Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Sprendimo kategorija: 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9;1.2.4.5; 2.1.15.3.3.2

NUOSP RENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant Myretai Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. N., jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei, kaltinamojo gynėjui adv. padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2013-10-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbi arba užsiregistruoti darbo biržoje bei bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2) 2014-10-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. – paskirta 6 MGL (780 Lt) bauda, vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 MGL (520 Lt) baudą, pagal LR BK 286 str.– paskirta 9 MGL ( 1170 Lt) bauda, vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 MGL ( 780 Lt) baudą. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 4 d. bausmes subendrinus, galutine 12 MGL ( 1560 Lt) 451,81 EUR)) dydžio bauda, duomenų apie jos įvykdymą ar sumokėjimą nėra, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui. Nustatyta, kad 2015-05-24, apie 15 val., P. N. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 2,19 prom. girtumas), A. B. iš asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą P. N. atžvilgiu - vamzdžiu sudavė tris kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas stipinkaulio kūno ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius, muštines žaizdas kairio žasto srityje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, taip pat kraujosruvą nugaroje, muštinę žaizdą kairio žasto srityje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, kraujosruvas nugaroje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl kairio stipinkaulio kūno ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžių, padarė tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam P. N..

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2015-05-24 atvyko pas giminaičius. Žinojo, kad kaimynystėje gyvena P. N.. Žinojo, jog nukentėjęs konfliktuoja su jo giminaičiais, kas jam nepatiko. Būdamas išgėręs, nusprendė pasikalbėti su nukentėjusiuoju ir paskambino telefonu. Vėliau pasiėmė iš savo namų, kur buvo, vamzdį ir su pusseserės draugu nuvyko pas P. N. pasiaiškinti. Kodėl pasiėmė metalinį vamzdį, apie 1, 3 metro ilgio ir 3 cm. skersmens, paaiškinti negalėjo. Nurodė, jog P. N. rado savo kieme. Jam su vamzdžiu rankoje priėjus prie P. N., tarp jų kilo konfliktas, kurio metu apsistumdė. Tada jis vijosi nukentėjusįjį iki namų ir turėtu rankoje vamzdžiu du – tris kartus sudavė P. N. į įvairias kūno vietas, t,y., kažkur per šonus, per koją. Neneigia, jog galėjo suduoti ir į ranką. Gailisi, jog padarė nusikaltimą. Teigė, jog būdamas blaivas, taip nebūtų pasielgęs.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam , gynėjui bei prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir išvardinti kiti bylos įrodymai ( BPK 273 str. 1d., 291 str. 2d. ).

Nukentėjęs P. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-24, apie 16 val., jam į telefoną paskambino vyriškis, kuris pasakė, jog privažiuos. Netrukus į namus atvyko A. B., kuris rankose turėjo metalinį vamzdį, apie 4-5 cm diametro, 1,5 m ilgio. Tik įėjęs į kiemą, A. B. metė turėtą butelį į namą ir išdaužė langą. Automobilyje liko sėdėti kitas asmuo. Nieko nesakęs, A. B. sudavė vieną kartą su vamzdžiu jam į kairę ranką, dėl ko jautė fizinį skausmą. Po to mėgino dar kelis kartus suduoti, bet jis pabėgo į kambarį. A. B. sudavė į duris ir jas apgadino. Jis su telefonu išbėgo į laiką, o A. B. su vamzdžiu išdaužė durų lango stiklą. Išėjus į kiemą, A. B. vėl užsimojo su vamzdžiu, tačiau jis su ranka laikė vamzdį, bandė kojomis prispausti, nes kita ranka jau buvo nevaldoma. Kai jis laikė vamzdį, A. B. traukėsi peilį iš dešinės kelnių kišenės. Matė jo rankoje peilį, kurio geležtė apie 7 cm ilgio. Jis peilį laikė sau prie kojos, į jį nedūrė. A. B. sakė, kad jį papjaus. Kur vėliau kaltinamasis padėjo peilį, nematė, nes stvėrė už vamzdžio. Pasakė, kad iškvies policiją, todėl A. B. nubėgo link vartų, o jis vijosi, kad jis nepabėgtų. Prie vartų A. B. sudavė jam vamzdžiu dar kartą į nugarą ir išvažiavo (b.l. 13-14, 16).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-24 buvo (duomenys neskelbtini). A. B. kažkam skambino ir prašė jį pavežti. A. B. pasiėmė metalinį vamzdį. Automobiliu jie atvažiavo iki vienos sodybos ir sustojo, o A. B. nuėjo į sodybą. Jis liko automobilyje. Ką veikė A. B. sodyboje, nematė. A. B. netrukus grįžo ir parsinešė vamzdį (b.l. 20);

