Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. T. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. T. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo iš dalies panaikinimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno AVPK 2015 m. rugpjūčio 18 d nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-36114699-15 dalyje dėl teisės pažeidimo padarymo pagal ATPK 124 ² str. 1d.

Pareiškėjas skunde nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo antrąja eismo juosta viršydamas leistiną greitį. Kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 13 km. Pastebėjo jį stabdantį policijos pareigūną. Vykdydamas jo nurodymą , pradėjo stabdyti, tačiau pirmoje juostoje važiavęs automobilis, nesupratęs kam konkrečiai yra duodamas policijos nurodymas sustoti ,taip pat pradėjo stabdyti. Dėl tokių, pirmoje juostoje važiavusio automobilio veiksmų, negalėjo persirikiuoti į kelkraštį, bei vertindamas, kad jo veiksmai bus traktuojami kaip policijos pareigūno nurodymų nevykdymas, pradėjo dar stipriau stabdyti. Jam iš paskos važiavęs automobilis, pamatęs policijos pareigūną ir jo manevrą, taip pat pradėjo stabdyti. Kai pirmoji juosta atsilaisvino, persirikiavo į šią juostą ir pasuko į kelkraštį, kur jau laukė policijos pareigūnas. Staigiai stabdydamas, priešingai nei nurodyta protokole, nevykdė to dėl piktavališkų kėslų arba dėl chuliganiškų paskatų. Savo veiksmais siekė tik įvykdyti policijos pareigūno nurodymą. Pažymėtina policijos pareigūnas gali stabdyti automobilį, kai jam kyla įtarimų arba akivaizdžiai pažeidžiami teisės aktai, tačiau stabdymas turi nesukelti grėsmės saugumui turi įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui. Yra pareigingas ir atsakingas vairuotojas, eilę metų nėra padaręs jokių eismo taisyklių pažeidimų. Dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą, jokių sunkinančių aplinkybių nėra. Šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Automobilis yra darbo priemonė, o jo vairavimas būtinas atliekant pavestas funkcijas. Neturėdamas teisės vairuoti automobilį, negalės atlikti savo pareigų su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Atėmus teisę vairuoti, sumažės pajamos, o gali būti net neteks darbo, dėl ko nukentės ir šeima - du išlaikomi vaikai ir žmona. Taip pat augina du mažamečius vaikus, žmona motinystės atostogose. Prašo skundą patenkinti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad 2015-08-18 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK 15004001788, kuriuo A. T., a.k., (duomenys neskelbtini) vadovaujantis LR ATPK 1242 str. skirta piniginė bauda ir specialiosios teisės atėmimas (vairuoti transporto priemones) 3 mėn. Su A. T. skundo reikalavimais nesutinka. Apeliantas neigia, kad jo padaryti pažeidimai nebuvo „keliantys grėsmę eismo saugumui ar sukeliantys pavojingą situaciją, t. y., privertęs eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti". Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai, užfiksavę šį pažeidimą, savo 2015-08-04 tarnybiniuose pranešimuose nurodo, kad A. T. paaiškino, kad viršijo greitį, skubėdamas darbo reikalais, o pamatęs pareigūnus staigiai stabdė, tikėdamasis, kad neįklius, viršydamas greitį. Pažeidėjas administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškinime nurodė, kad pamatęs pareigūnus pasimetė ir staigiai stabdė. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį - pažeidimo būdą - chuliganiškas paskatas („kad viršijo greitį, skubėdamas darbo reikalais, o pamatęs pareigūnus staigiai stabdė, tikėdamasis, kad neįklius, viršydamas greitį.").

LR ATPK 30 str. reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 302 str., reglamentuojantis baudos skyrimą, numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Mano, kad nuobauda pažeidėjui pritaikyta sankcijos ribose ir atsižvelgiant į visas aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika apeliantas sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir sau pačiam. Tai, kad pažeidėjo asmenybė darbe vertinama teigiamai, jis išlaiko šeimą, apeliantą charakterizuoja pakankamai, tačiau neišskirtinai teigiamai. Apelianto nurodomos aplinkybės, apibūdinančios teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą. Mano, kad A. T. panaikinus administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 1242 str. nebus pasiekti įstatymo leidėjo nuobaudos tikslai - užkirsti kelią teisės pažeidimams, kurie priskiriami prie pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra adekvatus teisės pažeidimo padarymo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias griežtas sankcijas. Tai, kad A. T., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas. Prašo skundą atmesti.

