- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- I-715-84/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Telšių apskrities VPK
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. K. skundą dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 86-TE-176, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. liepos 18 d. buvo supažindinta su Telšių apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 86-TE-l76, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą priimtas atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-78-IS-14 (toliau – ir Išvada). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 2 p. nustatyta, jog pagrindinis Tvarkos tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Mano, jog jos atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas buvo neišsamus, šališkas, o tarnybinio patikrinimo išvada – neetiška.
Išvadoje konstatuojama, jog „pažeistas LR BPK 176 str. 1 d. reikalavimas, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas per kuo trumpesnius terminus“. Atkreiptinas dėmesys, jog yra netinkamai taikomas LR BPK 176 str. 1 d. normos turinys (taikoma tik pusė normos). LR BPK 176 str. 1 d. nustatyta: Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. Pareiškėja nurodo šios teisės normos nepažeidusi, nes ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas ilgiau nei nustato įstatymas. Teigia, kad subjektyvi vertinamojo pobūdžio tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno nuomonė dėl galėjimo ar negalėjimo ikiteisminį tyrimą atlikti per konkretų laikotarpį (trumpesnį nei nustatyta LR BPK) neatskleidžia tarnybinio nusižengimo sudėties. Išvadoje nemotyvuota, kokiais kriterijais ir kokiais teisės aktais remiantis nustatyta, jog atitinkamas ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliktas anksčiau. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada pagrįsta ne konkrečiais faktais ir jais patvirtinančiais įrodymais, o prielaidomis.
Atkreipė dėmesį, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis – neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jei tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Tvarkos 3 p.). Išvadoje teigiama esą „Akivaizdu, kad tyrėja nepakankamai suvokia savo asmeninę atsakomybę“. Nurodoma, jog „Vertinant tyrėjos atsakomybės klausimą būtina atsižvelgti į tai, kad analogiški pažeidimai jau buvo nustatyti ir anksčiau, taip pat į tai, kad tyrėja buvo svarstyta, todėl jai skirtina tarnybinė nuobauda“. Šie teiginiai kelia pagrįstų abejonių dėl tarnybinio patikrinimo išsamumo bei nešališkumo, Išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Manytina, jog asmeninės atsakomybės suvokimas ar nesuvokimas, praeityje nustatyti veiklos trūkumai ar pareigūno „svarstymai“ nėra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą. Kaip minėta, teisės aktai nustato vienintelį pagrindą skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. už tarnybinį nusižengimą. Besikartojantys subjektyvūs vertinimai, asmeninės subjektyvios nuomonės reiškimas dėl pareiškėjos suvokimo, dėl galimybės atitinkamus ikiteisminius tyrimus atlikti konkrečiais tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno nurodytais (ne įstatymiškai įtvirtintais) terminais, manytina peržengia objektyvumo ribas, daro tarnybinio patikrinimo išvadą neteisėta ir nepagrįsta. Nenustatyta konkreti tarnybinio nusižengimo sudėtis, apsiribojama atitinkamų teisės normų pažeidimų konstatavimu, nenustatant konkrečių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kaltės, pasekmių. Pareiškėja teigia, kad konkrečiais ikiteisminio tyrimo atvejais nenagrinėta, kiek darbo dienų buvo realiai dirbta, koks konkrečiu laikotarpiu buvo jos darbo krūvis. Paminėti tiesiog bendras atitinkamo laikotarpio darbo krūvis, nedarbingumo laikotarpiai. Manytina, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pažeidžiant Tvarkoje nustatytas procedūras. Išvadoje nurodyta, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. gegužės 17 d., o L. Tamaliūnaitės tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjos atliekamų ikiteisminių tyrimų pateiktas 2011 m. gegužės 9 d. Tvarkos 6 punkte nustatyta, jog „tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jei informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.“ Vertinant nustatytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra buvo pradėta pažeidžiant Tvarkos nuostatas. Konkretus terminas kuo skubiau pradėti tarnybinį patikrinimą yra nustatytas ne be pagrindo. Tai ne tik užtikrina operatyvų reagavimą į tarnybinius nusižengimus, bet ir užkerta kelią naudoti gautą informaciją neteisėtiems tikslams, manipuliuoti ja, grasinti ar kelti neteisėtus reikalavimus pareigūnui (šantažuoti).