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog P. N. konstatuota kairio stipinkaulio kūno ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimai, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o muštinės žaizdos kairio žasto srityje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, kraujosruva nugaroje tiek imant kiekvieną atskirai, tiek bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 26).

Neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis A. B. iš asmeninių paskatų, tyčia, būdamas neblaivus (nustatytas 2,19 prom. girtumas), iš asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą P. N. atžvilgiu, t.y., vamzdžiu sudavė tris kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas stipinkaulio kūno ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius, muštines žaizdas kairio žasto srityje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, taip pat kraujosruvą nugaroje, muštinę žaizdą kairio žasto srityje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, kraujosruvas nugaroje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl kairio stipinkaulio kūno ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžių, padarė tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam P. N..

Veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138str.1d., požymius, nes kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Suvokė savo veiksmus ir jų norėjo, t.y., siekė sužaloti nukentėjusįjį. Veiką kvalifikuojantis požymis yra tyčinis nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas asmeniui.

Nukentėjusiojo P. N. pareikštas byloje ir teisme patikslintas civilinis ieškinys dėl 163 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 200 EUR atstovavimo išlaidų (b.l. 13-14) tenkinamas iš dalies (LR CK 6. 263 str. 2d., 6.283 str. 1d., 2d.; 6.250 str.).

Byloje įrodyta, jog nukentėjęs P. N. dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2015 05 24 iki 2015 09 24, dėl ko už 2015 birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius negavo vidutiniškai 549, 32 EUR pajamų ( 137,33 x 3, - pajamas paskaičiuotos už paskutinius tris mėnesius, ėjusius prieš sužalojimą, pagal pažymą apie išmokėtą darbo užmokestį, b.l. 110 ).

Tačiau iš pažymos apie socialinį draudimą matyti, jog nukentėjusiajam P. N. per minėtą laikotarpį dėl patirto sužalojimo buvo išmokėta 512,68 EUR ( atitinkamai 7, 38 EUR, 296, 21 EUR ir 209, 09 EUR, žr. b.l. 112 ) ligos pašalpa, t.y., mažiau 36, 64 EUR mažiau.

Nukentėjęs nurodęs, jog jis pagal verslo liudijimą per nedarbingumo laikotarpį negavo planuotų pajamų , t.y., per 4 mėnesius po 30 EUR ( 200 lt x 2 mėn.), t.y., viso 120 EUR pajamų.

Tačiau 2014 m. pajamų deklaracijoje nukentėjęs deklaravo, jog jis per2 mėn. gavo 200 lt pajamų – b.l. 114 ( 200 lt = 57,92 EUR ). LR CK 6. 283 str. 2d. nurodyta, jog prie nuostolių priskiriama ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų sužalotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog nukentėjęs neįrodė, jog 2015 metais per sužalojimo laikotarpį būtų dirbęs tikrai 4 mėnesius pagal individualią veiklą ir būtų gavęs nurodytas pajamas, nes jis per 2014 visus metus dirbo pagal verslo liudijimą tik du mėnesius. Be to, pats pripažino, jog 2015 metų kovo-balandžio mėnesiais turėjo verslo liudijimą, tačiau nepateikė duomenų, kiek gavo per šį laikotarpį pajamų.

