- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-26
- Bylos Nr.
- I-3054-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00004-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas teigia, kad nuo 2016 m. įvairiais laikotarpiais buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinėje. Kiekvieną kartą atvykus į areštinę jam nebuvo išduodama higienos priemonių bei tualetinio popieriaus, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės praustis su muilu, išsivalyti dantų su dantų pasta, nusiskusti barzdos ir t. t. Nurodo, jog Marijampolės AVPK areštinėje buvo sudaroma galimybė vieną kartą į savaitę pasinaudoti dušu, tačiau prausyklų patalpose nebuvo įrengta kūno ar plaukų prausiklių dozatorių. Pažymi, jog kartais jam Marijampolės AVPK areštinėje būdavo išduodama tik antklodė, pagalvė bei čiužinys, tačiau pareigūnai nesuteikdavo patalynės.
Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo normomis suimtieji bei nuteistieji privalo būti aprūpinti drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis, o dušo patalpose privalo būti įrengti kūno bei plaukų prausiklių dozatoriai. Teigia, kad dėl minėtų teisės aktų pažeidimų pateikė skundą Marijampolės AVPK viršininkui, tačiau jis, išnagrinėjęs skundą, nepripažino, kad areštinės pareigūnai savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjo nuomone, kalinimas minėtomis sąlygomis žemino jo orumą, pablogėjo sveikata bei savijauta, jautė psichologinį sukrėtimą, kilo emocinė depresija, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nepalaiko jame pateiktų argumentų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog, turimais duomenimis, pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje įvairios trukmės laikotarpiais buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. liepos 16 d. Pareiškėjas į areštinę būdavo atvežamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.
Policijos areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai, priešingai, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimti teisės aktai, neįpareigoja policijos areštinių dušo patalpose įrengti kūno ar plaukų prausiklių dozatorių. Teisės aktai numato, kad areštantai turi teisę bent kartą į savaitę nusiprausti po šiltu dušu, todėl, Marijampolės AVPK nuomone, pareiškėjo teisės šiuo klausimu nebuvo pažeistos.
Teritorinių policijos įstaigų areštinių taisyklės numato, jog policijos areštinėje uždaryti asmenys, esant būtinumui, turi būti aprūpinti būtiniausiomis higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higienos įklotais. Pareiškėjo buvimo Marijampolės AVPK areštinėje metu galiojantys teisės aktai neįpareigojo areštantams išduoti dantų pastos, o ir dabar nėra prievolės jų aprūpinti skutimosi priemonėmis. Pareiškėjas laikymo metu į areštinės pareigūnus su prašymu išduoti higienos priemones nesikreipė, jis jas galėjo atsivežti kartu su savimi iš tardymo izoliatoriaus. Pažymi, kad į areštinę patekę asmenys aprūpinami tinkamu minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, rankšluosčiais).
Šalies argumentai
Pareiškėjas buvimo Marijampolės AVPK areštinėje metu dėl jo laikymo sąlygų nesiskundė, t. y. nėra duomenų, kad jis būtu kreipęsis su skundu ar prašymu į areštinės administraciją. Pareiškėjas tik būdamas Alytaus pataisos namuose keletą kartų su skundu kreipėsi į Marijampolės AVPK viršininką. 2018 m. lapkričio 22 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis skundžiasi, kad laikymo areštinėje metu jis nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis. Pareiškėjui į minėtą skundą 2018 m. gruodžio 13 d. buvo pateiktas atsakymas Nr. 64-S-14151. Visu buvimo areštinėje metu pareiškėjas bendruomenės slaugytojai bei areštinėje dirbančiam personalui prasta emocine ar sveikatos būkle nesiskundė. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie sveikatos, įskaitant emocinės bei psichologinės būklės, pablogėjimą. Nesant objektyvių duomenų, negalima teigti, kad dėl tariamai netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjui pablogėjo sveikata ar jo emocinė ir psichologinė būsena, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas J. M. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, kuri, jo teigimu, atsirado dėl neteisėtų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Iš teismui pateikto Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) tyrėjos Jurgitos Sinkevičiūtės 2019 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo „Dėl J. M.“ (b. l. 21) turinio matyti, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje buvo laikomas: 1) nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 4 d.; 2) nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. kovo 24 d.; 3) nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 25 d.; 4) nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 19 d.; 5) nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2016 m. liepos 18 d.
Skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad jam atvykus į Marijampolės AVPK areštinę jos pareigūnai neišduodavo higienos priemonių – muilo, dantų pastos, skutimosi priemonių, tualetinio popieriaus, todėl negalėjo palaikyti higienos, buvo priverstas nuolatos jaustis purvinas bei netvarkingas. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos administracija turi prievolę aprūpinti suimtuosius higienos reikmenimis.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo skunde cituojamas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas reglamentuoja tik pataisos įstaigose bei tardymo izoliatoriuose laikomų nuteistųjų (suimtųjų) buitinį aprūpinimą, o, kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galimai neteisėtų Marijampolės AVPK areštinės, t. y. teritorinės policijos įstaigos areštinės, pareigūnų veiksmų. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad, nagrinėjamoje byloje vertinant Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmų teisėtumą, nėra teisinio pagrindo remtis pareiškėjo skunde nurodyto tvarkos aprašo normomis.