Mano, jog Išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, tarnybiniais nusižengimai tiesiog formaliai konstatuoti, nepateikiant tai pagrindžiančių objektyvių aplinkybių, faktinių duomenų. Išvada surašyta neetiškai. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradėta neteisėtai, pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis asmeniškumais, dėl to priimtas iš dalies šališkas, neetiškas sprendimas. Teigė, kad pareigūnų darbo krūvis yra per didelis, todėl tai gali lemti ir atlikto darbo kokybę. Byloje yra pateiktas dokumentas, kad pareiškėja yra profesinės sąjungos narė. Buvo kreiptasi į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą. Pateiktame atsakyme yra nurodyta, kad profesinė sąjunga nesutinka taikyti drausminę nuobaudą. Šį nesutikimą atsakovas turėjo ginčyti teisme, kaip yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Šito padaryta nebuvo, tai yra grubus Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. pažeidimas, todėl prašė paskirtą nuobaudą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Telšių apskrities VPK atsiliepime į skundą bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka.
Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, tarnybinio patikrinimo išvada surašyta atsižvelgiant į nustatytas patikrinimo metu aplinkybes, joje nurodyti konkrečių teisės aktų pažeidimai bei įvardinta, kuo jie pasireiškė, pateikti vertinimai, o taip pat turinčiam teisę skirti tarnybines nuobaudas vadovui pateiktas motyvuotas pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas buvo neišsamus, šališkas, tarnybinio patikrinimo išvada – neetiška, neteisėta, be to, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradėta neteisėtai, pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą. Taip pat skunde tyrėja pateikia komentarų dėl tarnybinio patikrinimo išvados teiginių, nurodydama, kad jos darbas buvo vertinamas netinkamai, subjektyviai, šališkai, vertinimai nepagrįsti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti neetiškai. Dėl tarnybinės išvados pagrįstumo atsiliepime nurodoma, kad Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 punktas numato, kad tarnybinis nusižengimas yra šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalį, tarnybinės nuobaudos yra skiriamos už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo metu, sprendžiant klausimą, ar įvardinti teisės aktų pažeidimai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, ar už juos skirtina nuobauda, buvo nustatinėjama, ar pareiškėjos J. K. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. pažeidimo padarymo faktas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, pareigūnės kaltė. Būtent, buvo nustatyta, kad pareiškėjos žinioje buvę ikiteisminiai tyrimai be objektyvių priežasčių nebuvo atliekami per kuo trumpiausius terminus, išvadoje įvardinti ir kiti teisės aktų pažeidimai. Renkant statistinę medžiagą, analizuojant nedarbingumo laikotarpius buvo nustatyta, kad pareigūnė objektyviai galėjo veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Pareigūnės neveikimas pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per kuo trumpiausius terminus. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėja susiklosčiusioje faktinėje situacijoje dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo. Tam kompleksiškai buvo analizuojama, kiek ir kokių kitų tyrimų tyrėja atliko, kokie juose sprendimai. Tuo tarnybinio patikrinimo išvadoje ir grindžiama pareigūnės kaltė, atitinkamai ir dėl kitų pažeidimų – nustatyta, kad pareigūnė turėdama galimybę, nesant jokių objektyvių aplinkybių pažeidė LR BPK 1 str., 2 str., 172 str. 2 d., 176 str. 1 d., 179 str. 1 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-12-28 įsakymu Nr.5-V-850 (2009-06-30 įsakymo Nr.5-V-464 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykio registro duomenų tvarkymo taisyklių 69 p., 2007- 11-29 Plungės r. apylinkės vyr. prokuroro Plungės r. PK ir Rietavo PK įsakymo Nr. V1-10/78-V- 90/44-V-70 „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo atlikimo ir kontrolės pagerinimo“ 3.2. p. reikalavimus.
