Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-10 · Civilinė byla Nr. 2-1036/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
2-1036/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Still-hause“
Ieškovas
viešosios įstaigos „Maximum paslaugų“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1036/2012Procesinio sprendimo kategorija 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Still-hause“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-3710-104/2012 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Maximum paslaugų“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Still-hause“ buvo iškelta bankroto byla bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai atsakovui iškelta bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Still-hause“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivira“ ir atliko kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus.

Teismas iš VĮ Registrų centrui 2009 m. pateiktų dokumentų (įmonės finansinės atskaitomybės 2019 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. balanso) nustatė, kad įmonės turtas sudaro 879 322 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus - 346 675 Lt. Bendra mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma sudaro 1 619 744 Lt, t.y. beveik dvigubai viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės.

Kadangi atsakovas VĮ Registrų centras savo finansinės atskaitomybės neteikia jau nuo 2010 m., VĮ Registrų centro įregistruotu įmonės buveinės adresu neveikia (įmonės registracijos adresu (M. Šleževičiaus g. 7, Vilnius) teismo siųstas pranešimas dėl atsiliepimo ir įmonės dokumentų pateikimo grįžo neįteiktas, su pašto atžyma, kad atsakovas persikraustė), teismas sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog atsakovo įmonė veiklos nevykdo ir 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovas apskritai neturi. Be to, atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų, ką įrodo neapmokėta skola ieškovui UAB „Maximum paslaugų“.

Iš šių duomenų teismas sprendė, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų), todėl labiau tikėtina, kad bankroto iškėlimo diena įmonės pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas UAB „Still-haus“ yra nemokus ir yra pagrindas jam iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Still-hause“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bankroto bylą arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo, o ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nustatyti, ar įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar tik turi laikinų finansinių sunkumų ir turėtų būti išsaugota kaip veikiantis rinkos dalyvis.

2. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindžia tuo, jog perėmė iš 2008 m. liepos 21 d. Objekto stebėjimo sutarties Nr. SPS-08/4373 kylančią UAB „Eurocash“ reikalavimo teisę į atsakovą. Apeliantas pažymi, kad ieškovas nepranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perėmimą, todėl šis faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (CK 6.109 str. 1 d.).

3. Atsakovas nėra gavęs jokių ieškovo pranešimų, įskaitant ir neva įteiktą 2011 m. gruodžio 14d. apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

4. Dėl sumažėjusios apyvartos atsakovas buvo priverstas stabdyti veiklą bei ieškoti naujų pajamų šaltinių, todėl 2009 m. nutraukė patalpų nuomos sutartį ir biurą perkėlė į vadovo butą, esantį Fabijoniškių g. 24-4, Vilnius. Buveinės pakeitimas nebuvo įregistruotas dėl lėšų stygiaus.

Pareiškėjas iki 2009 metų pabaigos vykdė veiklą statybos srityje. Dauguma klientų 2009-2010 metais bankrutavo ar pasitraukė iš verslo, todėl nuo 2010 metų pareiškėjas veiklos nevykdo ir darbuotojų neturi, todėl nebuvo teikiamos ataskaitos valstybės institucijoms. Nuo 2011 metų pareiškėjo savininkai atnaujino siekius atgaivinti įmonės veiklą bei pradėjo ieškoti investuotojų statybų plėtrai Lietuvos regionuose. Tam tikslui pareiškėjas įsigijo žemės sklypą Elektrėnų r.

5. Nepagrįsta teismo išvada, jog įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Įsipareigojimų suma sudaro 1619744,00 Lt, pusė - 809872,00 Lt, t.y. pareiškėjo turtas yra ~ 70000,00 Lt daugiau negu pusė į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas yra mokus ir ketina atnaujinti veiklą, nors ir turi laikinų finansinių sunkumų.

6. Atsakovo balanse neatspindėtas 30 000 Lt galiojantis atsakovo reikalavimas rangovui H. J..

Ieškovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Apeliantas nepateikė duomenų, kuriuos privalėjo pateikti dar pirmosios instancijos teismui (aktualaus bendrovės balanso, kreditorių sąrašo).

