus uždarytas laikinas įvažiavimas į nuomininkams išnuomotą teritoriją. Kartu buvo nurodymas spręsti nuolatinio įvažiavimo į teritoriją klausimą. Nuomininkai sutarimu 2007 m. gruodžio 12 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos departamentą dėl įvažiavimo į sklypą įrengimo. Nuomininkai Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamentui pateikė garantinį raštą, kuriame nurodė, kad visi sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkai ir pastatų, esančių nuomojamame sklype, savininkai, įsipareigoja įrengti įvažiavimą į minėtą sklypą pagal parengtą įvažiavimo į sklypą projektą. 2007-12-10 nuomininkai pasirašė susitarimą, kuriuo visi, susitarimą žemiau pasirašiusieji, susitarė suprojektuoti ir įrengti įvažiavimą į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis 2007-12-10 susitarimu ir aukščiau minėtu garantiniu raštu, tarpusavio pasitikėjimu ir bendro tikslo siekimu įrengti įvažiavimą į nuomojamą sklypą, ieškovas, 2008-04-21 sudarė rangos sutartį Nr. 21-04/08 su rangovu UAB „Fegda“. Pagal sutartį rangovas įsipareigojo atlikti kelio darbus, o ieškovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir su juo atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka pagal rangovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. 2008-04-04 rangovas ieškovui pateikė darbų atlikimo sąmatą. Ieškovas įvertino sąmatoje nurodytus darbus ir bendrą sąmatos sumą, 2008 m. birželio mėn. buvo pasirašytas darbu atlikimo aktas Nr. 87/08. Šio akto pagrindu rangovas ieškovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. FEGV-1002402 bendrai 247 345,70 Lt sumai. Minėtos sąskaitos pagrindu ieškovui atsirado pareiga atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus, kas suponavo visų likusių nuomininkų pareigą atsiskaityti su ieškovu proporcingai jų sklypo tenkančiai daliai. Ieškovo teigimu, pagal minėtą sąmatą atsakovai turi sumokėti ieškovui už jiems tenkančią sklypo dalį tokias sumas: atsakovas J. D. už jam tenkančią 906 kv.m. ploto sklypo dalį (kas sudaro 5,6 proc. bendro sklypo dalies) už atliktus darbus ieškovui privalo sumokėti 13 851 Lt, o atsakovo UAB „Horus“ už jam tenkančią 3072 kv.m sklypo dalį (kas sudaro 19,1 proc. bendro sklypo dalies) mokėtina suma yra 47 243 Lt, viso atsakovų mokėtina sumą ieškovui yra 61 094 Lt. Atsakovams neatsiskaitant su ieškovu t.y. nesumokant jiems priklausančios mokėtis skolos dalies už atliktus darbus, ieškovas liko skolingas UAB „Fegda“. Siekiant išvengti ginčo su UAB „Fegda“ ieškovas visiškai atsiskaitė su UAB „Fegda“. Atsakovai už kelio darbus ieškovui nemokėjo, bet naudojasi nutiestu keliu dėl ko sutaupė, nes jiems nereikėjo mokėti už atliekamus kelio tiesimo darbus ir nepagrįstai praturtėjo, todėl, ieškovo teigimu, privalo atlyginti dėl to ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas prašė iš atsakovo J. D. ieškovo naudai priteisti 13 851 Lt skolą, iš atsakovo UAB „Horus“ ieškovui priteisti 47 243 Lt skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4) UAB „Horus" įgalioti atstovai teismo posėdžio metu kategoriškai pasisakė prieš neprotingą ir neteisinga išlaidų skaičiavimą vadovaujantis vien tik ieškovui palankia metodika, kai išlaidos skaičiuojamos, atsižvelgiant tik į nuomojamo sklypo dalių dydį, ir neatsižvelgiama į jose esančių statinių paskirtį ir automobilių stovėjimo aikštelių įrengimą, pastatų ir įrenginių plotą ir jų komercine rinkos vertę. Neteisinga ir neobjektyvu tai, kad ieškovo naujai pastatyto komercinio pastato ir stovėjimo aikštelių bendro ploto rinkos vertė dešimtis kartų yra didesnė nei atsakovo valdomų senų sandėlių pastatų, kurie net nešildomi. Tuo labiau, kad ieškovo valdomi nauji komercinės paskirties šildomi statiniai neša žymiai didesnę naudą, kai tuo tarpu naujas kelias ir įvažiavimai prie atsakovų pastatų nenutiesti ir neįrengti. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas disponuoja dviem automobilių stovėjimo aikštelėmis su automatiniu užkardu, kuriomis atsakovai naudotis negali ir ateityje negalės.

5) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, įvažiavimas įrengtas už sklypo ribų valstybei priklausančioje žemėje ir yra valstybės, o ne atsakovų nuosavybė. Nuomininkai, tarp jų atsakovai ir ieškovas, jokių daiktinių teisių į šį įvažiavimą neturi ir negali turėti. Darytina išvada, kad ieškinys pateiktas netinkamoms šalims, kadangi atsakovu šioje byloje turi būti Vilniaus miesto savivaldybė, teisės aktų nustatyta tvarka disponuojanti žemės sklypu, kuriame įrengtas įvažiavimas.

2) Teismui pateiktoje 2008-04-21 rangos sutartyje Nr. 21-04/08 yra pažymėta, kad sutarties objektas yra įvažiavimo į sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. įrengimas adresu (duomenys neskelbtini) (UAB „Ryterna" teritorija"), t.y. įvažiavimo įrengimas tik į ieškovo nuomojamą sklypą, o ne į visų nuomininkų. Ieškovas įvažiavimą į savo sklypo teritoriją privalėjo įrengti savo iniciatyva ir savo lėšomis, ką ieškovas ir padarė, nes kitaip ieškovas nebūtų pridavęs eksploatacijai baigto statyti savo pastato, esančio ieškovo teritorijoje ir negavęs leidimo įsirengti automobilių stovėjimo aikštelės šalia ieškovo teritorijos. Tai buvo Vilniaus m. savivaldybės sąlyga dėl ieškovui priklausančio pastato priėmimo eksploatacijai. Ieškovas savo lėšomis įsirengė įvažiavimą į savo sklypo dalies teritoriją, kuri jam nepriklauso nuosavybės teise, siekdamas kuo greičiau patenkinti savo privačius interesus. Pats ieškovas veikė išimtinai savo interesais, todėl, apelianto manymu, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio, nes ieškovas veikė savo rizika, nelaukdamas bendro, t.y. visų nuomininkų pritarimo dėl sąmatoje nurodytos sumos dėl darbų atlikimo ir savo lėšomis įrengė įvažiavimą. Tai, kad ieškovas, būdamas suinteresuotas kuo greičiau įrengti įvažiavimą, pats susitarė su privačia įmone dėl įvažiavimo įrengimo vertės, savaime nesudarė teisinio pagrindo teismui tenkinti ieškinį, nes nebuvo aplinkybių visumos, įrodančios apelianto nepagrįstą praturtėjimą. Tai, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia įvažiavimo įrengimo kaštais, savaime nereiškia, kad apeliantas sutaupė 13 581 Lt sumą. Pažymėtina, kad šiuo metu pagal išduotą 2008 m. rugsėjo 9 d. leidimą Nr. IT/962/08- 0973 įvažiavimo į sklypą įrengimo darbai neatlikti.

2008 m. rugsėjo 9 d. statybos leidimas yra dokumentas, išduotas savivaldybės institucijos. Šis statybos leidimas įstatymų nustatyta tvarka yra nenuginčytas. Be to, išduoto statybos leidimo galiojimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi atsakovai byloje nereiškė reikalavimo pripažinti statybos leidimą neteisėtu, teismas neturėjo teisės šioje byloje nagrinėti statybos leidimo galiojimo klausimo. 2008 m. rugsėjo 9 d. statybos leidimas yra išduotas teisėtai, o iki 2008 m. rugsėjo 9 d. statybos leidimo išdavimo galiojo 2005 m. lapkričio 15 d. statybos leidimas. Todėl teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog įvažiavimo į sklypą statybos darbai buvo atlikti teisėtai.

