Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarimo D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulis 2008 m. spalio 6 d. surašė D. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 14 d., apie 19:22 val. Vilniaus mieste, Filaretų gatvėje, vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais D. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

II.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarimu D. R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu subendrinus nuobaudas galutinai D. R. paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

Teismo posėdžio metu D. R. paaiškino, kad jis sutinka su pažeidimu, nurodė, kad dieną važiuodamas Filaretų gatve, kliudė gatvėje stovintį automobilį, tačiau nesustojo ir nuvažiavo toliau, kadangi nepajuto susidūrimo. Prašė teismo taikyti administracinę nuobaudą nesusijusią su teisės vairuoti atėmimu, kadangi dirba vairuotoju ir dėl to prarastų darbą.

Teismas padarė išvadą, kad D. R. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema, liudytojų rašytiniais paaiškinimais, pažeidėjo paaiškinimu teismo posėdžio metu.

Teismas D. R. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę: neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

III.

Apeliaciniu skundu D. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą, 2008 m. spalio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo.

Teismas nutarimą priėmė, neturėdamas jokių D. R. kaltę tiesiogiai patvirtinančių įrodymų. Teismas įtikinėjo D. R., kad jis kaltas dėl padarytų pažeidimų. teismas pasinaudojo D. R. abejonės dėl galimumo įvykti tokiai avarijai, ir tokiomis aplinkybėmis psichologinio spaudimo metu pasirašytais dokumentais.

Teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nes nenurodė ir nepriminė D. R. teisės pasinaudoti advokato pagalba.

D. R. nesuprato, kuo baigsis teismo įkalbinėjimas, kad jis prisipažintų padaręs pažeidimus.

Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes teismo posėdžio metu nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas. Teismo posėdis vyko labai trumpai, vos kelias minutes, D. R. iš esmės nebuvo leista duoti paaiškinimus. Teismas iš esmės netyrė bylos aplinkybių,.

D. R., netekęs teisės vairuoti transporto priemone, neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio.

Teismas neišsiaiškino, kokio dydžio žala yra padaryta nukentėjusiosios automobiliui, kokio senumo nukentėjusiosios automobilis, ar šis automobilis anksčiau buvo patekęs į autoįvykius, ar jis turėjo anksčiau sužalojimų, ar jie buvo iki tiriamo autoįvykio pašalinti, kokių asmenų ankstesni sužalojimai buvo padaryti, kur nukentėjusioji ir kiek laiko laikydavo savo automobilį individualiame garaže ar ankštoje neasfaltuotoje gatvėje kiaurą parą, kiek dažnai juo ir kur važinėdavo bei kokiose vietose palikdavo; nenustatė ar šiuo autoįvykiu padaryti nukentėjusiosios automobilio detalių sužalojimai buvo pirmieji, ar tos detalės buvo sužalotos anksčiau; ar ji turi garažą; ar nukentėjusioji nesudarė pati sąlygų, ar negalėjo pati prisidėti šiam autoįvykiui atsirasti; ar autoįvykio vietoje gatvėje yra užtikrintos saugios kelių eismo , automobilių laikymo sąlygos; ar kaltininko automobilis tokiu būdu ir mastu sužalojęs nukentėjusiojo automobilį turėjo pats patirti kokius nors sužalojimus, jei taip kokius ir kokio masto; ar tokie automobilio sužalojimai yra aptikti ant tariamo kaltininko automobilio; ar yra įrodymų, kad tie sužalojimai ar pažeidimai ant kaltininko automobilio yra padaryti būtent susidūrus su nukentėjusiosios automobiliu ir ar važiuojant tariamo kaltininko automobiliu vairuotojui buvo galima jausti susidūrimą su nukentėjusiojo automobiliu; nepasitelkta ekspertų pagalba aukščiau nurodytiems specialiesiems klausimams atsakyti; nenustatė, kodėl yra prieštaringi nukentėjusiosios ir jos kaimynės liudytojos parodymai byloje; nenustatė, kodėl pas tariamą pažeidėją kuris gyvena gretimoje gatvėje šalia nukentėjusiosios, policijos pareigūnai neatvyko, bet tik pasikvietė ir tai beveik tik po mėnesio.

