Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-17739-1034/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15956-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5

2016 m. gruodžio 29 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2016-10-29, apie 23.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš pradėdamas važiuoti buvo neatidus, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepastebėjo gale stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir apgadino. Taip D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. B. 2016-10-29, apie 23.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Šią administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas nagrinėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas (ATPK 285 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Nušalinimų nepareikšta. Taip pat išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Teisės suprastos. Prašymų nepareikšta.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo blogas oras, lijo, tamsu. Galvojo, kad bortelis, kai atsirėmė. Nematė, nes blogas oras, jog ten buvo automobilis. Sugretinant automobilius dalyvavo, mano, kad apgadinimai atitinka. Nežino, kokia žala padaryta kitam automobiliui. Audi A4 yra draustas. Norėtų, kad teismas išdėstytų baudos sumokėjimą. Prašo griežtai nebausti.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). D. B. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, teigia, kad atvažiavęs prie „Maximos“ Ukmergės g. budinčios vaistinės ir išvažiuodamas iš jos atbuline eiga pajuto maža stuktelėjimą, kadangi buvo tamsu lijundra matomumas buvo blogas, tad nusprendęs, kad atsirėmiau į bordiūrą ar apšvietimo stulpą neišlipo ir neapžiūrėjo, ką kliudė. Grįžęs namo apžiūrėjo mašiną ir rado įbrėžimą ant galinio bamperio. Tik vėliau sužinojo, kad kliudė kitą transporto priemonę. Labai dėl to gailisi, nes dėl oro sąlygų nematė jos ir nesuvokė, kad padarė žalą (b. l. 13). Be D. B. parodymų jo kaltę patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-10-29, 23.27 val., gavo pranešimą vykti į Ukmergės g. 282 Maxima, kur aikštelėje apgadintas M. A. rado BMW, ant kurio nebuvo paliktas šaukimas. Įvykį matė du liudininkai. Audi v/n (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš stovėjimo vietos atbuline eiga atsitrenkė į BMW ir pasišalino (b. l. 5). Iš J. S. paaiškinimo matyti, kad 2016-10-28, 19.00 val., pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Sekmadienį 2016-10-30, 12.00 val., atvykęs atsiimti automobilio rado jį apgadintą (b. l. 9); Iš A. S. paaiškinimo matyti, kad 2016-10-29, apie 23.30 val., Ukmergės g. prie prekybos centro Maxima pastebėjo, kaip juodos spalvos Audi A4 (duomenys neskelbtini), parkuodamasis atbuline eiga atsitrenkė į BMW (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b. l. 10). Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas galinis bamperis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atšokęs dažų dangos sluoksnis nuo galinio bamperio dešinės pusės kampo. Sugadinimų aukštis ir pobūdis atitinka (b. l. 15). Apgadinimus atvaizduoja fotolentelė (b. l. 16-18). D. B. savo paaiškinimuose neneigė, kad buvo protokole nurodytu laiku eismo įvykio vietoje ir galėjo apgadinti kitą transporto priemonę. D. B. pažeidimas kvalifikuotinas pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. B. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. (duomenys neskelbtini) p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. D. B. kaltę, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. D. B. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, teigia, kad atvažiavęs prie „Maximos“ Ukmergės g. budinčios vaistinės ir išvažiuodamas iš jos atbuline eiga pajuto maža stuktelėjimą, kadangi buvo tamsu, lijundra, matomumas buvo blogas, tad nusprendęs, kad atsirėmiau į bordiūrą ar apšvietimo stulpą neišlipo ir neapžiūrėjo, ką kliudė. Grįžęs namo apžiūrėjo mašiną ir rado įbrėžimą ant galinio bamperio. Tik vėliau sužinojo, kad kliudė kitą transporto priemonę. Labai dėl to gailisi, nes dėl oro sąlygų nematė jos ir nesuvokė, kad padarė žalą (b. l. 13). Nors D. B. neprisipažįsta padaręs pažeidimą, jo kaltę patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-10-29, 23.27 val., gavo pranešimą vykti į Ukmergės g. 282 Maxima, kur aikštelėje apgadintas M. A. rado BMW, ant kurio nebuvo paliktas šaukimas. Įvykį matė du liudininkai. Audi v/n (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atbuline eiga atsitrenkė į BMW ir pasišalino (b. l. 5). Iš J. S. paaiškinimo matyti, kad 2016-10-28, 19.00 val., pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Ukmergės g. 282 Vilniuje, Sekmadienį 2016-10-30, 12.00 val., atvykęs atsiimti automobilio rado jį apgadintą (b. l. 9); Iš A. S. paaiškinimo matyti, kad 2016-10-29, apie 23.30 val., Ukmergės g. prie prekybos centro „Maxima“ pastebėjo, kaip juodos spalvos Audi A4 (duomenys neskelbtini), parkuodamasis atbuline eiga atsitrenkė į BMW (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b. l. 10). Įvertinus byloje esančius duomenis, yra pagrindas konstatuoti, kad D. B. buvo nepakankamai atidus ir abejingas eismo įvykiui. Nors nurodė, jog manė, kad atsitrenkė į bordiūrą ar stulpą, buvo abejingas eismo įvykiui, neišlipo iš automobilio atsitrenkęs į kitą transporto priemonę išvažiavo. D. B. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, D. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nežymiai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis, anksčiau nebaustas administracine tvarka, nevedęs. D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl pažeidimų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus D. B. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini tokie faktai kaip tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad D. B. būtų anksčiau baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, jo sukeltas eismo įvykis nesukėlė sunkių padarinių, duomenų, kad įvykio metu jis galėjo būti neblaivus, kad jo transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, byloje nėra. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, ypatingai neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. B. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant sankcijoje numatytą baudą ir jos dydį nustatant mažesnį, nei įstatymo numatytas minimalus, bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobauda įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos D. B.ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą, taip pat laikytis KET reikalavimų, reglamentuojančių su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareigas.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismo posėdyje D. B. prašė baudos mokėjimą išdėstyti bent pusmečiui. Teismo vertinimu, toks prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, D. B. turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas penkių mėnesių laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30, 30¹, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

D. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirti jam 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir D. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išdėstyti D. B. paskirtos 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudos mokėjimą penkių mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt eurų), pradedant mokėti nuo 2017 m. vasario mėn. 8 d.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063953687 ir įmokos kodą – 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.