Pažymėtina, kad sklypo nuomininkai yra ir pastatų, esančių sklype, savininkai. Vilniaus miesto savivaldybė išnuomojo sklypą nuomininkams 76 metų laikotarpiui. Įvažiavimas į sklypą nėra bendro naudojimo objektas, todėl Vilniaus miesto savivaldybė nėra suinteresuota įvažiavimo į sklypą įrengimu. Akivaizdu, kad įrengtas įvažiavimas į sklypą netarnaus ilgiau nei nuomos sutartyse nustatytas nuomos terminas, todėl įvažiavimo į sklypą įrengimu turėtų būti suinteresuoti patys nuomininkai. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikto garantinio rašto, nuomininkai būtent ir įsipareigojo įrengti įvažiavimą į sklypą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvažiavimo į sklypą įrengimas neabejotinai padidino nuomininkams priklausančių statinių vertę.

Atsakovas UAB „Horus", apeliaciniame skunde ginčydamas mokėtinų sumų apskaičiavimo kriterijus, nepateikia jokio konkretaus mokėtinų sumų apskaičiavimo būdo. Pastebėtina, kad kiekvienas nuomininkas nuomojasi tą sklypo dalį, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantys pastatai, šios nuomojamos dalys yra aiškiai apibrėžtos sudarytose nuomos sutartyse. Kadangi įvažiavimas į sklypą yra nekilnojamasis daiktas, jis neatskiriamai susijęs su pačiu sklypu bei jo naudojimu. Kiekvienas nuomininkas nuomoja jam priklausantiems pastatams eksploatuoti reikalingą sklypo plotą, todėl kiekvieno nuomininko nuomojama sklypo dalis yra objektyvus kriterijus, pagal kurį galima apskaičiuoti mokėtiną sumą už įvažiavimo įrengimą, tenkančią kiekvienam nuomininkui. Manytina, kad tokia mokėtinų sumų apskaičiavimo tvarka labiausiai atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Byloje esantis nuomininkų susitarimas bei garantinis raštas patvirtina, kad nuomininkai sudarė sutartį, kuria įsipareigojo bendrai įrengti įvažiavimą į sklypą. Išduoti statybos leidimai patvirtina statybos darbų teisėtumą. Rangos sutartis, lokalinės sąmatos, darbų priėmimo-perdavimo aktas, PVM sąskaita-faktūra, jos apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai įrodo įvažiavimo į sklypą įrengimo darbų atlikimo faktą ir apmokėjimo už atliktus darbus faktą. Visi šie ir kiti byloje esantys įrodymai yra išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti skundžiamame sprendime. Tai lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ieškovas prašė atsakovų UAB „Horus" ir J. D. apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentas 2007-06-29 raštu Nr. A51-12210-(4.5-EUD-4) informavo, kad vykdant projekto Nr. 2004/LT/16/C /PT/008 „IXB transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba- Vilniaus pietinis aplinkkelis“ statybos darbus, 2007 m. spalio 1 d. bus uždarytas laikinas įvažiavimas į teritoriją (duomenys neskelbtini), iš greito eismo gatvės. Nurodyta suinteresuotiems asmenims spręsti klausimą dėl nuolatinio įvažiavimo į savo teritoriją.

Minėtasis prašymas pagrindžia, kad visi suinteresuoti asmenys buvo susipažinę su 2005 metais IĮ „Arsva“ parengtu Įvažiavimo į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini), projektiniu pasiūlymu, kuris buvo parengtas pagal 2005-08-10 projektavimo sąlygų sąvadą, kuriame prie techninių projektavimo sąlygų buvo taip pat pridėta 2005-07-21 Sutartis prie „Įvažiavimas į sklypą iš (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini)“ susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr. 1711, pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento (naudotojo) ir UAB „Ryterna“ (statytojo), pagal kurią naudotojas pavedė jo valdomoje teritorijoje statytojui vykdyti statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, o statytojas įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sąlygas projektavimo ir plėtros darbus pagal projektą savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis, ir darbų rezultatą įsipareigojo perduoti naudotojui.