Teismas netyrė aplinkybės, jog nukentėjusiosios automobilis yra ne naujas, o gerai padėvėtas. Iki tiriamo autoįvykio šis automobilis galėjo turėti panašaus pobūdžio defektų, kurie kaupėsi per visą šį laikotarpį, o ne atsirado vienu kartu dėl D. R. kaltės. Nukentėjusioji savo automobilį laiko ne garaže, o pastoviai palikdavo jį stovėti siauroje ir neasfaltuotoje, žvyruotoje, smėlėtoje gatvėje. Sprendžiant apie autoįvykio metu padarytą automobiliui žalą būtina nustatyti, kokia techninė automobilio būklė buvo iki pažeidimo, ką sąlygoja ir automobilio pagaminimo metai, kokie automobilio apgadinimai buvo padaryti anksčiau, o kokie šio autoįvykio metu bei už kokių konkrečių ir kokiu būdu nustatytų automobilio sužalojimų padarymą teismas patraukė mane administracinėn atsakomybėn ir pripažino kaltu.

Teismas nepasiūlė D. R. gintis ir pakviesti į teismo posėdį liudytojus.

Teismas šališkai, tik nukentėjusiosios naudai vertino nukentėjusiosios, jos kviestos liudytojos kaimynės parodymus, kurie yra prieštaringi, nesutampa, ir dėl to neturi teisinio pagrindo būti pateikiami ir vertinami kaip tiesiogiai D. R. kaltę patvirtinantys įrodymai.

Teismas šališkai vertino D. R. abejones dėl kaltės pripažinimo ir paaiškinimą duotą beveik po mėnesio. Protokolą D. R. taip pat pasirašė policijos pareigūnui darant psichologinį spaudimą.

Protokole nurodyta, kad nėra jokių liudytojų, tačiau vėliau atsiranda 2008 m. rugsėjo 14 d. surašytas nukentėjusiosios kaimynės ir draugės R. A. paaiškinimas. Nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai iš esmės nesutampa.

D. R. buvo įkalbėtas policijos pareigūno pasirašyti 2008 m. spalio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Nei policijos pareigūnai, nei teismas nesiaiškino aplinkybės, kad nukentėjusiajai ir liudytojai D. R. automobilis yra daug kartų matytas, nes D. R. dažnai pravažiuoja ta gatve pro jų namą, kadangi gyvena gretimoje gatvėje.

Teismas netinkamai vertino įrodymus. Nukentėjusioji nurodė, kad ji tik išgirdo trenksmą o pačio įvykio nematė, tik išėjusi į balkoną pamatė dideliu greičiu nuvažiuojantį juodos spalvos automobilį, kurios ji net numerio negalėjo tiksliai nurodyti. Nukentėjusiosios abejonėmis tai galėjo būti Nr. AGF ir ji pateikia ranka rašytus numerio skaičius, kurie gali būti skaitomi kaip 328 arba 528, kai tuo tarpu D. R. automobilio numeris yra (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusiosios paaiškinimas yra be datos, neaišku kada ir kokių aplinkybių veikiamas buvo surašytas.

Nukentėjusiosios kaimynė R. A. duoda prieštaraujančius nukentėjusiajai parodymus, nes nukentėjusioji teigė buvusi kambaryje ir tik po autoįvykio išėjusi į balkoną, tuo tarpu R.A. tvirtina, jog jos abi su nukentėjusiąją buvusios autoįvykio metu balkone.

Teismas pažeidė LR Konstitucijos 29 straipsnį, įtvirtinantį visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Netinkamai taikė ATPK 27 straipsnio nuostatas dėl specialiosios teisės atėmimo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio l ir 2 dalių nuostatas, kurios draudžia teismui taikyti įstatymą, prieštaraujantį Konstitucijai, nes jei yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja LR Konstitucijai, teismas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į LR Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreiptis į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas to nepadarė, nors privalėjo tai padaryti, kadangi ATPK 27 straipsnio nuostatos numato nepagrįstą kitų asmenų atžvilgiu ir diskriminuojančią išimtį, numatydamas, kad jokiu būdu šiuo įstatymu negalima atimti iš asmens pragyvenimui užsidirbančio medžiokle arba žvejyba šios specialiosios teisės, tuo šių asmenų teisę užsidirbti pragyvenimui nepagrįstai iškeldamas aukščiau už kitų asmenų, taip pat turinčių užsidirbti pragyvenimui naudojant atitinkamą specialią teisę, teises turėti pragyvenimą garantuojantį darbą. ATPK 27 straipsnio nuostatos nepagrįstai, prieštaraudamos LR Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtina asmenų diskriminaciją užsidirbti pragyvenimui ir išsaugoti šią savo teisę.

Teismas netinkamai taikė protingumo ir teisingumo principus, nagrinėjamu atveju neįrodytą atsitiktinį autoįvykį nepagrįstai prilygindamas nuobauda šiurkščiam ir sistemingam administraciniam teisės pažeidimui, netaikydamas ATPK 20 straipsnio reikalavimų, kurie skiriamoms administracinėms nuobaudoms kelia ne susidorojimo su pažeidėju, o daugiau prevencinį, auklėjamąjį aspektą ir tikslą.