Įvertinus tai, jog pareiškėjas įvairiais laikotarpiais Marijampolės AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. liepos 18 d., nagrinėjamai bylai yra aktualios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Taisyklių 83 punktas teigia, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys, esant būtinumui, turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą matyti, kad teritorinėje policijos įstaigos areštinėje uždaryti asmenys nurodytomis higienos priemonėmis yra aprūpinami pagal poreikį, esant asmens prašymui ir jie nėra aprūpinami dantų pasta bei skutimosi priemonėmis. Pareiškėjas atsikirtime į Marijampolės AVPK atsiliepimą (b. l. 71–75) akcentuoja, kad kiekvieną kartą atgabentas į areštinę prašydavo pareigūnų jam išduoti higienos reikmenis, tačiau Marijampolės AVPK pareigūnai į jo prašymus nereaguodavo.
Pažymėtina, jog valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p.). Tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu priteisti neturtinę žalą dėl, jo nuomone, įkalinimo ar bausmės atlikimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi pareigą nurodyti visas reikšmingas, konkrečias ir detalizuotas, būtent jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, dėl kurių jam kilo realios neigiamos pasekmės. Taigi pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir institucijos neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, būdamas Marijampolės AVPK areštinėje, žodžiu ar raštu kreipėsi į pareigūnus su prašymu aprūpinti jį Taisyklių 83 punkte nurodytomis higienos priemonėmis. Pareiškėjas tiek skunde, tiek atsikirtime remiasi abstrakčiais argumentais, plačiau nedetalizuoja, kada ir kaip kreipdavosi į pareigūnus dėl aprūpinimo higienos priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 18 d. Marijampolės AVPK viršininkui pateikė skundą (b. l. 27), kuriame nurodė, kad atvykęs į areštinę niekada negaudavo higienos reikmenų – dantų pastos, dantų šepetėlio, skalbimo miltelių, skutimosi priemonių, todėl neturėjo galimybės palaikyti asmens higienos. Minėtame skunde pareiškėjas neužsiminė, jog Marijampolės AVPK areštinės pareigūnams teikdavo žodinius ar rašytinius prašymus aprūpinti jį higienos priemonėmis, tačiau jie būdavo ignoruojami. Taip pat pareiškėjas 2018 m. lapkričio 18 d. skunde nenurodo, kad jis nebuvo aprūpintas muilu bei tualetiniu popieriumi, t. y. Taisyklių 83 punkte reglamentuotais higienos reikmenimis. Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas jo laikymo Marijampolės AVPK metu pareigūnams išreikšdavo poreikį jį aprūpinti muilu bei tualetiniu popieriumi, tačiau į jo prašymus nebūdavo reaguojama, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog Marijampolės AVPK dušo patalpose nebuvo įrengta kūno ir plaukų prausiklių dozatorių. Pareiškėjo nuomone, tai pažeidžia Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimus. Kaip minėta, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo reikalavimai nėra taikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėms. Taisyklių 7.12 punktas reglamentuoja, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 28 punktas nustato šiuos reikalavimus prausimosi patalpoms: 1) daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami; 2) dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. Minėti teisės aktai nenumato, jog teritorinių policijos įstaigų dušų patalpose privalo būti įrengti kūno bei plaukų prausiklių dozatoriai. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad kartą į savaitę jam būdavo sudaroma galimybė pasinaudoti šiltu dušu, nesiskundė, jog dušo patalpos buvo netvarkingos ar nehigieniškos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, jog Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmuose teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Pareiškėjas skunde teigia, kad atvejais, kai Marijampolės AVPK areštinėje būdavo laikomas trumpesnį laikotarpį, jam būdavo išduodamas tik minkštasis inventorius (čiužinys, antklodė ir pagalvė), tačiau nebūdavo aprūpinamas patalyne. Taisyklių 82 punkte numatyta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankšluosčiais). Lovos skalbiniai turi būti keičiami pagal jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Higienos normos HN 134:2015 41 punktas teigia, jog čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Marijampolės AVPK areštinės pareigūnai turėjo prievolę pareiškėjui patekus į areštinę jam išduoti lovos skalbinius, taip pat ir antklodės bei pagalvės užvalkalus.
Pareiškėjas nei skunde, nei atsikirtime į Marijampolės AVPK atsiliepimą plačiau nepasisako dėl aplinkybės, jog kartu su minkštuoju inventoriumi jam galimai nebūdavo išduodami antklodės bei pagalvės užvalkalai, nenurodo, ar dėl to pateikė pareigūnams žodinius ar rašytinius skundus. Apie tai pareiškėjas neužsimena ir anksčiau minėtame 2018 m. lapkričio 18 d. Marijampolės AVPK viršininkui adresuotame skunde. Marijampolės AVPK atsiliepime teigia, jog vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais visiems areštinėje laikomiems asmenims, įskaitant ir pareiškėją, kartu su minkštuoju inventoriumi yra išduodama ir patalynė. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, argumentus išdėstė deklaratyviai ir trumpai, nepagrindė priežastinio ryšio tarp minėtos aplinkybės ir skunde nurodomų neigiamų išgyvenimų, todėl anksčiau minėti pareiškėjo argumentai dėl laikymo areštinėje sąlygų neatitikties nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius J. M. laikymo areštinėje sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.
Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.