Vertintina, kad sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkai ir jame esančių pastatų savininkai žinojo ar privalėjo žinoti apie 2005 m. projektinio pasiūlymo dėl įvažiavimo į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės visas technines sąlygas ir būti susipažinę su visais dokumentais, sudarančiais prielaidas realizuoti statytojo teisę. Įvažiavimas į sklypą nėra bendro naudojimo objektas, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, valstybei nepakankamu mastu finansuojant inžinerinės infrastruktūros plėtrą, nebuvo suplanavusi įrengti įvažiavimą į sklypą, dėl ko dar 2005-06-10 raštu neprieštaravo suinteresuotų asmenų siekiui įvažiavimo į sklypą įrengimui pagal pateiktus projektinius pasiūlymus. Kad suinteresuoti asmenys minėtas sąlygas žinojo, patvirtina nuomininkų ir jame esančių pastatų savininkų, tame tarpe ir apeliantų, Garantinis raštas Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo jie įsipareigojo įrengti įvažiavimą į sklypą pagal projektą, parengtą IĮ „Arsva“, taip pat 2007-12-10 susitarimas, kuriuo buvo susitarta suprojektuoti ir įrengti įvažiavimą į sklypą (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys įsivertino, kad įvažiavimo įrengimas pagal projektą ir technines sąlygas bus atliekamas jų jėgomis, medžiagomis ir lėšomis. Dėl to atmestinas apeliantų argumentas, kad UAB „Ryterna“ turėjo būti pakeista tinkama šalimi procese – valstybės ir/ar savivaldybės institucija, kuriai turėjo tekti prievolė savo lėšomis įrengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

2007-12-10 susitarimu sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkai ir jame esančių pastatų savininkai, susitarime suprojektuoti ir įrengti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal įgaliojimą suteikė organizatoriaus teises UAB „Ruvėja“. Įgaliojimas, kaip atskiras dokumentas, kuriame būtų apibrėžtos įgaliotinio teisės atlikti konkrečius veiksmus ir konkrečiomis sąlygomis nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, nebuvo sudarytas. Todėl minėtu susitarimu suteiktos organizatoriaus teisės UAB „Ruvėja“ vertintinos kaip suteikiančios teisę atlikti veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai atlikti (CK 2.137 str. 2 d.). Po minėtu susitarimu suteiktų UAB „Ruvėja“ organizatoriaus teisių, 2008-01-08 prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai projektavimo sąlygų sąvadui dėl projekto korektūros gauti bei 2008-08-05 prašymas išduoti statybos leidimą pagal paruoštą projekto korektūrą pateiktas abiejų suinteresuotų asmenų – UAB „Ryterna“ ir UAB „Ruvėja“.

Įvertinant, kad suinteresuoti asmenys įsipareigojo įrengti įvažiavimą į sklypą pagal projektą, kurį 2005 m. parengė IĮ „Arsva“, kad minėtam projektui parengti projektavimo sąlygų sąvadą užsakė UAB „Ryterna“, kad visi institucijų reikiami sutikimai dėl šio projekto įgyvendinimo buvo duoti UAB „Ryterna“, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentas neprieštaravo dėl įvažiavimo į sklypą įrengimui pagal 2005 m. IĮ „Arsva“ parengtus projektinius pasiūlymus ir pavedė UAB „Ryterna“ vykdyti statytojo (užsakovo) funkcijas minėto įvažiavimo projektavimui ir statybai, darytina išvada, kad sklypo nuomininkai ir jame esančių pastatų savininkai, susipažinę su projektu, įvertino ir minėtus dokumentus dėl pavedimo UAB „Ryterna“ vykdyti statytojo (užsakovo) funkcijas bei neišreiškė dėl šios aplinkybės jokių konkrečių prieštaravimų ar nesutikimų iki tol, kol nebuvo atlikti statybos darbai. Kadangi statybos leidimas Nr. IT/1548/05-1807 įrengti įvažiavimą pagal pirminį projektą buvo išduotas dar 2005 metais ir šio statybos leidimo galiojimas nebuvo pasibaigęs, remdamasis 2007 m. gruodžio 10 d. susitarimu ir minėtu garantiniu raštu, projektine dokumentacija, ieškovas 2008 m. balandžio 21 d. sudarė rangos sutartį Nr. 21-04/08 su UAB „Fegda" (toliau - Rangovas). Pagal sutartį Rangovas įsipareigojo atlikti kelio darbus, o ieškovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir su Rangovu atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka pagal Rangovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Rangos sutarties 4 dalies 1 punkte rangos sutarties šalys susitarė, kad kelio darbai bus baigti iki 2008 m. gegužės 26 d., išskyrus sutartyje numatytus atvejus. Rangovas darbus atliko, ieškovas už darbus su Rangovu visiškai atsiskaitė.