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamojoje byloje kyla ginčas dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto teisės padarymo . Teismas pažymi, kad, taikant atsakomybę už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvų, t. y. kad: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Iš ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į Kelių eismo taisyklių nuostatas.

A. T. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš jame įvardytų alternatyvių veikų – KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Pažymėtina, kad ATPK 124² straipsnio 1 dalyje aprašytas pavojingas, o ne chuliganiškas vairavimas .

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad A. T. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas A. J. parodė, kad dirba vyr. patrulis. Vykdė greičio kontrolę ir užfiksavo automobilio greitį. Likus iki jų apie 200 metrų jis išėjo stabdyti automobilio, kuris viršijo leistiną greitį. Automobilio vairuotojas, važiavęs antrąja eismo juosta ir pamatęs pareigūnus, staigiai stabdė, iš padangų pradėjo kilti dūmai. Iš paskos važiavęs mikroautobusas, norėdamas išvengti eismo įvykio ir neatsitrenkti į stabdomą automobilį, irgi stabdė, suko į kairiau link skiriamosios juostos. Šalia šio automobilio važiavęs automobilis irgi stabdė, suko į dešinę pusę link kelkraščio. Sustabdytas vairuotojas paaiškino, kad skubėjo darbo reikalais, viršijo greitį, o pamatęs pareigūnus, išsigando, todėl intensyviai stabdė, manydamas, kad nebus užfiksuotas jo važiavimo greitis. Šis vairuotojas buvo stabdomas iš kelkraščio krivulės pagalba, jo greitis jau buvo užfiksuotas už 635 metrų. Laukė, kol vairuotojas privažiuos, tačiau stabdyti jis pradėjo anksčiau nei buvo stabdomas. Tuo sukėlė pavojingą situaciją. Vairuotojai stabdomi , įvertinus ar bus tinkamas persirikiavimas, ar nekliudys pirmoje juostoje važiuojantys automobiliai. Jei vairuotojui yra kliūtis sustoti, jis nebūtų stabdomas, o tarnybiniu automobiliu būtų pasivytas ir tai nebūtų nepaklusimas sustoti. Pagal KET reikalavimus ir ilgametę praktiką, policijos pareigūnas niekada nereikalauja staigiai sustabdyti, aiškinama vairuotojams, kad jie gali sustoti ir už kilometro. Nėra reikalavimo per kiek laiko sustoti ir kokiu atstumu nuo pareigūno, čia nėra priežastis staigiai stabdyti.

Liudytoja A. A. parodė, kad, vairuotojas, pamatęs pareigūnus, gal būt išsigando ir važiavęs antroje juostoje, pradėjo staigiai stabdyti. Kiti vairuotojai buvo priversti taip pat staigiai stabdyti ir buvo kilusi pavojinga situacija. Šį vairuotoją ketino stabdyti už greičio viršijimą, tačiau intensyviai stabdyti jis pradėjo žymiai anksčiau, iki kolega išėjo stabdyti.

Šių pareigūnų teismo posėdžio metu duoti parodymai yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau tarnybiniuose pranešimuose pareigūnų išdėstytomis įvykio aplinkybėmis (institucijos pateiktos bylos 4-5 l), taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių pareigūnų nešališkumu, suteiktų pagrindą manyti, kad jie galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti A. T. pažeidimo padarymu, todėl teismui nėra pagrindo netikėti ir nesiremti pareigūnų parodymais.

Paminėti asmens kaltumo įrodymai paneigia A. T. iškeltą gynybinę versiją, kad būtent pareigūnų veiksmai buvo priežastis staigiai stabdyti. Byloje nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad A. T. neteisėtus veiksmus atliko dar prieš pareigūnui pradedant jį stabdyti dėl viršijamo greičio.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su institucijos atsiliepime išdėstytais motyvais dėl nuobaudos individualizavimo ir jos paskyrimo. Teismui nekelia abejonių pareiškėjo pateikti jį charakterizuojantys rašytiniai įrodymai (b.l.5-8), tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, A. T. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis A. T. atžvilgiu netaikytinas. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2015-08-18 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimą Nr.20N-36114699-15 palikti nepakeistą, pareiškėjo A. T. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.