Teismas pažymi, jog nukentėjęs neįrodė, jog būtų dirbęs keturis mėnesius ir gavęs prašomas priteisti pajamas, todėl pripažįsta tik pagrįstomis tas pajamas, kurias kaip tikėtina būtų gavęs ir 2015 metais per nedarbingumo laikotarpį, t.y., 200 lt, kas atitinka 57,92 EUR.

Viso iš kaltinamojo priteisiama nukentėjusiojo negautų pajamų suma yra lygi 94, 56 EUR.

Asmuo, gindamas savo teises dėl padarytų nusikalstamų veikų turi teisę reikalauti priteisti neturtinės žalos atlyginimą ( BPK 109str.).

Pagal LR CK 6.250str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo. Savo nusikalstamais veiksmais-smurto panaudojimu, stipinkaulio kūno ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimu, muštines žaizdas kairio žasto srityje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, taip pat kraujosruvą nugaroje, muštinės žaizdos kairio žasto srityje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, kraujosruvas nugaroje padarymu, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl kairio stipinkaulio kūno ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžių- padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, moralinė skriauda. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjęs kurį laiką gydėsi stacionariai, vėliau ambulatoriškai. Dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2015 05 24 iki 2015 09 24. Tai sukėlė dvasinius išgyvenimus nukentėjusiajam. Sužalojimo pasekmes, t.y., kairio stipinkaulio kūno ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius nukentėjęs jaučia iki dabar. Remiantis medicininiais dokumentais, R. N. tik 2016 metais planuojamas metalo konstrukcijų šalinimas.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, įvertinęs nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį, atsižvelgdamas į tai, jog sužalojimas buvo padarytas tyčiniais ir sąmoningais kaltinamojo veiksmais, jog gydymas dar nebaigtas ir dėl to nukentėjęs ir toliau patiria dvasinius išgyvenimus, įvertinęs kaltinamojo asmenybę ( nevedęs ) bei turtinę padėtį ( dirbantis, tačiau duomenų apie darbo užmokesčio dydį byloje nėra ), teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti 3000 EUR sumą yra šiek tiek per didelė, todėl priteistina suma mažintina iki 2000 EUR, nes ji proporcinga jos patirtoms fizinėms bei dvasinėms kančioms, padarytam sveikatos sutrikdymo laipsniui.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 765,46 Eur turtinės žalos atlyginimo (b.l. 30-31) yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltininko už nukentėjusiojo gydymą gydymo įstaigoje ( LR CK 6. 263 str. 2d., 6.280 str. 1d. ).

Kaltinamasis A. B. nusikalto ir teismo teisiamas jau trečią kartą. Padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo manymu, turėjo lemiamos įtakos nusikalstamiems veiksmams. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė, pasižadėjo atlyginti turtinę bei dalį neturtinės žalos, kurią pripažino. Kaltinamasis dirbantis, nevedęs.

Vadovaujantis LR BK 41str., 54str., 55str. ir 61str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog kaltinamajam A. B. skirtina viena iš švelniausių sankcijoje numatytų arešto bausmė. Jos dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvimą, nustatomas artimas arešto bausmės vidurkiui ( už nusikaltimo padarymą skiriama nuo 15 iki 90 parų arešto, vidurkis yra 52 paros ). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirbantis, jam nustatoma arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, išaiškinant jos per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo asmuo privalo kreiptis į Kalėjimų departamentą ir susitarti dėl arešto bausmės poilsio dienomis. Bausmės subendrinimo su 2014 10 15 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme – bauda klausimo teismas nesprendžia, nes neturi duomenų apie tai ar ši bausmė yra atlikta, t.y., ar sumokėta, ar ne, ar vykdomas jos išieškojimas priverstiniu būdu. Be to, šis klausimas gali būti sprendžiamas vykdymo proceso metu, vadovaujantis BPK 347 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 306 str. 1d., teismas

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str.1d. ir nuteisti jį 30 ( trisdešimties ) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 ( dvidešimt ) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. B. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 765,46 Eur turtinės žalos.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. B. priteisti P. N. 94, 56 EUR turtinės bei 2000 EUR neturtinės žalos bei 200 EUR advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.