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija vertina, kad 2007-12-10 susitarimu sklypo nuomininkų ir jame esančių pastatų savininkų suteiktos organizatoriaus teisės UAB „Ruvėja“ nepaneigė ir nepanaikino UAB „Ryterna“ teisės pagal 2005 m. projektiniame pasiūlyme numatytas pareigas vykdyti statytojo (užsakovo) funkcijas tam, kad būtų įgyvendintas įvažiavimo į sklypą įrengimas pagal nustatyta tvarka paruoštus dokumentus. 2007 m. gruodžio mėnesį visi sklypo nuomininkai ir jame esančių pastatų savininkai, tame tarpe ir apeliantai, pasirašė ant projektinio pasiūlymo plano, patvirtindami, kad planas su jais suderintas, todėl darbų apimtys dėl darbų atlikimo pirmajame ir antrajame etapuose buvo aiškios ir suinteresuotų asmenų suderintos. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, kad įvažiavimo įrengimo rangos sutartis buvo pasirašyta ne UAB „Ruvėja", o UAB „Ryterna" vardu, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi įvažiavimo įrengimo darbai buvo atlikti, t.y. buvo įgyvendintas visų sklypo nuomininkų ir jame esančių pastatų savininkų 2007-12-10 susitarimu ir Garantiniu raštu Vilniaus miesto savivaldybei prisiimtas įsipareigojimas suprojektuoti ir įrengti įvažiavimą į sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju UAB „Ryterna“ veikė visų suinteresuotų asmenų vardu bei jų interesais, ir kiti atstovaujamieji, išskyrus apeliantus, pritarė ieškovo veiksmams, t.y. ieškovo sudarytas sandoris pakeitė atstovaujamųjų teises ir pareigas (CK 2.136 str.). Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad UAB „Ryterna“ neturėjo teisės sudaryti 2008-04-21 Rangos sutarties Nr. 21-04/08, pasirašyti atliktų darbų aktų ir sumokėti už darbus be atitinkamų jai suteiktų įgaliojimų.

Nors 2007-12-10 susitarimu sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkai ir jame esančių pastatų savininkai sutarė finansavimo klausimus spręsti dalinio dalyvavimo principu atskiru susitarimu, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad toks susitarimas nebuvo sudarytas. Prisiimta suinteresuotų asmenų prievolė suprojektuoti ir įrengti įvažiavimą į sklypą turėjo būti vykdoma vadovaujantis protingumo kriterijais, bendradarbiaujant tarp šalių ir siekiant kuo ekonomiškiau atlikti savo pareigas. Šalys neginčijo ieškovo nurodomos aplinkybės, kad rengiamų sklypo nuomininkų ir pastatų savininkų susirinkimų metu buvo informuojama apie kelio tiesimo darbų eigą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad tokiai darbų eigai būtų nepritarta, kad būtų svarstyti ir siūlyti kiti variantai, arba aiškiai išreikštas kurio nors suinteresuoto asmens nepritarimas atliekamiems veiksmams ar darbams. Niekuo nėra grindžiama ir apeliantų nurodoma aplinkybė, kad jie, pripažinę darbų tikslingumą, pritarimo dėl esminių sutarties sąlygų- finansavimo, nedavė, nepasiekė bendro sutarimo ir dėl darbų rangovo, jo konkursinės atrankos tvarkos, darbų apimties ir įkainių, bei siūlė kitokią finansavimo ar darbų atlikimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovai neginčijo apmokėjimo sumos dydžio, neginčijo, kad ieškovas prašo iš jų priteisti per didelę darbų kainą, o apskritai ginčijo savo pareigą apmokėti už įvažiavimo įrengimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai prieštarauja atsakovų prisiimtiems įsipareigojimams ir 2007-12-10 nuomininkų pasirašytam susitarimui, iš kurio matyti aiški atsakovų valia, tikslas ir noras suprojektuoti ir įrengti įvažiavimą.

Kaip jau minėta, susitarimas finansuoti darbus dalinio dalyvavimo principu nebuvo detalizuotas vėlesniais suinteresuotų asmenų susitarimais, todėl kiekvieno nuomininko nuomojama sklypo dalis yra objektyvus kriterijus, pagal kurį galima apskaičiuoti mokėtiną sumą už įvažiavimo įrengimą, tenkančią kiekvienam nuomininkui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia mokėtinų sumų apskaičiavimo tvarka labiausiai atitinka teisingumo ir protingumo principus, dalis suinteresuotų asmenų tokiai tvarkai pritarė ir atsiskaitė, kitokia tvarka nebuvo siūloma ir nagrinėjama.

Atmestinas apeliantų argumentas, kad ieškovas privalėjo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti įvažiavimą prie jo naujai pasistatyto pastato. Byloje pateiktas administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „Ryterna“, projektavimo sąlygų sąvadas patvirtina, kad įvažiavimo į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimas nėra siejamas su administracinio pastato statyba.

Taip pat atmestinas apeliantų argumentas, kad ieškovas pasirašė 2008-04-21 Rangos sutartį Nr. 21-04/08 išimtinai tenkindamas savo privataus verslo interesus ir įvažiavimą įrengė, siekdamas pagerinti savo verslo aplinką. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad atlikti kelio įrengimo darbai prieštarautų sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkų ir jame esančių pastatų savininkų 2007-12-10 susitarimui suprojektuoti ir įrengti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pateiktiems suderintiems projektiniams pasiūlymams ar kitiems šio kelio statybą reglamentuojantiems dokumentams. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kelias yra nutiestas siekiant sujungti sklypo teritoriją su bendro susisiekimo gatve, šiuo metu įrengtu įvažiavimu į sklypą naudojasi visi nuomininkai. 2008 m. balandžio 21 d. Rangos sutarties pagrindu buvo atlikti pirmojo etapo statybos darbai, nutiesiant apie 110 metrų ilgio įvažiavimo į sklypą dalį, kuri pasibaigė maždaug ties UAB „Ryterna" nuomojama sklypo dalimi. Atlikus tik pirmojo etapo kelio įrengimo darbus nuomininkai galėjo patekti į savo nuomojamas sklypo dalis ir tai yra vienintelis būdas patekti į sklypo teritoriją. Apeliantai nenurodė, kad prie savo nuomojamų sklypo dalių gali privažiuoti kitu, o ne 2007 m. gruodžio 10 d. susitarimo pagrindu įrengtu įvažiavimu. Todėl yra užtikrinami visų nuomotojų interesai.

Neteisėti apeliantų argumentai, kad kelio statybos darbai buvo atliekami be atitinkamai gauto leidimo statybai. Įvažiavimo į sklypą įrengimo darbai (pirmojo etapo darbai) buvo atliekami 2005 m. lapkričio 15 d. statybos leidimo Nr. IT/1548/05-1807, galiojusio statybos darbų vykdymo metu, pagrindu. Atlikus projekto korektūrą, 2008 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. IT/962/08-0973 pagal pakoreguotą projektą. Antrojo etapo statybos darbai buvo pradėti vykdyti gavus 2008 m. rugsėjo 9 d. statybos leidimą. 2008 m. rugsėjo 9 d. statybos leidimas nebuvo ginčijamas nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jį pripažinti negaliojančiu.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinių skundų argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovas pateikė 7226,73 Lt atstovavimo išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Vertintina, kad atitinkančios LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, sudaro 1500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (atsiliepimas į apeliacinius skundus, atstovavimas teisme, už renkamus bylai reikalingus įrodymus), kurios priteistinos ieškovui iš apeliantų lygiomis dalimis.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 46,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovų apeliacinių skundų, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Ryterna“ iš atsakovo UAB „Horus“ 750 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo J. D. 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Horus“ 23,40 Lt išlaidų, iš atsakovo J. D. 23,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.