- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-189-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- A.Byros
- Advokatai
- Marina Laurinaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A.Byros firmos „Aldra“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovas Albino Byros firma “Aldra“ Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei ir prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi jį praleido dėl svarbios priežasties – vyko teisminiai ginčai dėl pastato nuosavybės teisės priklausomybės iki 2002-06-05, taip pat priteisti iš atsakovo 99 990 Lt nuomos mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas Albino Byros firma “Aldra“ nurodė, kad 1996-02-12 pagal pirkimo – pardavimo sutartį iš UAB “Ingija“ įsigijo ½ dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune. 1996-02-12 pastato pardavėjas UAB “Ingija“ perleido ieškovo įmonei sutartimi kreditorinį reikalavimą valstybiniai įmonei “Jazminas“ už patalpų nuomą sumoje 114 366,20 Lt. VĮ “Jazminas“ iki šiol nesumokėjo nuomos mokesčio nei ieškovui nei dabartiniam pastatų savininkui UAB “Elgija“, kadangi vyko teisminiai ginčai dėl pastato priklausomybės. 2002-06-05 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2001-10-22 sprendimą, pagal kurį pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune buvo privatizuotas teisėtai. Ieškovas nurodė, kad tik nuo 2002-06-05 jo įmonė turi realią galimybę priteisti perleistą kreditorinį reikalavimą dėl nuomos mokesčio iš VĮ “Jazminas“. VĮ “Jazminas“ neturi turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl esant subsidiarinei jo atsakomybei su Kauno m. savivaldybe, skola turi būti priteisiama iš pastarosios.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminą ieškiniui pareikšti atnaujino. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovo teisė reikalauti nuomos mokesčio atsirado dar iki įsigaliojant naujam CK, bet ji įgyvendinama jam įsigaliojus, nes skaičiuojant ieškinio senatį iki ieškinio pareiškimo padavimo, bendras 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, jog iki privatizavimo ginčo patalpas patikėjimo teise valdė Kauno miesto I maistprekyba, po viešo akcijų pasirašymo sutarties - AB “Aukštaitija”. Sutinkamai su tuo metu galiojusiu AB įstatymo 10 str., AB “Aukštaitija” reorganizuota keičiant bendrovės rūšį į UAB “Ingija”, todėl pastaroji bendrovė perėmė visas AB “Aukštaitija” teises ir pareigas. Tuo metu galiojęs 1964 m. CK 311 str. naujam savininkui AB “Aukštaitija”, vėliau reorganizuotai į UAB “Ingija” turto nuomos sutartis lieka galioti su visomis sąlygomis, kurios galiojo pirmajam savininkui Kauno miesto 1-ai maisto prekybai. 1996-02-12 UAB "Ingija" pardavė patalpas, esančias Raudondvario p1.147, Kaune, dviems pirkėjams po 1/2 dalį: A.Byros firmai „Aldra" bei A.Mickevičienės siuvyklai ir tą pačią dieną kita sutartimi UAB “Ingija” perleido reikalavimo teisę A. Byros firmai "Aldra", pagal terminuotą nuomos sutartį su VMI “Jazminas“ 114366,20Lt sumai nuomos mokesčio. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta galiojant 1964 m. CK nuostatoms, todėl teismas taikė šio kodekso nuostatas. Pagal CK 238 str., nuomos sutartis sudaryta tarp VMI “Jazminas” ir Kauno 1-osios maistprekybos galiojo sutarties šalims ir vėliau naujiems nuomojamų patalpų savininkams, tai yra AB “Aukštaitija” ir UAB “Ingija”. Teismas padarė išvadas, kad prievolė, iš kurios atsirado teisės, esančios reikalavimo perleidimo dalyku, egzistavo, ji pilnai įrodyta ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Sandoris, kurio pagrindu UAB “Ingija” perdavė ieškovui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą), atitiko to metu galiojusio LR CK 243str.(1964m.) reikalavimus, sudaryta raštu. Pats reikalavimo perleidimo (cesijos) sandoris, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) pagrįsta rašytiniais įrodymais, ieškovas įsigydamas patalpas iš UAB “Ingija”, atskira reikalavimo sutartimi perėmė ir reikalavimą į nuomos mokestį. Tai, kad ieškovas jam tuo metu tekusią pastato dalį perleido trečiajam asmeniui, nereiškia, jog privalėjo perleisti naujajam savininkui ir reikalavimo teisės perleidimo sandorį. Todėl ieškovas reikalavimo teisę pagal sandorį įgijo ir turi teisę reikalauti nuomos mokesčio. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog VMĮ “Jazminas” ginčo laikotarpiu t.y. nuo 1996-01-01 iki reikalavimo perleidimo dienos 1996-02-12 vykdė savo veiklą, patalpas buvo užėmęs, jomis naudojosi, todėl ieškovas pagrįstai prašo priteisti nuomos mokestį ir už šį laikotarpį. LR CK 308 str.