Teismas netinkamai taikė ATPK 30 straipsnį. Neatsižvelgė į atsitiktinį autoįvykio pobūdį, į D. R. asmenybę, bei lengvinančias aplinkybes.

Teismas nepagrįstai netaikė 30¹ , 31 straipsnių nuostatų. ATPK 31 straipsnis numato, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis.

D. R. nėra nuolatinis teisės pažeidėjas, visada stengiasi laikytis įstatymų reikalavimų, atlikti savo pilietinę pareigą, gyventi ne tik sau, bet ir visuomenei priimtiną gyvenimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. D. R. padarytas teisės pažeidimas yra įrodytas rašytiniais bylos įrodymais. Teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi įrodymais, kurie teismo manymu, buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Jokie įrodymai teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios. Sprendžiant iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimo turinio, administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pažeidė procesines teisės normas.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.

ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas nustatė, kad D. R. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2008 m. rugsėjo 14 d., apie 19:22 val. Vilniaus mieste, Filaretų gatvėje, vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais D. R. pažeidė KET 132 ir 232 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad D. R. kaltas dėl padarytų pažeidimų.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojos parodymus ir nukentėjusiosios paaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad liudytojos ir nukentėjusiosios parodymų skirtumai nėra reikšmingi ir esminės įtakos objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui neturi.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nenustatė bylai svarbių aplinkybių dėl nukentėjusiosios automobilio būklės. Eismo įvykio vietos schema (b.l. 4) patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir užfiksuoti nukentėjusios vairuojamo automobilio VW Golf, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Fotolentelėje užfiksavus D. R. vairuojamo automobilio BMW 525, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b.l. 11) ir juos sulyginus, teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad šie apgadinimai padaryti susidūrus D. R. ir nukentėjusios J. V. automobiliams.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog D. R. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra įrodyta. D. R. kaltė, padarius pažeidimu, įrodyta ištyrus visus reikšmingus nagrinėjamai administracinei bylai įrodymus. Todėl vien tik protokolo pasirašymo faktas įtakos D. R. atsakomybės klausimui neturi. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, nesusijusių su administracinės bylos teisena. Dėl galimai policijos pareigūnų veiksmais pažeistų D. R. teisių, neturinčių įtakos pažeidimo kvalifikavimui, jis turėjo galimybę skųsti policijos pareigūnų veiksmus jų pavaldumo tvarka.

Apeliantas nurodo, kad jis nesuprato prisipažinimo pasekmių. Tačiau, tai, kad D. R. prisipažino padaręs pažeidimus ir gailėjosi gali būti vertinama kaip aplinkybė, švelninti atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d.), ir į ją atsižvelgiama paskiriant administracinės nuobaudos dydį padarytų pažeidimų sankcijų ribose. Tačiau tai neturi lemiamos įtakos nustatant atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato 31 ir 32 straipsniai. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, daro išvadą, kad skiriant D. R. nuobaudą, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos, D. R. pagrįstai paskirta minimali sunkesniojo iš pažeidimų sankcijoje numatyta nuobauda.

Apeliantas mano, kad teismas skirdamas jam nuobaudą, turėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas, įstatymų nenurodytas, lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007, N17 103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 31¹ straipsnį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl panašių administracinių teisės pažeidimų (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007)

Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kreiptis į Konstitucinį teismą nėra pagrindo, kadangi administraciniai teisės pažeidimai, už kurių padarymą gali būti skiriama teisės žvejoti arba užsiimti žvejyba atėmimas, savo pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo D. R. padaryto pažeidimo.

D. R. taip pat prašo panaikinti teismo nutarimą dėl padarytų procesinių pažeidimų. Administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, to neneigia ir pats apeliantas, kad nutarimo nuorašas, kuriame yra išdėstytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, jam buvo įteiktas. Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išaiškintos jo teisės ir jis turėjo galimybę jas įgyvendinti, tame tarpe pasinaudoti teisine advokato pagalba.

Pažymėtina, kad ATPK nėra numatyta pareiga nagrinėjant ir priimant nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, tame tarpe ir kai nutarimą priima miestų (apylinkių) teismai, rašyti posėdžio protokolą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pažeidimai kvalifikuoti tinkamai, D. R. inkriminuojamų pažeidimų aplinkybės nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarime. Nuobauda paskirta pagrįstai, numatytų pažeidimų sankcijos ribose, tinkamai subendrinus nuobaudas, esminių procesinių pažeidimų, kurie būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą, nepadaryta. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė