- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-15
- Bylos Nr.
- 1S-88-350/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pareiškėjas
- Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,
pareiškėjui- Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos įgaliotam atstovui A. U.
teismo posėdyje išnagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo A. U. skundą dėl 2008 m. gruodžio 22 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarties, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
2008 m. liepos 1 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje pagal UAB (duomenys neskelbtini), pareiškimą A. A. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda bei priteista UAB (duomenys neskelbtini), naudai 1449,60 Lt turtinės žalos.
2008 m. spalio 9 d. Biržų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras priėmė nutarimą netenkinti Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos įgalioto atstovo A. U. pareiškimo dėl proceso pradėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
2008 m. spalio 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl 2008-10-09 nutarimo panaikinimo ir proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo.
Pareiškime buvo prašoma pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodant, kad A. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios turėjo būti kvalifikuotos pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. kaip sutaptis, tačiau nuteistas už vieną. Be to, sugadinta siaurojo geležinkelio ruožo dalis yra valstybės, o ne UAB (duomenys neskelbtini), nuosavybė, todėl bendrovei negalėjo būti suteikta reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo.
2008 m. lapkričio 17 d. nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti 2008 m. spalio 9 d. nutarimą bei nurodė, kad A. A. veikos vertinimas nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tai, kad UAB (duomenys neskelbtini), nėra siaurojo geležinkelio savininkas, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo pareiškėjas nebuvo pripažintas proceso dalyviu, todėl įstatymas jam nesuteikia teisės kreiptis su prašymu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šį nutarimą pareiškėjas 2008 m. lapkričio 21 d. apskundė Biržų rajono apylinkės teismui prašydamas jį panaikinti ir priimti sprendimą, įpareigojantį pašalinti proceso pažeidimus, pavedant atlikti tyrimą. Skunde keliamas A. A. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir UAB (duomenys neskelbtini),, kaip siaurojo geležinkelio ruožo savininko, klausimas.
Skundžiama 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi Biržų rajono apylinkės teismas atmetė pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vadovo įgalioto atstovo A. U. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2008-11-17 nutarimo atsisakyti tenkinti skundą dėl nutarimo panaikinimo ir proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo. Teismas nutartyje nurodė, kad sutinka su prokuroro nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo nurodyti motyvai, jog nusikalstama veika žala padaryta nekilnojamajai kultūros vertybei saugomai valstybės – siaurojo geležinkelio kelio ruožui G 10 K ir, jog UAB (duomenys neskelbtini), nėra siaurojo geležinkelio savininkas ir jai negalėjo būti suteikta reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo, negali būti laikoma naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kadangi jos jau buvo žinomos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Skundu prašoma Biržų rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir pripažinti skunde nurodomas aplinkybes naujai paaiškėjusiomis. Skunde nurodoma, jog A. A. yra padaręs ne tik LR BK 178 str. 1 d. numatytą veiką, už kurią nubaustas, bet ir kitą tyčinį nusikaltimą - jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą išardė geležinkelio kelio ruožo dalį - didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės dalį, pagrobė geležinkelio bėgius, numatė, kad dėl jo veikimo ne tik pagrobiamas svetimas turtas, bet ir toks turtas sugadinamas ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokiu būdu, A. A. tais pačiais veiksmais padarė du nusikaltimus. Jo veika kvalifikuotina pagal vagystės ir tyčinio svetimo turto - didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės, sugadinimo sutaptį. Be to, Kultūros paveldo departamento sudaryta komisija nustatė, kad tyčiniais A. A. veiksmais sužalota didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės nekilnojamosios vertybės dalis ir padaryta 16148 Lt nuostolių. Tai įrodo, kad Biržų rajono apylinkės teismui priimant nuosprendį šios aplinkybės nebuvimo ir negalėjo būti žinomos, nes nebuvo nustatytos. Taip pat, priimant nuosprendį buvo pažeistos BK 72 str. 2 d. nuostatos, t.y. grąžinti pavogti geležinkelio bėgiai nuteistajam, nors pastarasis nėra ir niekada nebuvo teisėtas šių daiktų savininkas. Be to, skunde A. U. kelia UAB (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės klausimą dėl siaurojo geležinkelio ruožo G10K, bei nurodo, kad byloje esantys liudytojų parodymai nepagrįsti jokiais įrodymais, o tai, kad AB (duomenys neskelbtini), yra viešojo naudojimo geležinkelių ir valstybinės žemės, priskirtos viešojo naudojimo geležinkeliams, valdytoju, įsteigusiu UAB (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas laikyti bendroves siaurojo geležinkelio savininku, nes pagal LR transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d., viešojo naudojimo geležinkeliai yra LR nuosavybė. Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, kad nors Kultūros paveldo departamentas nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu, tai neturėtų trukdyti kreiptis su prašymu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisingumo principas, o LR BPK 109 str. yra nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė- atmesti.