Taip pat teismas nustatė, jog VMI "Jazminas" steigėja yra savivaldybė. Atsakovas įrodymų apie tai, kad įmonė buvo įsteigta ne iš savivaldybės lėšų nepateikė, todėl atsižvelgiant į tai, jog VMĮ ”Jazminas” yra nemoki, jai iškelta bankroto byla, teismas padarė išvadą, jog ieškinys Kauno miesto savivaldybei yra pareikštas tinkamam atsakovui ir priteisė 99990 Lt nuomos mokesčio iš atsakovo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno miesto savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad teismas nustatydamas, jog nuomos mokesčio įsiskolinimas sudaro 114366,20 Lt, neteisingai vadovavosi AB “Aukštaitija“ priimtu nutarimu, dėl nuomos kainos nustatymo, kadangi pagal nuomos sutarties, sudarytos tarp 1-osios maistprekybos ir VMĮ “Jazminas“ 2 p., nuomininkas už išnuomotas patalpas apmoka pagal veikiančius mokėjimo metu vyriausybinius ir savivaldybės dokumentus. Tuo tarpu ieškovas, pagrįsdamas nuomos mokesčio skaičiavimą rėmėsi visai kitais šaltiniais. Taip pat AB “Aukštaitija“ priimtas nutarimas negalėjo būti taikomas ir todėl, kad jis buvo priimtas remiantis 1997 m. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės vartotojų kainų indeksas, nes nesumokėto nuomos mokesčio ieškovas reikalavo už laikotarpį nuo 1993-10-01 iki 1996-02-12. taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias subsidiarinę atsakomybę, ir nepagrįstai padarė išvadas, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Teismas turėjo vadovautis CPK 252 str. 3 d. ( 1964 m.), CK 6.128 str. 3 d., bei LAT formuojama praktika, jog likvidavus bankrutavusią įmonę, laikoma, jog visi jos skolų ir jai mokėtinų skolų terminai pasibaigia. Šiuo atveju VMĮ “Jazminas“ 2004-01-16 yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Atsakovo teigimu, šioje byloje pradinis ieškinys buvo pareikštas atsakovui VĮ “Jazminas“, tuo tarpu bankroto byla VĮ “Jazminas“ iškelta 2003-01-14, todėl teismas pažeidė CPK 239 str. 1 d. 6 p. ( 1964 m.) normas, kadangi prasidėjus VĮ “Jazminas“ bankroto procedūrai, bylos nesustabdė, o priėmė ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu jau nurodoma Kauno miesto savivaldybė, o VĮ “Jazminas“ – trečiuoju asmeniu. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai nustatė, jog tinkamas atsakovas yra Kauno miesto savivaldybė ir ji subsidiariai atsakingam, kadangi tokiu atveju ieškovas, nebūdamas kreditoriumi VĮ “Jazminas“ bankroto byloje, jis įgyja teisę į savo reikalavimo įgyvendinimą iš Kauno miesto savivaldybės, tuo tarpu kreditoriai, pareiškią kreditorinį reikalavimą, tokios teisės neturi. Taip pat atsakovo nuomone, teismas neturėjo atnaujinti senaties termino, kadangi nurodyti teisminiai ginčai dėl pastato nuosavybės tikrai neatėmė iš ieškovo galimybės kreiptis su ieškiniu į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo, nes remiantis LAT senato apžvalga, nurodoma, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis paprastai nelaikytinas neteisėtas savo teisių įgyvendinimas, asmens kreipimasis ne į tą teismą arba į kitas kompetentingas spręsti ginčą institucijas, o į kitas institucijas, neturinčias jurisdikcinių įgalinimų, netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas ir kt. Taip pat teismas pažeidė CPK 270 str., kadangi rezoliucinė teismo sprendimo dalis būtinai turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A.Byros firma “Aldra“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai apskaičiavo nuomos mokesčio dydį, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus įrodymus, tuo tarpu atsakovas pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nuomotojo nustatytą nuomos mokestį už vieną kvadratinį metrą. Taip pat ieškovas nurodė, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, kad likvidavus savivaldybės įmonę, savivaldybės subsidiarinė atsakomybė netenka galios. Pagal CK 6.128 str. 3 d., likvidavus juridinį asmenį prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę privalo įvykdyti kiti asmenys. Todėl teismas pagrįstai taikė subsidiarinę atsakomybę ir tinkamu atsakovu laikė Kauno miesto savivaldybę. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi nuo 1992 m. iki 2002 m. vyko teisiniai ginčai dėl ginčo patalpų nuosavybės nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą prašė patenkinti. Ieškovo atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimo prašė nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas privalo nagrinėti bylą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei galiojančiais teisės aktais. CPK 4 straipsnis numato teismo pareigą taikant teisę atsižvelgti į teisės išaiškinimus, esančius kasacine tvarka priimtose ir Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose nutartyse. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik teismai; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnis). Pagal Konstitucijos 111 straipsnio reikalavimus sukurta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą; tai reiškia, kad turi būti formuojama vienoda, nuosekli teisės aiškinimo ir taikymo praktika, grindžiama Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais bei kitais konstituciniais principais. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-8/2007 m.). Kolegija, siekdama nepažeisti jurisprudencijos tęstinumo principo, mano esant būtinu šioje byloje vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr.3K-3-246/2007 m., suformuotu teisės normų aiškinimu. Kolegijos manymu, būtinumą atsižvelgti į šį teisės išaiškinimą suponuoja du faktai: pirma, ieškiniai abiejose bylose yra kilę iš to paties juridinio asmens VMĮ „Jazminas“ prievolių ir pareikšti tam pačiam atsakovui Kauno miesto savivaldybei; antra, abiejose bylose aktualus tų pačių teisės normų – 1964 metų CPK 456 straipsnio ir galiojančio CPK 674 straipsnio bei CK 6.128 straipsnio 3 dalies - taikymas ir aiškinimas. Pažymėtina tai, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Šiuo atveju tokio būtinumo ar neišvengiamumo nėra, todėl kolegija atmeta ieškovo atstovės argumentus, jog jau paminėta kasacinės instancijos teismo nutartimi negalima vadovautis vien dėl to, kad ji nėra paskelbta „Teismų praktikoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad toks paskelbimas nėra galimas ir objektyviai, kadangi nutartis priimta tik prieš mėnesį.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį įgijo iš UAB „Ingija“ teisę reikalauti iš VMĮ „Jazminas“ 114 366,20 Lt nesumokėto nuomos mokesčio. Byloje taip pat nustatyta, kad VMĮ yra bankrutavusi įmonė, 2003-11-25 yra priimtas teismo sprendimas dėl šios įmonės pabaigos, įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro (t.1, b.l.96). Ieškovas pripažįsta, kad finansinio reikalavimo VMĮ „Jazminas“ bankroto byloje nereiškė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi yra subsidiarus skolininkas. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą civilinėje byloje Nr.3K-3-246/2007 m., kurioje UAB „Elgija“ analogišku teisiniu pagrindu taip pat buvo pareiškusi ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl VMĮ „Jazminas“ prievolių, išaiškino, kad 1964 m. CPK 456 straipsnio ir galiojančio CPK 674 straipsnio normos reglamentuoja išieškojimą vykdymo procese iš valstybės ar savivaldybės įmonių, kurios yra egzistuojančios, t. y. nėra likviduotos. Be to, pagal galiojančio CPK 674 straipsnio 1 dalį išieškotojų reikalavimų tenkinimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto yra ribojamas valstybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, verte. Įmonių bankroto įstatyme nenumatyta galimybė kreditorių reikalavimus tenkinti iš valstybės ar savivaldybės turto. Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes apie VMĮ „Jazminas“ likvidavimą dėl bankroto, kasacinio teisėjų kolegija sutiko su Kauno miesto savivaldybės kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog kai juridinis asmuo (skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi. Taikyti šioje teisės normoje nustatytą išimtį šioje byloje taip pat nėra teisinio pagrindo.
Pastebėtina tai, kad ir ankstesnė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina tokią teisės taikymo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje 3K-3-826/2002 m. yra išaiškinusi, kad Įmonių bankroto įstatymas nenumato, kad visi kreditorių reikalavimai būtų visiškai patenkinti. Jeigu likviduojamos įmonės parduoto turto neužtenka kurios nors eilės kreditorių reikalavimams patenkinti, tai jų reikalavimai iš viso netenkinami. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas yra specialus įstatymas, kuris reglamentuoja santykius, atsirandančius keliant ir nagrinėjant įmonių bankroto bylas bei atliekant bankroto procedūras. Įmonių bankroto įstatymas nedaro išimčių bankrutavusios valstybinės įmonės kreditoriams ir nenumato galimybės, kad tokios įmonės skola būtų išieškoma iš valstybės biudžeto.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas dviem atsakovams: VMĮ „Jazminas“ ir Kauno miesto savivaldybei (t.1, b.l.2). Paaiškėjus aplinkybei, kad VMĮ „Jazminas“ iškelta bankroto byla (t.1, b.l.46), ieškovas finansinio reikalavimo bankroto byloje nereiškė, o patikslino ieškinį ir prašė bankrutuojančios įmonės nuomos mokesčio įsiskolinimą priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (t.1, b.l.54). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį ir priteisus bankrutavusios įmonės skolą iš Kauno miesto savivaldybės, kiti VMĮ „Jazminas“ kreditoriai atsiduria visiškai nelygiavertėje padėtyje.
Įvertinusi nurodytus motyvus kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo ieškinį pareikštą Kauno miesto savivaldybei, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas, ieškovo ieškinys atmetamas (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Pripažinus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kitų apeliacinio skundo argumentų analizė nebetenka prasmės, todėl jie išsamiau neanalizuotini.
Atsakovui Kauno miesto savivaldybei grąžintinas be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t.2, b.l.119, CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus ieškinį šis mokestis valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo A.Byros firmos „Aldra“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A.Byros firmos „Aldra“, įmonės kodas 3387703, 3000 (tris tūkstančius) litų žyminio mokesčio valstybei.
Grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijai 2999,70 (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis litus 70 centų) Lt žyminio mokesčio, sumokėto Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188729019, sąskaitos Nr.LT907300010002231764, 2006 m. gruodžio 05 d. mokėjimo nurodymu Nr.4493.