2. Ieškovas įrodymais pagrindė savo argumentą, kad pranešimas atsakovui dėl pradelsto reikalavimo vykdymo bei ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įteiktas.

3. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovo nemokumą.

4. Žemės sklypas, kurį atsakovas teigia įsigijęs veiklai atnaujinti, pagal registro duomenis yra žemės ūkio paskirties, neapmokėtas, nors apeliantui priklauso tik ½ 5 600 Lt vertės žemės sklypo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bet kuris įmonės kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 str. 1 d. 1 p.). Įmonių bankroto įstatyme pateikta įmonės kreditorių definicija apibrėžia potencialių kreditorių, o ne kreditorių materialiosios (ir kartu procesinės) teisės prasme požymius. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, laikytini potencialiais kreditoriai ir gali inicijuoti įmonei bankroto bylą. Ieškovas pateikė teismui 2011 m. gruodžio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. MAX/EUR/2011/12/08-06, kuria perėmė UAB „Eurocash“ reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas taip pat pateikė UAB „Greitasis kurjeris“ pažymą, kad ieškovo 2011 m. gruodžio 13 d. siunta (pranešimas dėl perleisto reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo) atsakovui adresu M. Šleževičiaus g. 7, Vilniuje pristatyta 2011 m. gruodžio 14 d. Šie įrodymai yra pakankami, kad teismas ieškovą UAB „Maximum paslaugų“ pripažintų potencialių atsakovo UAB „Still-hause“ kreditoriumi, turinčiu teisę inicijuoti atsakovui bankroto bylą. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas neneigia ieškovo perimtos skolos, atskirąjį skundą grindžia tik formaliais argumentais, susijusiais su tuo, kada atsakovas sužinojo apie skolos UAB „Eurocash“ perleidimą kitam kreditoriui. Pagal bylos duomenis atsakovas nutraukė patalpų, esančių M. Šleževičiaus g. 7, Vilniuje, nuomos sutartį nuo 2009 m. kovo 1 d. ir šiose patalpose nebevykdė veiklos, todėl teismas turi pagrindo tikėti, kad šiuo adresu 2011 m. gruodį ieškovo siųstas pranešimas atsakovo galėjo realiai nepasiekti. Tačiau svarbu tai, kad ieškovo reikalavimas atsakovui yra preliminariai pagrįstas, apie jį atsakovui šiuo metu jau yra žinoma, atsakovas skolos neginčija.

Pagal ĮBĮ 4 straipsnį pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kreditorius gali pateikti, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo 2009 m. balanso duomenis (įsipareigojimų apimtį ir turimą turtą) konstatavo, jog atsakovas yra nemokus, nevykdo veiklos (neteikia registrui balansų, išsikėlė iš oficialiai buveine nurodyto adreso) ir iškėlė atsakovui bankroto bylą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nevykdo veiklos, nevykdo įsipareigojimų, neturi lėšų (apeliantas nurodė, kad net registrui duomenų neteikia dėl lėšų trūkumo). Vien tai, kad įmonė įsigijo nedidelės vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypą nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog yra reali galimybė įmonei atnaujinti veiklą.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadą apie atsakovo nemokumą laiko nepagrįsta, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų spręsti, jog atsakovas yra mokus, t.y. nepateikė nei duomenų apie šiuo metu turimą įmonės turimą (į balansą įrašytą) turtą ir jo vertę nei kreditorių sąrašo, nei pradelstų įsipareigojimų sąrašo. Šie duomenys teismui būtini tam, kad galėtų konstatuoti įmonės mokumą. Taigi apeliantas neįrodė įmonės mokumo ir pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo nemokumą pagrįstumo (CPK 178 str.). Apelianto argumentas, kad atsakovo balanse neatspindėtas 30 000 Lt galiojantis atsakovo reikalavimas rangovui H. J. neduoda pagrindo kitokiai išvadai. Pačiam apeliantui nurodžius, kad įmonė nebevykdo veiklos ir neturi darbuotojų, todėl balansai nebesudarinėjami, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie atsakovo nemokumą, padarytomis įvertinus paskutinį (2009 metų) atsakovo balansą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAlgirdas GailiūnasKazys Kailiūnas