Skundas atmestinas.
Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, skundo argumentai yra analogiški 2008m. spalio 17 d. ir 2008 m. lapkričio 21 d. skundų argumentams.
Visais šiais klausimais yra pasisakyta 2008 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarime, kurį savo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimu Biržų rajono apylinkės teismas paliko galioti.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl minėto nutarimo, jį atmetė, nurodydamas, kad sutinka su prokuroro nurodytomis aplinkybėmis ir nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra teisėtas ir pagrįstas.
Ši apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Pareiškėjas, reikalaudamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą A. A. atžvilgiu nurodė, kad A. A. yra padaręs ne tik BK 178 str. 1 d. numatytą veiką, už kurią nubaustas, bet , tais pačiais veiksmais, ir kitą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 2 d., kurio padarymo aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl priimant nuosprendį nebuvo žinomos ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nenuteisimas už turto sužalojimą, atėmė galimybę pareiškėjui reikalauti žalos atlyginimo.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundo argumentai yra susiję išimtinai su teisiniu A. A. padarytos veikos vertinimu ir tai nėra ir negali būti pagrindu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi visos esminės bylos aplinkybės, tame tarpe ir tai, jog nusikaltimu buvo padaryta žala, nors ir nežinant jos dydžio pinigine išraiška, nekilnojamai valstybės saugomai kultūros vertybei, buvo nustatyta, ji buvo nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, t.y. buvo žinoma dar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant bylą teisme. Taigi, šioje byloje visos reikšmingos civilinio ieškinio pagrindui aplinkybės yra nustatytos ir įvertintos teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl pareiškėjui, dėl greito ikiteisminio tyrimo nors ir neturėjusiam galimybės reikalauti žalos atlyginimo baudžiamajame procese, nėra niekaip suvaržyta galimybė ginti savo ar valstybės turtinius interesus teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, įgyvendinti savo, kaip civilinio ieškovo, teises ir reikalauti išnagrinėtu baudžiamojoje byloje įvykiu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas turi visas galimybes.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas atstovauja juridinį asmenį. Sutinkamai su BPK 28 str., nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje yra pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaroma fizinė, turtinė ar moralinė žala. Taigi, juridinis asmuo baudžiamojoje byloje negali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju, tuo pačiu jis negali įgyti teisių, kokias turi nukentėjusysis, tame tarpe skųsti visus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus, teismo nuosprendį ar nutartį. Tuo tarpu juridinis asmuo baudžiamojoje byloje gali būti tik civiliniu ieškovu (BPK 110 str. 1 d.) ir jis turi teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, tačiau tik toje apimtyje, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu (BPK 110 str. 2 d. 6 p.) Iš to seka, kad juridinis asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta žala, neturi teisės skųsti sprendimų, susijusių su nusikalstamą veika padariusio asmens veiksmų teisiniu vertinimu, tuo pačiu, tuo pagrindu civilinis ieškovas negali reikalauti ir atnaujinti proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Dėl to, skundą nagrinėjantis teismas nepasisako dėl kitų skunde pareiškėjo nurodomų kaip galimai padarytų proceso pažeidimų šioje byloje, kadangi jie nėra niekaip susiję su civiliniu ieškiniu.
BPK 444 str. 10 d. 1-3 punktuose nurodytų aplinkybių, dėl kurių galima būtų atnaujinti baudžiamąją bylą, šioje byloje taip pat nėra nustatyta, tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pareiškėjas.
Remiantis šiomis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p. teismas,-
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo A. U. skundą atmesti ir palikti galioti 2008 m. gruodžio 22 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.