Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. T. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimo P. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. surašytas dėl to, kad jis 2013 m. birželio 8 d., 18.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,56 promilių neblaivumo laipsnis), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Skunde taip pat nurodoma, kad nekyla jokių abejonių dėl to, kad saldainių gamintojos „Vilniaus pergalė“ gaminami saldainiai „Kregždutė“ turi įtakos alkotesteriu atliekamų blaivumo testų teisingumui. Tai patvirtina Kauno apskrities priklausomybės ligų centre atliktas eksperimentas, kuriuo nepagrįstai suabejojo teismas. Tai, kad pareigūnai nurodo, jog nematė, kad pažeidėjas ką nors valgė, nereiškia, kad jie fiziškai galėjo ar privalėjo tai matyti ir, kad šio fakto nebuvo. Saldainius apeliantas valgė ne dėl to, kad jam nerūpėjo, kokios procedūros atliekamos, o todėl, kad jis nebuvo vartojęs jokių alkoholinių gėrimų ir jautėsi ramus dėl blaivumo testo rezultatų. Kai jam buvo paduoti atspausdinti blaivumo testo rezultatai, nei vienas iš pareigūnų nepasakė, kad nustatyta draudžiama alkoholio koncentracija, todėl teismas neteisingai vertina ant minėtos šaknelės esantį pažeidėjo parašą, teigdamas, kad pasirašydamas po testo rezultatais jis sutiko su savo neblaivumu. Šių faktų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad atliekant blaivumo testą, jo rezultatams įtakos turėjo ne alkoholis, o suvalgyti saldainiai, tačiau teismas ne vertina byloje esančius įrodymus, tarp jų ir pažeidėjo parodymus, o juos interpretuoja papildydamas neegzistuojančiomis ir neįrodytomis aplinkybėmis, tokiu būdu pažeidžia nekaltumo prezumpciją, nes tarpusavyje prieštaraujančius įrodymus (tiek rašytinius, teik liudytojų parodymus) naudoja kaip kaltės įrodymą, o ne kaip pagrindą bylą nutraukti, kaip tai daroma kitose bylose. Apeliantas pažymi, kad panašioje situacijoje Kauno miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-50-634/2012 nutraukė, konstatavęs, kad saldainiai „Kregždutė“ turi įtakos alkotesterio parodymų teisingumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad „teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“, šiuo metu susiklosčiusi situacija turi būti sprendžiamos vienodai.

Motyvuojamoji dalis

P. T. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas neigia automobilį vairavęs būdamas neblaivus ir nurodo, kad teismas neturėjo kaip įrodymu remtis alkotesterio, užfiksavusio jo girtumą, parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas P. T., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl P. T. kaltės pagal ATPK 126 str. 1 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad jis nevairavo automobilio neblaivus, o alkotesterio parodymai yra klaidingi dėl suvalgytų saldainių „Kregždutė“, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu, ir pagrįstai įvertinta kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje apelianto kaltė vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio įrodyta ne vien policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotais duomenimis. Apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms aplinkybėms nustatyti bei P. T. kaltę įrodyti rėmėsi liudytojų - policijos pareigūnų A. M., A. J. ir R. P., parodymais. Skundo argumentai dėl šių liudytojų parodymų prieštaringumo, juos apklausiant teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nepagrįsti. Vyresniojo patrulio A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sustabdžius P. T. vairuojamą automobilį ir kilus įtarimui, kad P. T. yra neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, panaudojus alkotesterį lion 500 Nr. 19110, jam buvo nustatytas 0,56 promilės girtumas. Su prietaiso parodymais pažeidėjas sutiko, pažeidimo fakto neginčijo ir paaiškino, kad yra išgėręs alaus. Dar nepradėjus patruliui R. P. rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, apeliantas pasakė, kad duos 400 litų už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Baigus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, P. T. dar kartą pasakė, kad „jeigu nenorite 400 litų, tai aš jus užkrušiu ir užtampysiu, patikėkite manimi“. Analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir patrulis R. P.. Šie liudytojai iš karto po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir apklausiami po trijų dienų P. T. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo metu. Patrulis V. J., tikrinęs P. T. neblaivumą alkotesteriu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino minėtas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad vairuotojas neprieštaravo pūsti į alkotesterį, jokių prašymų neturėjo. Šių liudytojų tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme (praėjus 3 mėnesiams po įvykio) nurodytos esminės įvykio aplinkybės sutampa. Nors policijos pareigūnas A. M., apklausiamas teisme nurodė, kad, priėjus prie P. T. vairuojamo automobilio, alkoholio kvapo nesijautė, tačiau vis dėlto vairuotoją buvus neblaiviam įtarė iš jo keisto elgesio – nekonkrečių jo veiksmų, atsakymų. Apie tai, kad A. M. kilo įtarimas dėl P. T. neblaivumo nuosekliai parodė tiek R. P., tiek V. J.. Be to, R. P. nurodė, kad kai jis priėjo prie P. T. vairuojamo automobilio ir dalinai įkišo galvą į jį, stipraus alkoholio kvapo nesijautė, tačiau jautėsi lengvo alkoholio kvapas – saldumas. Todėl skundo argumentai, kad nei vienas iš policijos pareigūnų neužuodė alkoholio kvapo, visiškai nepagrįsti. Apeliantas kelia policijos pareigūnų parodymų patikimumo klausimą, nurodydamas ir tai, kad teismas nepagrįstai jo kaltę įrodyti rėmėsi prieštaringomis policijos pareigūnų nurodomomis aplinkybėmis - kad apeliantas neigė policijos pareigūnams, jog vartojo alkoholį, ir kad pareigūnams nurodė, jog išgėrė bokalą alaus. Tačiau byloje esančiais duomenimis patikimai nustatyta, kad P. T., sustabdytas patrulio A. M. ir šiam paklausus, ar yra vartojęs alkoholio, tą faktą neigė. Vėliau, patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, pats pareigūnams nurodė, kad yra išgėręs alaus. Tai, kad policijos pareigūnai V. J. ir R. P. nurodė skirtingą momentą, kuomet P. T. prisipažino išgėręs alaus (prieš patikrinant blaivumą alkotesteriu ar po), nesudaro pagrindo abejoti jų parodymais ir vien tai nepaneigia fakto, kad pažeidėjas pareigūnams minėjo, jog buvo vartojęs alkoholio. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, duodant apie jį melagingus parodymus, nenustatyta. Skundo argumentai dėl policijos pareigūnų parodymams suteiktos didesnės įrodomosios galios kitų įrodinėjimo priemonių atžvilgiu, grindžiami subjektyviu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplinkybių vertinimu, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliantas savo nekaltumą iš esmės grindžia versija, kad jo neblaivumas buvo tikrintas, pažeidžiant alkotesterio lion alcolmeter 500 naudojimo instrukciją, kas lėmė, tai, kad blaivumo testo rezultatams įtakos turėjo ne alkoholis, o suvalgyti saldainiai „Kregždutė“.

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-06-08, 18.05 val., P. T. alkotesteriu lion alcolmeter 500 Nr. 19190 buvo nustatytas 0,56 promilių girtumas. Apeliantas teigia, kad buvo pažeistos šio alkoholio matavimo prietaiso naudojimosi instrukcijos 3 p. „Blaivumo testo procedūra“ nuostatos, kurių 3.1 p. p. nurodyta, jog prieš naudojant alkoholio matavimo prietaisą būtina įsitikinti, ar tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių ir nerūkė bent dvi minutes. Apelianto teigimu, byloje esantys šiuo prietaisu nustatyti duomenys nepatikimi, kadangi policijos pareigūnai, prieš atlikdami patikrinimo procedūrą alkotesteriu, jo neklausė, ar jis yra ką nors gėręs ar valgęs 15-20 minučių laikotarpiu. Šie P. T. teiginiai nėra visiškai teisingi, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog policijos pareigūnui A. M. sustabdžius P. T. ir jo paklausus, ar jis vartojo alkoholio, šis atsakęs, kad nevartojo. Apie tai, ar P. T. yra vartojęs alkoholio, klausė ir jo blaivumą alkotesteriu tikrinęs V. J., ir P. T. jam nurodė, kad buvo gėręs alaus. Tačiau duomenų, kad P. T. policijos pareigūnams būtų nurodęs, kad alų gėrė per paskutines minutes ar kad ką tik valgė saldainių, byloje nėra. Todėl P. T. pirmos instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kad saldainius „Kregždutė“ jis valgė vairuodamas, valgė ir tada, kai pūtė į alkotesterį, o per visą sustabdymo laikotarpį suvalgė gal pusę kilogramo saldainių, apygardos teismas laiko jo gynybine versija, kadangi visi teisme apklausti policijos pareigūnai nuosekliai ir kategoriškai teigė, jog vairuotojas patikrinimo metu nieko nevalgė ir negėrė. Be to, kiekvienas policijos pareigūnas, matydamas, kad tikrinamas asmuo valgo, neatlikinėtų blaivumo testo, nes tai gali sugadinti prietaisą. Apeliantas skunde itin akcentuoja policijos pareigūnų pareigą paklausti vairuotojo, ar jis nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, tačiau apygardos teismas pažymi, kad ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėjo informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad jo burnoje yra saldainis (skunde teigia, kad tik nurijęs saldainį pūtė į alkotesterį).

P. T. skunde taip pat nurodo, kad byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose (blaivumo teste ir administracinio teisės pažeidimo protokole) nurodytas skirtingas jo sustabdymo ir blaivumo patikrinimo laikas. Šie duomenys, apelianto nuomone, svarbūs dėl galimo jo valgytų saldainių poveikio alkotesterio parodymams. Tikslų jo sustabdymo ir blaivumo patikrinimo laiką apeliantas nustatė iš pareigūnų tarnybinio automobilio telemetrinių duomenų (nuo 17.48 val. automobilis nesustojamai judėjo, 18.14 val. automobilis sustojo, 18.16 val. atsidarė tarnybinio automobilio galinės durys, kur sėdėjo V. J., 18.19 val. galinės durys užsidarė). Policijos pareigūnai, apklausiami teisme, nurodė, kad P. T. vairuojamas automobilis buvo pirmasis, kurį jie sustabdė, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog P. T. galėjo būti sustabdytas 18.14 val., sustojus tarnybiniam automobiliui. Tačiau skundo argumentai, kad P. T. blaivumo patikra buvo baigta po 4 minučių, kai V. J., tikrinęs jo blaivumą alkotesteriu, 18.19 val. atsisėdo į automobilį, uždarydamas galines automobilio durelės, vertintini kritiškai. Telemetriniai tarnybinio automobilio duomenys padėjo nustatyti tarnybinio automobilio sustojimo ir galimą apelianto sustabdymo laiką, tačiau iš užfiksuoto automobilio durų uždarymo laiko tikrai negalima nustatyti, kada apeliantas pūtė į alkotesterį ar kada buvo baigta jo patikra.

Apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad sprendžiant dėl galimai neteisingų alkotesterių parodymų, reikia vertinti įrodymų visumą, o ne vadovautis nuo visumos atsietomis aplinkybėmis, kuriomis skunde prašo remtis apeliantas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 9 p. nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausia įvertina bendrą asmens būklę, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaip jau minėta, aplinkybę, kad P. T. vairavo transporto priemonę neblaivus, patvirtina ne vien tik alkotesterio parodymai, bet ir policijos pareigūnų R. P. ir A. M. nurodomos aplinkybės apie pastebėtus P. T. išorinius girtumo požymius (alkoholio kvapas, nekonkretūs atsakymai, veiksmai). Be to, pats pažeidėjas pareigūnams minėjo, kad vartojo alkoholio, ir po patikrinimo asmens blaivumo testo šaknelėje pasirašė. Byloje nėra duomenų, kad P. T. ir jo blaivumą tikrinusius policijos pareigūnus sietų tam tikri asmeniniai santykiai, todėl abejoti teisės pažeidimo metu užfiksuotais alkotesterio parodymais ar policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo. Skundžiamu nutarimu patikimai nustatytų aplinkybių nepaneigia ir į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei pažyma dėl prašymo atlikti eksperimentą, kurio metu P. T. valgė saldainius „Kregždutė“ ir pūtė į alkotesterį. Byloje nėra nustatyta, kad įvykio metu P. T. ką nors valgė, todėl minėti įrodymai nei paneigia, nei patvirtina skunde dėstomų aplinkybių dėl apelianto nekaltumo.

Pasisakant dėl skunde paminėto Kauno apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, į kurį, apelianto teigimu, būtina atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl saldainių „Kregždutė“ įtakos alkoholio matavimo prietaiso rodmenų tikslumui, paminėtina, jog kiekvienas atvejis teismo privalo būti vertinamas individualiai, ir tik jei bylos aplinkybės tapačios, remtis suformuotu precedentu. Analizuojant skunde paminėtą teismo nutarimą, matyti, jog ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nes asmens vairavimo, jam esant neblaiviam, faktą patvirtino tik alkotesterio parodymai, kadangi asmuo nei policijos pareigūnams, buvusiems įvykio vietoje, nei specialistei, po kelių valandų policijos komisariate tikrinusiai jo blaivumą, nesukėlė jokių įtarimų dėl girtumo, todėl, akivaizdu, kad šios bylos ratio decidendi skirtingas, ir į ją neprivalu atsižvelgti nagrinėjamu atveju.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. T. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą nepakeistą ir P. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.