Dėl tarnybinio patikrinimo šališkumo – pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinamas pareiškėjos Plungės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos (toliau – KPS) J. K., darbas atliekant konkrečius ikiteisminius tyrimus. Be to, siekiant objektyvumo nebuvo apsiribota darbo trūkumų nustatymu atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, o patikrinti visi turėti tyrėjos J. K. tyrimai, įvertinta, kiek ir kokių tyrimų ji užbaigė. Atsižvelgta į tyrėjos nedarbingumo laikotarpius, išnagrinėti jos darbo krūviai ir jie palyginti su kitų tokį pat darbą dirbančių pareigūnų krūviais. Pareigūnės darbas buvo vertinamas tiek kiekybiniu, tiek ir kokybiniu aspektu. Klaidų, nepakankamai kvalifikuoto darbo pasitaiko ir kitų ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbe, tačiau būtent trūkumų kiekis, tai, kad jie kartojasi, ir nulėmė tai, kad buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje kaip pažeidimas vertinama tai, kad tyrėja neatlikinėjo tyrimo per kuo trumpiausius terminus bei neinkriminuojamas maksimalių terminų pažeidimas. Teigiant, kad tyrimas buvo vilkinamas, analizuotos ir konkrečių bylų aplinkybės. Akivaizdu, kad trumpiausią terminą, per kurį gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, apsprendžia konkrečios nusikalstamos veikos sudėtingumas, pareiškėjo bei įtariamojo elgesys, prokurorų elgesys organizuojant tyrimą, būtinų atlikti veiksmų kiekis, faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, tyrėjo užimtumas kitose tyrimuose. Įtakos vertinant, ar buvo laikomasi kuo trumpiausių terminų, turėjo ir tai, kad pareiškėjai pavestose ikiteisminio tyrimo bylose atlikti tyrimo veiksmai buvo įprastiniai, nesudėtingi, nereikalaujantys didelių organizacinių ar laiko sąnaudų, į šias aplinkybes buvo atsižvelgta, buvo nustatinėjama, ar tyrėja turėjo galimybę sparčiau atlikti tyrimo veiksmus.
Dėl teiginio, kad tarnybinio patikrinimo išvada neteisėta – pareiškėjos nuomone, pažeistas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6 p. reikalavimas, numatantis, kad: „Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą.“ Pareiškėjos motyvas nėra pagrįstas. Ji tarnybinio patikrinimo pradžios datą susiejo su tarnybinio pranešimo registracijos data. Plungės r. PK viršininkas Saulius Vaičekauskas žodžiu paaiškino, kad Plungės r. PK KPS viršininkės Loretos Tamaliūnaitės tarnybinį pranešimą, registruotą 2011-05-09 Nr.86-78-PR5-3464, jis gavo 2011-05-16 bei kitą dieną pradėjo tarnybinį patikrinimą, kaip ir numato paminėtasis teisės aktas, nustatantis tarnybinių patikrinimų pradžios tvarką. Be to, konstatuotina, kad pranešėja skunde kalba tik apie, jos nuomone, neobjektyvumą inkriminuojant LR BPK 2 str. ir 176 str. 1 d. pažeidimus. Surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, vertinant pareigūnės veiksmus, teikiant siūlymus, o po to ir priimant sprendimus dėl nuobaudos skyrimo ar neskyrimo buvo vertinami kompleksiškai visi nustatyti pažeidimai, t.y. ir LR BPK 1 str., 172 str. 2 d., 179 str. 1 d. reikalavimų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-12-28 įsakymu Nr.5-V-850 (2009-06-30 įsakymo Nr.5-V-464 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykio registro duomenų tvarkymo taisyklių 69 p., 2007-11-29 Plungės r. apylinkės vyr. prokuroro Plungės r. PK ir Rietavo PK įsakymo Nr. V1-10/78-V-90/44-V-70 „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo atlikimo ir kontrolės pagerinimo“ 3.2. p. reikalavimų pažeidimai. Jokių duomenų, kad pareigūnė neturėjo galimybių jai pavestą darbą atlikti tinkamai, nenustatyta. Nenurodo tokių aplinkybių ir pati pareiškėja. Taigi akivaizdu, kad net atsižvelgiant į pasitaikiusius patikrinimo metu ir surašant išvadą techninius, neatidumo ar išsamesnio, suprantamesnio tikrinamai pareigūnei tų nustatytų trūkumų argumentavimo, aprašymo ar pagrindimo netikslumus, nėra jokio pagrindo naikinti, patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, priimtą Telšių apskr. VPK viršininko įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai. Visos nustatytos tarnybinio patikrinimo metu faktinės aplinkybės atspindėtos tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nurodyti konkretūs pažeidimai, buvo įvardinti konkretūs tyrėjos netinkamo darbo faktai bei pažeistos teisės normos. Nustatytų pažeidimų vertinimas ir tarnybinės nuobaudos skyrimas nebuvo susiję su bet kokiomis tyrėjos asmeninėmis savybėmis, dalyvavimu kokioje nors veikloje. Tarnybinė nuobauda skirta siekiant gerinti pareigūnų darbo kokybę, ikiteisminio tyrimo efektyvumą, užtikrinti priimamų sprendimų teisėtumą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad profesinė sąjunga, atsakydama dėl tarnybinės išvados suderinimo, nurodė daug pasisakymų dėl išvados, prašymų atsižvelgti į išdėstytą nuomonę ir paminėtus faktus, prašydama pareiškėjos atžvilgiu netaikyti jokių priemonių, tačiau neišreiškė nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos J. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities VPK viršininko 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 86-TE-176 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei J. K.“ teisėtumo.
Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant tarnybinio nusižengimo sudėčiai – neteisėtai veikai, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltei, jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, nuobaudą skiriant atsižvelgiama į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, kitas aplinkybes (Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas) 26 str. 1 d., Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 3 p.). Prie tarnybinių nusižengimų yra priskiriami Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimai ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 p.).
Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Pagrindinis šios Tvarkos tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas).
Pagal Tvarkos 6 punktą, nuobaudų skyrimo procedūra būtina, kad ji pati ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai griežtai atitiktų teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veikos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūno tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Tai reiškia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik nurodyti faktines aplinkybes; išvadoje turi būti motyvuojama, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Plungės r. PK KPS tyrėja J. K. pažeidė LR BPK 1 str., 2 str., 172 str. 2 d., 176 str. 1 d., 179 str. 1 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-12-28 įsakymu Nr. 5-V-850 (2009-06-30 įsakymo Nr. 5-V-464 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykio registro duomenų tvarkymo taisyklių 69 p., 2007-11-29 Plungės r. apylinkės vyr. prokuroro Plungės r. PK ir Rietavo PK įsakymo Nr. V1-10/78-V-90/44-V-70 „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo atlikimo ir kontrolės pagerinimo“ 3.2 p. reikalavimus.
Baudžiamojo proceso kodekso 176 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius; dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius; dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. Sąvoka ,,per trumpiausią terminą“ yra vertinamojo pobūdžio, jos vertinimas priklauso nuo įvairių aplinkybių: ikiteisminio tyrimo sudėtingumo, pareigūno darbo apimties, darbo planavimo efektyvumo bei kitų priežasčių.
Išvadoje (b. l. 7-20) analizuota 14 pareiškėjos žinioje buvusių ikiteisminių tyrimų. Daugumoje nustatyta, kad tyrėja nesilaikė BPK įtvirtinto įpareigojimo tyrimą baigti per kuo trumpiausius terminus, kai kuriuose nustatyta, jog: nesurašytas tarnybinis, nėra duomenų, kad surašyti šaukimai atvykti į apklausas, neišsamiai atliktos apklausos, netikslintos parodymų konkrečios detalės, neužduoti klausimai parodymuose esantiems prieštaravimams panaikinti (ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00130-11); apklausų metu neužduodami patikslinantys, kontroliniai klausimai išsiaiškinti prieštaravimams, nesurašytas daiktų ar dokumentų pateikimo protokolas, nesurašytas bei nesuderintas nustatyta tvarka su vadovu tyrimo planas (ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00228-11); nuo 2011-01-17 iki 2011-04-28 tyrimas praktiškai nebuvo atliekamas (apklausti du liudytojai vasario 3 ir 4 d.), nebuvo paskelbta įtariamojo oficiali paieška. Vertinant pareiškėjos veiksmus buvo įvertinta tai, kad ne visą laiką ji turėjo galimybę dirbti, jokių pretenzijų dėl laikotarpių, kai ji sirgo, nėra. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kiek ir kokių tyrimų pareiškėja užbaigė, kokius darbo krūvius turėjo, bei konstatuota, kad nėra pagrindo nustatytus trūkumus teisinti didesniu negu kitų tyrėjų darbo krūviu ar ikiteisminių tyrimų sudėtingumu.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro pagrįstą išvadą, jog nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja skyrė nepagrįstai ilgą laikotarpį atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir būtent dėl to užsitęsė tokių bylų tyrimai, bei konstatuoja, kad tyrėja padarė jai inkriminuojamus pažeidimus. Gavusi pavedimą atlikti ikiteisminius tyrimus pareiškėja privalėjo juos atlikti laikydamasi LR BPK numatytų reikalavimų arba esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių ji negalėjo to atlikti, turėjo apie tai informuoti savo tiesioginius vadovus. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad nors, kaip nurodyta išvadoje, daugelis pažeidimų nėra grubūs, tačiau jų daugetas lėmė siūlymą skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Dėl profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skiriant nuobaudas vidaus reikalų įstaigų pareigūnams – profesinių sąjungų nariams – turinio teismas konstatuoja, jog Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato garantiją vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams – profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais. Aiškinantis šios garantijos turinį ir realizavimo tvarką privalu atsižvelgti į kitas Vidaus tarnybos statuto normas, sistemiškai susijusias su teisės normomis, nurodytomis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnyje ir reguliuojančias profesinių sąjungų vidaus reikalų įstaigose statusą, vidaus reikalų sistemos pagrindus. Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Šiomis Konstitucijos nuostatomis yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas. Jo turi būti laikomasi taikant įstatymus. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, šis principas nustato formalią visų asmenų lygybę, taip pat tai, kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Šis konstitucinis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 30 d. ir 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai). Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama lygiateisiškumo principu. Aiškindamas šias teisės normas teismas pažymi, kad vidaus reikalų sistemos pareigūnai – profesinių sąjungų nariai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, nesantys profesinių sąjungų nariai, yra ir privalo būti traktuojami kaip lygūs įgyvendindami savo pagrindines teises, numatytas Vidaus tarnybos statute ir kituose įstatymuose. Narystė profesinėje sąjungoje vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso nekeičia ir nesukuria tokios pareigūno padėties, dėl kurios pareigūnas, būdamas profesinės sąjungos narys, gali būti traktuojamas iš esmės skirtingai nei pareigūnai, kurie nėra profesinės sąjungos nariai. Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises. Be to, iš Vidaus tarnybos statuto 1-5, 11 skirsnių matyti, kad tarnyba vidaus reikalų įstaigose grindžiama statutiniais santykiais. To paties Statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo, o 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų veikla vidaus reikalų įstaigoje šios vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu jos vykdoma veikla prieštarauja įstatymams ir trukdo įgyvendinti funkcijas, siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą. Aiškindamas šias teisės normas teismas pažymi, kad statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamos drausmės užtikrinimas – vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, privalo turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui. Paminėtos teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas teisės normas ir nurodytus argumentus bei įvertindamas tai, kad įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statuto nuostatą, numatančią profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo būtinumą skiriant tarnybinę nuobaudą, įrašė į 43 straipsnio 4 dalį, kurioje yra papildomai nurodyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, daro išvadą, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz.: ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui. „Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje yra ginčijamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, privalo patikrinti, ar nesutikimas yra grindžiamas dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar dėl kitų priežasčių. Teismas privalo nustatyti, ar profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas nepažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesų, ar nekliudo vidaus reikalų įstaigai vykdyti įstatymais jai priskirtų užduočių bei vidaus administravimo funkcijų, ar nekenkia vidaus tarnybos interesams. Spręsdamas šį ginčą teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje. Taip įstatymai aiškinami ir susiklosčiusioje teismų praktikoje“ (pvz., civilinė byla Nr. 3K-7-1136/2000, administracinės bylos Nr. A-1240/2003, Nr. A-37/2004).
Teismas konstatuoja, kad Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinė sąjunga neturėjo teisinio pagrindo analizuoti drausminio pažeidimo fakto, galimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, jų pateiktame 2011-07-04 rašte Nr. 30 „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados suderinimo“ išreikšta nuomonė dėl tarnybinio patikrinimo išvados nėra grindžiama pareigūnės naryste profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad profesinės sąjungos 2011 m. liepos 4 d. raštas nėra kliūtis tarnybinės nuobaudos skyrimui, todėl atsakovui nebuvo pagrindo kreiptis į teismą.
Atsižvelgdamas į paminėtų teisės normų analizę bei byloje surinktą medžiagą teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl padarytų tarnybinių pažeidimų. Ginčijamame įsakyme (tarnybinio patikrinimo išvadoje) teisingai įvertintos tarnybinio pažeidimo faktinės aplinkybės ir nurodyti galiojantys teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė. Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nepažeistos, todėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 86-TE-176 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei J. K.“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. K. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 86-TE-176 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei J. K.“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.