- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2-861/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- INKOMTRANS "Kevino transportas", uždarosios akcinės bendrovės „INKOMTRANS“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kevino transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6417-565/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „INKOMTRANS“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl sutarties nevykdymo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „INKOMTRANS“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kevino transportas“ 248 154,46 Lt žalos, susijusios su krovinio dingimu, atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (2-4 b. l.).
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė garantijų dėl žalos, dingus kroviniui, atlyginimo, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą – areštavo 248 154,46 Lt sumos atsakovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas (9 b. l.).
Nurodė, kad preliminariai įvertinus ieškovo ieškinio argumentus, pateiktus įrodymus ir didelę ieškinio sumą, yra pagrindas taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Kevino transportas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį (20- 26 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo. Ieškovas reikalavimus reiškia asmeniui, neturinčiam prievolės atsakyti, o teismas tinkamai neįsigilino į ieškinio pagrindą ir dalyką. Nors ieškovas su atsakovu sudarė krovinio pervežimo sutartį, tačiau ieškovas nėra nei krovinio siuntėjas ar gavėjas, nei atlyginęs krovinio savininkui žalą asmuo, todėl neturi teisės reikšti ieškinio reikalavimo atsakovui. Atsakovas neturi specialaus transporto ir neteikia krovinio vežimo paslaugų, todėl vykdydamas su ieškovu sudarytą krovinio pervežimo užsakymą, sudarė su Ukrainos bendrove ČP „POLIMERBUD“ 2012-10-18 krovinio gabenimo sutartį Nr. VYT 00426, kuriai ir pavedė pervežti krovinį. Kadangi pagal CMR važtaraštį krovinys nebuvo perduotas atsakovui (CMR konvencijos 9 str. 1 p.), atsakovas nėra atsakingas už krovinio dingimą ir neturi atlyginti ieškovui ieškiniu reikalaujamos žalos;
2) Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai vertino didelę ieškinio sumą, kadangi byloje nepateikti įrodymai apie patirtą 248 154,46 Lt žalą, todėl negalėjo vertinti aplinkybės, kad didelė ieškinio suma didina teismo sprendimo neįvykdymo riziką; be to, ieškovas nepateikė teismui duomenų apie atsakovo sunkią finansinę padėtį;
3) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrikdys atsakovo ekonominę veiklą, kadangi atsakovas negalės vykdyti savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims, negalės sudarinėti sandorių ir jo vykdoma veikla bus nuostolinga, kadangi, teikdamas tarpininkavimo paslaugas krovinių vežime, jis privalo nustatytais terminais atsiskaityti su krovinių vežėjais net ir tada, kai krovinio siuntėjas ar gavėjas nebūna atsiskaitęs su atsakovu už krovinio gabenimą, o laiku ir tinkamai neįvykdęs savo prievolių tretiesiems asmenims, praras savo gerą verslo reputaciją, bus priverstas nutraukti savo veiklą. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti ir ekonomiškumo bei proporcingumo principai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (35-36 b. l.). Nurodo, kad atsakovas pagal 2012 m. spalio 18 d. sutartį yra vežėjas, todėl yra atsakingas už prarastą krovinį. Vykdant apygardos teismo 2012-12-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto ar nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių, todėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, vadovaujantis šalių procesinio lygiateisiškumo ir kitais civilinio proceso teisės principais (pagal kuriuos turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių interesus), be to, ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (CPK 17 str., 145 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir nepažeidė įstatymo, areštuodamas atsakovo turtą ieškinio sumos ribose, nustatęs, kad ginčo suma yra didelė atsakovui, nesant akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p).
Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad, nepritaikius ieškovo prašomo atsakovo turto arešto, galėtų pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas įvykdymas teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, nes turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimo suma – 248 154 Lt yra didelė (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, apyvarta bei įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008).
Atsakovas nei apygardos teisme, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovo finansinė būklė tokia gera, kad ieškovo reikalavimo suma (248 154 Lt) jam nėra didelė. Byloje nėra (o apeliantas ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė) mokesčių administratoriaus patvirtinto atsakovo balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, ar kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo finansinę būklę, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės, piniginių lėšų santykį su atsakovo įsipareigojimais, ir kurie paneigtų prezumpciją, kad ginčo suma jam nėra didelė (CPK 178 str., 185 str., 314 str., 338 str.). Su atskiruoju skundu pateikta 2012-10-18 paraiška Nr. VYT00426 galėtų turėti reikšmės, nagrinėjant ieškovo reikalavimo esmę, tačiau nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (CPK 178 str., 185 str.). Be to, nepaneigta ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą nuoroda, kad atsakovas neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, o tai taip pat padidina būtinumą užtikrinti ieškinio reikalavimą.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo teises asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, tačiau apeliantas nepagrindė, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pritaikytas jo turto areštas neatitinka nurodytų principų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo daugiau jo teisių ir teisėtų interesų negu būtina tikslui pasiekti - būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, nėra pagrindo teigti, jog skundžiama apygardos teismo nutartimi atsakovo turtui pritaikytas areštas yra neproporcinga priemonė; juolab kad teismas nutarė pirmiausia areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo pinigines lėšas (CPK 145 str. 2 d.). Nors apeliantas nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės atsiskaityti su vežėjais ir bus sutrikdyta įmonės veikla, tačiau jo nurodytų aplinkybių nepagrindžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų duomenys (CPK 178 str., 185 str., 314 str., 338 str.).
Teismas nenagrinėja apelianto argumentų, susijusių su ieškinio faktinėmis aplinkybėmis, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurie gali būti reikšmingi, nagrinėjant ginčo esmę (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).
Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas įrodymus apie tokio prašymo faktinį pagrindą pagrindžiančias aplinkybes. Be to, apeliantui manant, kad pritaikyti ribojimai gali sukelti jam nuostolių, jis gali kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo įstatymo nustatyta tvarka, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį (CPK 146 str. 1 d.), o pagal CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, apeliantas taip pat galėtų reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos apeliantas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį.