Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-05-07 · Civilinė byla Nr. 2-34-630/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-07
Bylos Nr.
2-34-630/2012
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00935-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Ieškovas
S. D.
Atsakovas
J. K.
Kategorijos
  • 30.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-34-630/2012Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00935-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 30.11, 116.4 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 7 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovei S. D., jos atstovei advokatei I. H., atsakovui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui J. K. dėl daikto pagerinimo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė palaikė ieškinį, ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2002 m. gegužės 28 d. iš Žindaičių žemės ūkio bendrovės įsigijo durpinę ir mėšlidę, už durpinę sumokėjo 200 Lt, už mėšlidę – 45 Lt. Statiniai buvo labai apleisti, mėšlidė buvo aplūžusi ir apgriuvusi, be stogo, neišvalyta, joje buvo seno, sudžiūvusio mėšlo, augo medžiai. Mėšlide naudojosi nuo 2002 m. iki 2007 m., vėliau uždraudė ja naudotis J. K.. Durpinė buvo be durų, taip pat aplūžusi, be sienų, be stogo. Pastatus ji remontavo savo lėšomis, atsakovas J. K. visus darbus matė, tačiau pretenzijų nereiškė. Iki Šakių rajono apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimo, kuris įsiteisėjo po Kauno apygardos teismo 2011-04-06 nutarties, ji laikė save sąžininga įgijėja, iš pastatų visiškai išsikraustė tik po teismų. Ji buvo įsitikinusi, kad jos valdymas yra teisėtas, nurodytus statinius ji buvo įsigijusi pagal PVM sąskaitą – faktūrą. 2006 m. jos prašymu buvo atlikti ginčo turto kadastriniai matavimai. 2007 m. ji kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pastatų įregistravimo, bet neužteko turimų dokumentų. Tada ji kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Apie pradėtą procesą paskelbus spaudoje, pretenzijas į ginčo turtą ėmė reikšti ir atsakovas J. K.. Nors iki tol, jis nesinaudojo mėšlide ar durpine, nereiškė ieškovei pretenzijų, kad ji remontuojanti durpinę bei tvarkanti mėšlidę. 2005 m. ji atliko durpinės rekonstrukcijos darbus – perdengė stogą naujo šiferio lapais, pakeitė grebėstus, pastato sienų medinį karkasą iš lauko pusės apkalė nekreizuotomis lentomis, per visą pastato perimetrą suklojo po sienų karkasu elektros stulpus, įrengė duris - vartus iš medinių lentų. Šiferį pirko naudotą pagal skelbimą, nepamena už kokią kainą, gelžbetoninius stulpus įsigijo iš „elektros tinklų“, jie buvo nenauji, medieną pirko naują, patys gamino lentas, jas dažė, kalvis darė vartų vyrius, kaimynai talkos pagrindu padėjo atlikti darbus. Viskas galėjo kainuoti apie 5-6 tūkstančius litų. Kadangi pastato pagerinimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų neišsaugojo, todėl kreipėsi dėl nekilnojamojo turto įvertinimo, 2011-06-09 apskaičiuota pastato atkuriamoji vertė yra 12750 Lt. Pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog rekonstrukcijos metu stoginė buvo perdarytas į pastatą (sandėlį), tokiu būdu ji pagerino atsakovui priklausantį turtą, leidimo pastato rekonstrukcijai nereikėjo. Mano, jog atlikto statinio pagerinimo dalių negalima atskirti nesužalojant statinio, todėl prašo priteisti iš atsakovo J. K. turto pagerinimo išlaidas 9030 Lt, bet ne didesnes negu statinių vertės padidėjimas, tai yra iš pastato atkuriamosios vertės atėmus pastato rinkos vertę ( 12750 Lt – 3720 Lt ), taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog kraikų stoginę ir mėšlidę jis įsigijo 2001 m. gegužės 21 d. turto pardavimo varžytynėse metu, kaip pagrindinio daikto karvidės priklausinius. Kraikų stoginė buvo skirta naudoti kraikams džiovinti, tai yra joje buvo supilamos durpės, saulė ir vėjas prapūsdavo per šonus, todėl sienų nebuvo, stogas buvo užkaltas, tik nebuvo dangos. Tuo metu jis veiklos nevykdė, pastatais nesinaudojo, pripažįsta, kad pastatas buvo apleistas. Ieškovė pastatu naudojosi iki 2011 m. gegužės mėnesio, laikė ten savo daiktus, buvo užrakinusi vartus. Ieškovė pakeitė pastato paskirtį, apkalė pastato šonus lentomis, lentos sukaltos ant skydų, o šie skydai viela pririšti prie laikančių stulpų. Ieškovė gali nusiimti minėtus skydus. Stogas apkaltas senu prakiurusiu šiferiu, bėga vanduo, šiferį nuėmus reikės mokėti už utilizavimą, todėl ieškovė gali pati nusiimti dangą. Gelžbetoniniai stulpai taip pat gali būti nuimamai. Mano, kad ieškovė pastatą ne pagerino, o pablogino, nes pakeitė jo paskirtį iš kraikų stoginės į daržinę, o jam reikalingas statinys kraikams džiovinti, be to pastatas yra avarinės būklės, šonai siūbuoja, o jis kaip savininkas yra atsakingas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Įsiteisėjusiu Šakių rajono apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimu nustatyta, jog mėšlidė ir kraikų stoginė (durpinė), esančios (duomenys neskelbtini), yra karvidės, kaip pagrindinio pastato priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso atsakovui J. K. (b.l. 6-10). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė S. D. minėtais ginčo statiniai naudojosi nuo 2002 m. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikė save sąžininga įgijėja, kadangi pagal 2002-05-28 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) iš likviduojamos Žindaičių ŽŪB įsigijo kraikų stoginę už 200 Lt, pagal 2002-05-28 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini), įsigijo rašomąjį stalą, kėdes ir metalo laužą už 45 Lt (prijungta civilinė byla, t. I, b.l. 16, t. II, b.l. 118). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu tarp tų pačių šalių buvo nustatyta, jog S. D. pastatų pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas notarine tvarka pagal tuo metu galiojusio CK (2001-07-01 redakcija) 6.393 str. 1 d. reikalavimus, todėl S. D. buvo neteisėta valdytoja. Atsiskaitymai tarp savininko ir neteisėto daikto valdytojo vykdomi CK 4.97 straipsnio nustatytomis sąlygomis. Atsiskaitymų tarp neteisėto valdytojo ir išreikalavusio daiktą savininko apimtį lemia neteisėto valdytojo sąžiningumas ar nesąžiningumas. Tai, sąžiningas ar nesąžiningas valdymas, vertinama pagal bendruosius objektyvųjį ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijus: asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas nesąžiningu valdytoju; atitinkamai asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas sąžiningu valdytoju (CK 4.97 straipsnio 1 dalis). Jeigu neteisėtas valdytojas nesąžiningas, savininkas, turi teisę reikalauti: grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias šis asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos (CK 4.97 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu valdytojas sąžiningas, savininkas turi teisę išreikalauti visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą; neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos; neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto, jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytasišlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas (CK 4.79 straipsnio 1, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Skirtingai nuo atsiskaitymų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju, net ir sąžiningas neteisėtas valdytojas gali reikalauti ne svetimo daikto pagerinimo išlaidų vertės, o tik tos jų sumos, kuria padidėjo daikto vertė. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009).

Sprendžiant, ar ieškovė S. D. buvo sąžininga valdytoja, teismas atsižvelgia į tokias aplinkybes, jog ieškovė nuo 2002 m. pastatu naudojosi atvirai, 2005 m. jį remontavo, savo iniciatyva atliko ginčo pastato kadastrinius matavimus, užvedė civilinę bylą dėl valdymo fakto patvirtinimo, atsakovo J. K. nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto register nebuvo įregistruota iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl konstatuotina, jog ieškovė buvo neteisėta sąžininga valdytoja. Atsakovas J. K. nei ankstesnėje civilinėje byloje, nei šios bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog ieškovė atliko kaltus ar priešingus teisei veiksmus, dėl kurių ji būtų pripažinta nesąžininga. Ieškinio reikalavimams įrodyti ieškovė pateikė nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta karkasinės kraikų stoginės remonto darbų atkuriamoji vertė 2011-06-09 (pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių pastato konstruktyviniams elementams įrengti) - 12750 Lt. Apklausus liudytojus turto vertintojus G. U. ir R. P. nustatyta, jog turto vertinimo metu buvo skaičiuojama padarytų darbų ir įdėtų medžiagų kaina pagal naujų statybinių medžiagų kainynus ir įvertinamas nusidėvėjimas. Ieškovė S. D. ir liudytojas A. D. pripažino aplinkybę, jog stogo dangai pirko naudotą šiferį, šiferis šiuo metu yra sutrūkęs, vietomis kiauras, liudytojai R. P., V. L., J. S. taip pat patvirtino šias aplinkybes. CK 4.97 str. nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymus grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo, suteikia neteisėtam sąžiningam valdytojui teisę reikalauti daikto būtinų išlaidų, taip pat suteikia teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas ir tik nesant galimybės šias dalis atskirti, suteikia teisę reikalauti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes negu daikto vertės padidėjimas. Taigi ieškovės iniciatyva atliktas turto vertinimas neįrodo ieškovės turėtų daikto būtinų išlaidų, kadangi iki ieškovės valdymo pradžios statinio funkcija buvo kraikų džiovinimas natūraliomis ventiliacijos sąlygomis, jo paskirtis buvo kaip stoginės. Atsakovo paaiškinimai ir pateikti įrodymai, tai yra ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktas ir deklaruotų bandų sąrašas (b.l. 160-162) patvirtina, jog atsakovas verčiasi gyvulininkyste, pagal paskirtį naudoja pagrindinį daiktą – karvidę, todėl pagrindiniam daiktui tarnauti skirtas ir jo priklausinys – kraikų stoginė. Ieškovė, užkalusi statinio sienas lentomis, pakeitė statinio paskirtį iš stoginės į pastatą, todėl iš esmės šios išlaidos kraikų stoginei funkcionuoti nebuvo būtinos pagal CK 4.97 str. 2 d. prasmę. Atkreiptinas dėmesys, jog daikto būtinos išlaidos gali būti atlyginamos tik ta dalimi, kiek jų nepadengė iš daikto gautos pajamos, o ieškovė nepateikė duomenų, kokias pajamas gavo neteisėtai valdydama daiktą. Be to tiek atsakovas J. K., tiek liudytojai V. L., J. S., apžiūrėję statinį ir turintys specialių inžinerinių žinių, patvirtino aplinkybes, jog ieškovės S. D. padarytos statinio dalys, tai yra asbestinio šiferio stogo danga, medinėmis lentomis sukalti sienų skydai, medinės durys – vartai, gelžbetoniniai stulpai po sienų konstrukcijomis, gali būti atskirti nesužalojant daikto, nes statinio konstrukcijos stulpai nėra stacionariai sutvirtinti su sienomis, sienų skydai pririšti vielomis prie gelžbetoninių konstrukcijų, stogo danga uždėta ant buvusio statinio stogo konstrukcijos, gelžbetoniai stulpai pakloti po sienomis ir su jomis nesutvirtinti. Šias aplinkybes patvirtina ir fotonuotraukos, pateiktos kaip statinio dalinės ekspertizės akto priedas. Teismas atsakovo pateiktą dokumentą – 2011-11-02 VšĮ “Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro” parengtą statinio dalinės ekspertizės aktą vertina kaip rašytinį įrodymą (CPK 197 str.), kadangi ekspertizė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paskirta. Iš minėto dokumento nustatyta, jog durpinės stogas dengtas senu asbestiniu šiferiu, jis visas kiauras, pagal pastato paskirtį sienų neturi būti, sienos įrengtos savavališkai iš atskirų skydų, kur laikanti konstrukcija yra tiesiog kartys, o patys skydai sukalti iš lentų, kurių statyboje naudoti negalima (jos yra sutręšę, apipuvę), skydai prie stoginės laikančių konstrukcijų gelžbetoninių kolonų pririšti senų telefoninių laidų viela, minėtų konstrukcijų būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai, konstrukcijos yra avarinės būklės (b.l. 120-127). Kiti atsakovo pateikti dokumentai dėl galimo statinio sienų dažymo atidirbtais tepalais, dėl kitų nekokybiškų medžiagų naudojimo statyboje šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi (b.l. 154-157), kadangi šios aplinkybės byloje nėra ginčo dalykas. Taigi ieškovė neįrodė, jog negalima pagerintų dalių atskirti nuo daikto jo nesužalojant, jog daiktas buvo pagerintas kitaip, o iš karto prašė atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas. Ieškovės pateiktas pagerinimo išlaidų paskaičiavimas yra neteisingas, kadangi turto vertintojas paskaičiavo statinio darbų atkuriamąją vertę turto vertinimo metu, o ieškovė atėmė iš šios sumos pastato rinkos vertę, nors įstatymas suteikia teisę reikalauti dėl pagerinimo padarytų išlaidų, bet ne didesnių kaip daikto vertės padidėjimas. Taigi įstatymas daikto pagerinimą sieja ne su atkūrimo kaštais, o su daikto vertės padidėjimu, tai yra kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, jog 2006-08-21 statinio kraikų stoginės rinkos vertė buvo 3720 Lt (b.l. 31), 2012-02-23 nustatyta statinio rinkos vertė yra 1600 Lt (b.l. 158-159), todėl niekuo nepagrįstas ir neteisėtas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 9030 Lt statinio pagerinimo išlaidų, kai pati statinio vertė ne padidėjo, o sumažėjo ir tesiekia 1060 Lt.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, todėl iš jos priteisinos atsakovo turėtos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos už rašytinį įrodymą – statinio dalinės ekspertizės aktą (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), taip pat išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.97 str. 4 d., CPK 270 str., 88 str., 93 str., 96 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 242 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (išlaidos už statinio dalinės ekspertizės aktą), atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 31,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Lina Antanaitienė